Kaip manipuliuoti žmonėmis?

Manipuliacija žmonėmis
Manipuliacija žmonėmis
  © 123rf.com

Manipuliavimas žmonių sąmone – tai slaptas įteigimas, minčių, ketinimų, jausmų, santykių, nuostatų ir elgesio programavimas.

Vieni žmonės gimsta ir jau moka manipuliuoti kitais žmonėmis. Kiti turi daug mokytis, kad galėtų praktikoje panaudoti manipuliavimo meną. Dar kitiems nepadeda nei genai, nei mokslai, nei praktika.

Specialiosios tarnybos, privačios saugos kompanijos ir kompanijų vindikacijos tarnybos dažnai manipuliuoja žmonėmis, siekia priversti juos prieš savo valią priimti bendrovėms naudingus sprendimus, veikti bendrovėms naudinga linkme, suformuoti ir turėti joms palankų požiūrį.

Manipuliavimo žmonėmis būdai:

Klaidinantis klausimo performulavimas. Manipuliatorius nuolatos nutraukia pašnekovą ir užduoda jam klausimus. Jis sąmoningai performuluoja klausimus, pakeičia jų esmę. Jis naudoja naujus žodžius, juos akcentuoja. Manipuliatorius tai daro atsargiai, neleisdamas pašnekovui suprasti apgaulės. Nauji klausimai neva savaime išplaukia iš pokalbio. Manipuliatorius, keisdamas diskusijos esmę ir nukreipdamas ją jam naudinga linkme, formuoja pašnekovui savo požiūrį arba išvengia jam nemalonių klausimų.

Abejingumas. Manipuliatorius pokalbio metu demonstruoja abejingumą. Jam neįdomu. Jis nuobodžiauja. Pašnekovas, siekdamas sudominti manipuliatorių, nustebinti ar šokiruoti jį, įrodyti jam savo tiesas, įtikinti jį, išduoda faktus, informaciją, kuri yra svarbi manipuliatoriui. Normaliomis sąlygomis pašnekovas šios informacijos jokiu būdu neišsakytų. Manipuliatorius, demonstruodamas abejingumą ir išvesdamas iš kantrybės pašnekovą, siekia gauti jam reikalingą informaciją.

Šokinėjimas nuo temos prie temos. Manipuliatorius keičia temą, šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Tai daro sąmoningai. Pašnekovas bando palaikyti pokalbį, paklūsta manipuliatoriaus primestoms pokalbio taisyklėms. Pašnekovas nespėja reaguoti į naujas temas, nespėja permąstyti, normaliai atsakinėti, nespėja prieštarauti, išsakyti abejones, paneigti teiginius. Jis spėja tik suprasti ir įsisavinti manipuliatoriaus primestus žodžius ir mintis. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia pašnekovui suformuoti jam palankų požiūrį, įtvirtinti pašnekovo sąmonėje jam reikalingas nuostatas, informaciją. Jau vėliau, kai pašnekovas subręs, kai jo smegenys apdirbs primestą informaciją, manipuliatorius pasinaudos savo darbo vaisiais.

Silpnavalis žmogus. Manipuliatorius demonstruoja silpnumą, jis savimi nepasitiki, o ką jau kalbėti apie savo poziciją, priimamus sprendimus. Jis iš prigimties yra silpnavalis, neryžtingas žmogus. Manipuliatorius gudriai vaidina pažeidžiamo, silpno žmogaus vaidmenį. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jo dėmesingumas, susitvardymas, susikoncentravimas į pokalbį ir budrumas sumenksta. Jis atsipalaiduoja. Jis neaštrina pokalbio, neužduoda nepatogių manipuliatoriui klausimų, nereikalauja susitarime pasirašytų įsipareigojimų vykdymo. Manipuliatorius, naudodamas šį metodą, siekia gauti nuolaidų, atleidimo.

Garbinimas ir žavėjimasis. Manipuliatorius pašnekovui sako komplimentus, giria jį dėl jo veiksmų, dėl priimtų sprendimų, dėl jo išvaizdos, gebėjimo kalbėti, derėtis ir dėl viso kito. Jis tiesiog garbina pašnekovą ir juo žavisi. Rodo jam didelį nuolankumą bei pagarbą. Manipuliatorius elgiasi atsargiai. Jis gudrus ir lazdos neperlenkia. Žavėjimąsi ir garbinimą išsako natūraliai. Pašnekovas priima komplimentus. Jis viduje džiaugiasi ir yra patenkintas savimi. Štai koks žmogus atsirado. Supranta ir vertina mane. Jis nori atsilyginti manipuliatoriui tuo pačiu. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, gauna daugiau naudos nei tiesiai paprašęs pašnekovo.

