Naujininkai: kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?

Kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?
Kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Naujininkai – vienas prieštaringiausiai vertinamų Vilniaus rajonų: čia nuosavuose namuose gyvena ir pakankamai dideles pajamas gaunantys miestiečiai, ir iš šiluminių trasų lendantys bei jokių pajamų neturintys vadinamieji X-menai ( vietiniai gyventojai, pagarsėję dėl į „Maximos“ maišus renkamų ir priduodamų skardinių, stiklo taros – red. past.) Mitais apipintas rajonas nenusikrato skandalingos etiketės, o atgarsiai pasiekia net užsienį. Bet taip buvo ne visada.

Darbininkiška prigimtis

reklama

XIX a. antrojoje pusėje Naujininkų gyvenvietė buvo industrializacijos ir urbanizacijos pavyzdys. Daugelyje miestų nutiesus geležinkelius, prie jų kūrėsi naujos pramonės įmonės, o drauge – ir darbininkų gyvenvietės.

„Kaip žinia, būtent dėl augančios pramonės dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o vėliau šis priemiestis pradėtas vadinti Naujuoju pasauliu“, – pasakojo architektūros istorikė, Vilniaus universiteto docentė dr. Marija Drėmaitė.

Sovietmečiu šis darbininkiško priemiesčio įspūdis išliko: rajone statyti daugiabučiai namai aplinkinių įmonių darbininkams. Tiesa, vėlyvajame sovietmetyje rajonas tapo socialiai margesnis ir dėl savo prigimties visada turėjo ne pačią geriausią reputaciją.

Atgavus Nepriklausomybę, daugelis vilniečių nemėgo šio rajono gyventojų dėl nusikaltimų, vagysčių ir muštynių. Vis dėlto, pagal Vidaus reikalų ministerijos 2004 metais parengtą visuomenės nuomonės statistiką, didžiausias nusikaltimų skaičius atiteko Senamiesčio seniūnijai, tad ketvirtoje vietoje pagal nusikaltimus atsidūręs Naujininkų rajonas griovė vieną iš įvaizdžių. Visgi tautybių įvairovė ir atvykstančius žmones gąsdinanti vietinių išvaizda – vis dar problema.

Kultūrų mišinys nereiškia kultūros

Daugiataučio miesto vaizdą, kuris būdingas Vilniui, liudija kelių skirtingų religinių bendruomenių kapinės Naujininkuose (katalikų, stačiatikių, sentikių). Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė.

Skirtingų tautybių, religijų gyventojų koncentracija, deja, nepavertė Naujininkų multikultūriniu Vilniaus veidrodžiu, traukos centru. „Vien dėl to, kad 1907 m. grafas Jozefas Przezdzieckis dovanojo grafienės Marijos Tyzenhauzaitės Przezdzieckos rezidenciją Vilniaus mokslo bičiulių draugijai, kuri iki 1913 m. čia laikė savo muziejinius rinkinius ir biblioteką (rezidencija buvo dab. Dzūkų gatvėje, neišlikusi. Vilniaus mokslo bičiulių draugija veikė 1907–1941 m. Jos bibliotekos pagrindą sudarė Vilniuje nuo 1899 m. veikusio slapto Senovės mėgėjų būrelio 242 tomai – Alfa. lt), negalima teigti, kad Naujininkai kažkada buvo miesto kultūros židinys. Tai, greičiau, – išimtis, o ne taisyklė. Kaip ir tos pačios grafienės Marijos Tyzenhauzaitės Przezdzieckos lėšomis Naujajame Pasaulyje 1861–1884 m. įsteigta ir pastatyta akių ligoninė (dabar – Šv. Roko ligoninė, Tyzenhauzų g. – red. past.)“ – dėstė istorikė.

Pakilti virš pramoninių fabrikų ir atgaivinti įspūdinga architektūra besididžiuojantį Naujininkų rajoną neleido vyraujantis darbininkų, gaunančių žemiausius ir mažus atlyginimus, sluoksnis. XIX a. besikuriančias skirtingų tautybių ir mokslo bičiulių kultūras paskandino su sovietiniu režimu atėjęs ir rajoną užvaldęs pramoninis įvaizdis.

Potencialo yra, bet reikia laiko

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai lėmė tai, kad Naujininkai pakankamai dažnai linksniuoti įvairiose žiniasklaidos priemonėse, nes per šį rajoną eina vienintelis kelias, leidžiantis garbingiausiems šalies svečiams iš oro uosto nuvažiuoti į miesto centrą. Sakoma, kad pirmas įspūdis, kurį susidarai vos atvykęs į miestą, yra stipriausias, jo „neišmuša“ nei vėliau pateikiamas skaniausias maistas, nei prabangiausia nakvynė viešbutyje. Jei svečiai apie Vilnių sprendžia iš Naujininkų, tai įspūdis turėtų būti nekoks.

Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Andrejus Žukovskis teigė, kad rajono problemai ir Karaliaus taku praminto kelio Vilniaus oro uostas–Senamiestis renovacijai ir aplinkos tvarkymui yra sutelktas ypatingas dėmesys.

Pasak atstovo, savivaldybė rengia 2014–2020 metų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kurie padės rajonui atsigauti ir pagerinti prastą jo išvaizdą bei reputaciją. Nors projektai dar nėra patvirtinti miesto tarybos, tačiau teigiama, kad planuojama ne tik tvarkyti kelius, tačiau ir mokyklas, renovuoti namus ir rengti urbanizacijos projektus.

Naujininkų Federacija pakeis Užupį?

Balandžio 1-ąją minima ne tik Tarptautinė melagių diena. Vilniečiai tradiciškai švenčia Užupio Federacijos gimtadienį. Užsidegę suvienyti žmones, spręsti problemas ir džiaugtis menišku rajonu, Užupio gyventojai įsteigė savo Federaciją. Tiesa, buvo pasirodžiusi informacija, esą šiemet šventė buvo rengta paskutinį kartą: esą menininkus iš Užupio stumia verslininkai, todėl meno žmonės neketina daugiau minėti Užupio nepriklausomybės – jos neva jau nebėra.

Gyvenantieji Naujininkuose dar 2001 m. gegužės 2 d. įkūrė visuomeninę organizaciją „Naujininkų bendruomenė“.

„Apie Naujininkų gyventojus susidarytas stereotipas, kad tai – daugiausia „apkerpėję“, niekuo nesidomintys, linkę į žalingus įpročius asmenys. Išties Naujininkuose daug nusivylusių žmonių. Mes siekiame pakeisti šį įvaizdį. Visų pirma, tarp pačių Naujininkų gyventojų. Norime parodyti, kad yra būdų išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytam, – skelbiama bendruomenės tinklalapyje. – Sudarome gyventojams sąlygas susitikti ir pasikalbėti, pabendrauti su žymiais žmonėmis. Mėginame padėti spręsti konkrečias žmonių problemas, susigaudyti painiuose įstatymuose. Renkame įvairią informaciją apie Naujininkus ir platiname ją, siekdami informuoti gyventojus apie svarbiausius įvykius.“

Didžiausia bendruomenės šventė – Naujininkų Federacijos šventė, kuri vyksta kiekvienų metų rudenį, ir sujungia visas aktyvias Naujininkų grupes.

Kaip teigė istorikė M. Drėmaitė, Naujininkai turi potencialo iškilti, tačiau reikia laiko. „Naujininkai turi neblogą potencialą vystytis ir tapti patraukliu Vilniaus gyvenamuoju rajonu dėl savo geros padėties (Naujininkai yra netoli miesto centro, išraiškingas rajono reljefas – Alfa.lt), taip pat auga rajono bendruomenės, turinčios siekį atsikratyti prasto įvaizdžio. Reikia atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, to paties Užupio pokyčiai truko 25 metus: pasikeitė dauguma gyventojų, o su jais pasikeitė ir pats rajonas“, – teigė M. Drėmaitė.

Naujienų portalas Alfa.lt kviečia skaitytojus pasidalyti savo pasakojimais ir nuomonėmis apie Vilniaus rajonus. Jeigu žinote įdomią praeities istoriją, naujienų apie dabartinius perversmus, siųskite savo komentarus el. paštu: alfa@alfa.lt

 

Naujininkai: kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?

Kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?
+6