Konservatoriai Seimui grasina KT, Gražulis – uždrausti Tėvynės sąjungą

Seimas
Seimas
  © Andrius Petrulevičius

Seimas Tėvynės sąjungą (TS, konservatorius) pripažino organizacija, susijusią su teroristinės organizacijos požymių turinčia asmenų grupe.

Trečiadienį 66 parlamentarai balsavo už laikinosios Seimo komisijos, tyrusios buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvadas. Prieš buvo 23 Seimo nariai, 4 susilaikė.

Už išvadas balsavo Darbo partijos frakcijos nariai, socialdemokratai, liberaldemokratai, valstiečiai liaudininkai, socialliberalai ir didžioji dalis liberalcentristų. Prieš tebuvo konservatoriai, dalis liberalų bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Henrikas Žukauskas.

Aistros kaista

„Nesitaikstysime su tokiu požiūriu, su tokiomis išvadomis, – sakė konservatorius Jurgis Razma. – Šį Seimo nutarimą skųsime Konstituciniam Teismui. Tam yra daug pagrindų. Seimas tvirtina išvadas, kuriose skleidžiama dezinformacija, kišamasi į teisinės valdžios sferas.“

Tuo metu Seimo narys liberaldemokratas Petras Gražulis užregistravo Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, kad J. Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo byla būtų perduota nagrinėti teismui.

Be to, per Seimo posėdį jis pareiškė užregistruosiąs įstatymo projektą, kuriuo siūlys uždrausti TS veiklą Lietuvoje, kaip organizacijos, susijusios su teroristais.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabartinis Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas pareiškė, kad laikinoji Seimo komisija “atvertė vieną juodžiausių politinės kovos puslapių”. Tuomet J. Abromavičiaus bylos tyrimui vadovavęs A. Paulauskas teigė, kad konsertvatoriai žaidė pavojingus žaidimus su sprogmenimis, žmonių likimais, kurstė nepasitenkinimą visuomenėje ir tarp kariškių. „Svarbiausia – ar šie metodai jau praeityje? Tačiau neišgirdome partijos pirmininko atsiprašymo. Todėl atrodo, kad ryšys su asmenimis, veikusiais teroristiniais metodais, nenutrauktas, jie globojami”, – pareiškė A. Paulauskas.

Gražulis prašo apsaugos

Po balsavimo P. Gražulis apkaltino konservatorių Rimantą Dagį grasinus jam politiniu ir fiziniu susidorojimu. Pasak P. Gražulio, tuos žodžius girdėjo ir kitas Seimo narys Julius Veselka.

„Kadangi ką tik priėmėme nutarimą, jog ta partija (konservatoriai – Alfa.lt) yra susijusi su teroristais ir J. Abromavičiaus nužudymu, į tokius grasinimus reaguoju rimtai“, – pareiškė P. Gražulis. Anot jo, R. Dagys stvėrė jam už švarko ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais.

Baigiantis plenariniam posėdžiui liberaldemokratas perskaitė kreipimąsi į vidaus reikalų ministrą, kad šis jam skirtų fizinę apsaugą.

Tuo metu konservatorius tvirtino niekam negrasinęs, nors pripažino, kad pokalbis su Gražuliu buvo aštrus. „Tegul lieka tai jo sąžinės reikalas, tegul kreipiasi oficialiai su savo kaltinimais, o aš nematau reikalo komentuoti“, – Alfa.lt sakė R. Dagys.

Kirto konservatoriams ir generolui

Seimo komisija J. Abromavičiaus nužudymą įvertino „kaip žmogžudystę, vykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais".

Komisija konstatavo, kad J. Abromavičius aktyviai rinko informaciją apie rezonansinius nusikaltimus ir įvykius (SKAT savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą), bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, kurioms perdavė informaciją apie asmenis, galėjusius prisidėti prie rezonansinių nusikaltimų, todėl šių nusikaltimų organizatoriai tapo pavojingu ir tai galėjo lemti jo žūtį.

Komisija taip pat pareiškė, kad jai liudijęs lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius tendencingai klaidino komisiją, jog J. Abromavičius buvo atleistas iš darbo už tai, kad viršijo savo įgaliojimus. „Manome, kad Krašto apsaugos ministerijos lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius tuo galėjo pažeminti karininko vardą", – sakoma išvadose.

Kaip spaudimas prokurorams nurodytas buvusio Seimo pirmininko konservatoriaus Vytauto Landsbergio elgesys, kai jis „neteisėtu, nustatyta tvarka Seimo pirmininko siunčiamų dokumentų registre neregistruotu raštu, surašytu ant Seimo pirmininko blanko, t. y. kreipdamasis ne asmeniniu vardu, nurodė prokurorams inicijuoti baudžiamąją bylą VSD pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl Bražuolės tilto susprogdinimo ir J. Abromavičiaus nužudymo".

Komisija padarė išvadą, kad kai kurie politinės partijos Tėvynės sąjungos buvusieji ir dabartiniai vadovai siekė ir tebesiekia daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, kurie tyrė J. Abromavičiaus nužudymą organizavusios ir įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų veiklą.

Atskiroji nuomonė: šmeižtas ir dezinformacija

Du laikinojoje komisijoje dirbę konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis pateikė atskirąją nuomonę. Anot jų, komisija savo išvadas grindė „ne objektyvia medžiaga, o subjektyviais tos medžiagos interpretavimais, nepaisant nei logikos, nei sveiko proto reikalavimų“. Be to, esą liko nenagrinėta Rusijos specialiųjų tarnybų veikla ir galima jų įtaka rezonansiniams įvykiam Lietuvoje.

Atskirojoje nuomonėje konservatoriai konstatuoja, jog komisijai pateikta medžiaga ir asmenų liudijimai negali būti vertinami vienareikšmiai, neatsižvelgiant į praėjusio laikotarpio realijas ir politinius įvykius, patys liudijimai yra prieštaringi, neišsamūs, trūksta faktinės medžiagos, dalis informacijos praėjus ilgam laiko tarpui pakankamai iškreipta. „Nesurinkta pakankamai duomenų patvirtinančių tai, kad J.Abromavičius disponavo išsamia ir patikrinta informacija apie to meto šalies rezonansinius įvykius bei asmenis, dalyvavusius šioje veikoje, bei to, kad ši informacija buvo pagrindas jį nužudyti“, – tvirtina parlamentarai.

Skirtingai nei kolegos, konservatoriai pareiškė, jog laikinoji komisija „negavo jokių duomenų, rodančių, kad J. Abromavičiaus žūtį tiriantiems pareigūnams būtų buvęs daromas poveikis pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus“.

Buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas savanoris J. Abromavičius buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune 1997 m. sausio 31 d.