Apsimestinis skubėjimas. Manipuliatorius vaizduoja, kad labai skuba. Jis atbėga ir leidžia pašnekovui suprasti, kad jis labai skuba, kad jis turi labai rimtų reikalų ar problemų. Jis greitai išsako pašnekovui savo poziciją, prastumia savo idėjas ir išbėga. Pašnekovas nespėja suvokti, kas įvyko, kas atsitiko. Jis nespėjo paprieštarauti, paneigti, išsakyti savo poziciją. Kartais pašnekovas nesiima jokių papildomų veiksmų, o priima manipuliatoriaus išsakytas mintis ir teiginius.

Pasiteisinimas. Manipuliatorius pokalbio metu pradeda įtarinėti pašnekovą, kaltina jį ir tokiu būdu tarsi priverčia pašnekovą teisintis. Pašnekovas užmiršta budrumą, pasako daugiau, nei reikia, o manipuliatorius tuo pačiu metu jam į pasąmonę įdiegia savo mintis ir idėjas.

Netikras nuovargis. Manipuliatorius parodo, kad pavargo nuo diskusijos, ginčo ir daugiau neturi jėgų jo tęsti. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jis neprieštarauja manipuliatoriaus idėjoms, pozicijai, priima jas, nenorėdamas dar labiau jo nuvarginti.

Spaudimas autoritetu. Manipuliatorius, norėdamas naudoti šį būdą, privalo turėti autoritetą. Kitaip šio metodo jis negalės panaudoti. Jis nei diskutuoja, nei ginčijasi su pašnekovu, o spaudžia jį, reikalauja, kad pašnekovas priimtų jo poziciją. Pašnekovas pasiduoda manipuliatoriaus spaudimui ir vykdo visus jo nurodymus bei užgaidas.

Kuždėjimas į ausį. Manipuliatorius prie kitų bendradarbių, kolegų pasako pašnekovui, kad jis gavo svarbių žinių ir nori jas pasakyti jam vienam. Tokiu būdu manipuliatorius sukelia papildomą pašnekovo susidomėjimą. Manipuliatorius kažką slaptai pakužda pašnekovui į ausį, pataria, kaip geriau elgtis, įtikinėja jį priimti kokį nors sprendimą, kritikuoja savo oponentus. Visais atvejais manipuliatorius įrodinėja pašnekovui jo siūlomo veiksmo naudingumą.

Detalė ir bendras vaizdas. Manipuliatorius pašnekovui neparodo viso vaizdo, nepaaiškina jo. Manipuliatorius iš bendro vaizdo ištraukia vieną konkrečią detalę, kuri yra jam naudingiausia, ir apie ją kalba.

Kartojimas. Manipuliatorius pokalbio metu nuolatos kartoja vieną ir tą pačią mintį ar žodžius. Jis siekia, kad šie žodžiai pasiliktų pašnekovo sąmonėje, kad jie nesąmoningai priverstų pašnekovą kartas nuo karto apie juos pagalvoti. Tokiu būdu pašnekovo galvoje formuojamos manipuliatoriui naudingos nuostatos ar požiūris.

Netikras pykčio ir nepasitenkinimo demonstravimas. Manipuliatorius pokalbio metu staiga supyksta ir pradeda rodyti didelį nepasitenkinimą. Visa savo esybe jis rodo pašnekovui buvęs įžeistas ir sumenkintas. Pašnekovas, siekdamas „susigrąžinti“ manipuliatorių, nuolaidžiauja jam, tenkina jo interesus, nusileidžia vienoje ar kitoje pozicijoje.

Citavimas. Manipuliatorius pradeda cituoti neva anksčiau pašnekovo išsakytas mintis, teiginius, žodžius. Nesvarbu, ar jis juos pasakė, ar ne. Jeigu pašnekovas pradeda prieštarauti ir neva neigti anksčiau išsakytus savo teiginius, manipuliatorius pradeda įrodinėti, kad jis tikrai sakė, kad jo požiūris buvo toks ir toks, kad negražu meluoti ir vaidinti, kad neprisimena savo žodžių. Pokalbis pereina į ginčą, ar pašnekovas sakė ką nors, ar nesakė. Pašnekovas pasimeta. Jis jaučiasi apkaltintas. Jis neprisimena, ar tikrai sakė, pradeda abejoti savimi, o agresyviai ir aktyviai manipuliatoriaus spaudžiamas pasiduoda ir nusileidžia jam. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia panaudoti neva pašnekovo anksčiau išsakytas mintis kaip argumentą savo teiginiams paremti, savo tiesai įrodyti.