Pagaliau įteisintas palaikų kremavimas (papildyta)

Kapinės
Kapinės
  © Andrius Petrulevičius

„Esu labai laiminga, kaip po sunkaus gimdymo“, – ketvirtadienį kolegoms Seimo salėje prisipažino konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Seimas ketvirtadienį pagaliau priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kuriame įteisintas palaikų kremavimas ir balzamavimas. Už įstatymą balsavo 77 tautos išrinktieji, niekas nebuvo prieš, 7 susilaikė.

Žmonių palaikų kremavimą įteisinantys ir reglamentuojantys įstatymų projektai parlamento stalčiuose išgulėjo net ketverius metus.

Pelenus barstyti leidžiama

Viena iš priimto įstatymo autorių V.M. Čigriejienė džiaugėsi, kad žengtas didelis žingsnis į priekį.

Dokumentas reglamentuoja ir paprastą palaikų laidojimą, ir jų balzamavimą, ir kremavimą.

Kremuoti palaikus bus galima, jeigu asmuo pats arba jo artimieji išreikš tokią valią. Kremuoti juos bus draudžiama, jeigu tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, kai žinoma ar įtariama, jog asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, kai palaikai neatpažinti.

Pagal įstatymą verstis kremavimo veikla bus galima, jeigu įmonė atitiks Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir turės Aplinkos ministerijos išduotą licenciją.

Nustatyta, kad kremuoti palaikai „laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka”.

„Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose”, – teigiama įstatyme.

Priekaištų dėl pelenų barstymo ir urnų laikymo namuose dokumento rengėjams turėjo Vyskupų konferencija. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teigė, kad tokie dalykai prieštarauja bažnytiniams kanonams.

„Vyskupų konferencijos atstovai dalyvavo dviejuose svarstymuose, ir jie nė karto nepareiškė, kad kas nors blogai. O paskui, kai įstatymas jau pradėtas svarstytas, atsirado arkivyskupo S. Tamkevičiaus kreipimasis. Pataisėme, nusiuntėme ir turbūt juos tenkina, jeigu atsakymo neatrašė“, – ketvirtadienį svarstė V.M. Čigriejienė.

Anot jos, įstatymas nedraus barstyti žmogaus pelenų, tačiau tai nebus laikoma palaikų laidojimu. Urną namuose bus galima laikyti tik laikinai.

Balzamuoti galės tik specialistai

Pagal įstatymą balzamavimas yra mirusio žmogaus kūno specialus paruošimas (žmogaus audinių cheminis fiksavimas ir konservavimas), turint tikslą išsaugoti mirusio žmogaus kūną ilgiau kaip vieną savaitę.

Balzamuoti kūnus galės tik aukštos kvalifikacijos, specialų išsilavinimą turintys žmonės. Tuo užsiimti, pasak V.M. Čigriejienės, bus galima tik turint licenciją.

„Išspręstos ir mokymo problemos. Pati mokiausi „ant tų formaline išmirkytų kūnų“, žinau, kaip tai svarbu. Jeigu kuris parašys pareiškimą institutui, kad jo kūnas gali būti panaudotas mokymo tikslais, jie galės ir panaudoti, - pasakojo parlamentarė. – Yra keletas žmonių, grįžusių iš Amerikos ir norinčių paaukoti kūną studijoms. Tai labai sveikintinas dalykas.“

Anksčiau norėjusi apmokestinti kapavietes dabar konservatorė šios normos atsisakė.

Specialistai: įstatymas - pusfabrikatis

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gylys ketvirtadienį Seimo priimtą įstatymą pavadino pusfabrikačiu ir žadėjo kreiptis į prezidentą, kad šis vetuotų jį.

„Būtų gerai, kad profesionalai rengtų tokį įstatymą, nes dabar ritualines paslaugas, kaip buvo galima, taip toliau bus galima teikti garažiuke, kaip buvo galima, taip bus galima palaikus vežioti sunkvežimiais ir pan.“, – kalbėjo G. Gylys.

Jis apgailestavo, kad parlamentui pritrūko kantrybės palaukti Vyriausybės sudarytos darbo grupės parengto įstatymo projekto. „Mes norėjome paprasto dalyko – kad civilizuotoje valstybėje verslas, susijęs su žmonių emocijomis, būtų civilizuotai sutvarkytas. Dabar tokio įstatymo priėmimas atneša daugiau žalos, nei naudos“, – tvirtino pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad parlamentarai dokumente paliko daug spragų, o „viskas, kad neuždrausta, yra leidžiama“.

Ritualinių paslaugų asociacijos atstovas kritikavo ir nuostatą įgyti licenciją norint verstis kūno balsavimu. G. Gylio teigimu, tai nėra sudėtingas darbas, jį atlikti moka beveik kiekvienas felčeris, todėl nesą reikalo apsunkinti šį procesą.

G. Gylys pabrėžė, kad ir V. M. Čigriejienė, ir jos padėjėjas dalyvavo ne viename darbo grupės posėdyje, jiems buvo nurodyti jų projekto trūkumai, prašyta palaukti Vyriausybės rengiamo dokumento. „Nuostabu, kad asmenines ambicijas Seimo nariai kelia aukščiau visų gerovės“, – sakė Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas.