KAM ir toliau nenori mokėti kompensacijos mirusio kario šeimai

Krašto apsaugos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
  © Tomas Černiševas

Šių metų pradžioje Lietuvos krašto apsaugos sistemą supurtė skandalas, kai Krašto apsaugos ministerija (KAM) atsisakė išmokėti mirusio kario šeimai kompensaciją. Nelaimė kilo, kai parą prabudėjęs Kauno karo policininkas esą gavo įsakymą žaisti krepšinio varžybose ir neatlaikęs krūvio mirė. KAM sprendimą mirusio vyro žmona apskundė teismui, o šis nurodė ministerijai iš naujo svarstyti kompensacijos klausimą. Tiesa, ir šį sykį KAM sprendimas nepalankus velionio šeimai.

Šių metų kovo 25-ąją priimtame KAM Tarnybinio tyrimo komisijos sprendime dėstoma, kad 2012-ųjų gegužės 9-ąją po 24 val. trukusio budėjimo seržantas Remigijus Jusevičius sveikata nesiskundė ir pats pasisiūlė žaisti starto penkete, o po ne daugiau kaip 4 minučių atsisėdo ant atsarginių suolelio. Netrukus dėl staigaus širdies veiklos sutrikimo vyras mirė.

Tuo metu „Lietuvos ryto“ televizijai našlės atstovas, viešosios įstaigos „Karių teisių gynimo centras“ vadovas Laimonas Jakas anksčiau teigė, kad karys negalėjo nevykdyti įsakymo dalyvauti varžybose, kadangi priešingu atveju būtų nubaustas tarnybine nuobauda. Tad, tiesiai iš budėjimo R. Jusevičių pasiuntus į krepšinio varžybas, šį galėjo ištikti fizinė perkrova.

Ministerijos išeitis – „organizacinio pobūdžio įsakymas“

KAM komisija minėtus įtarimus stengėsi išsklaidyti. Jos teigimu, parą trunkančius budėjimus lydi ilgi laisvadieniai – prieš budėjimą karys 3 dienas ilsėjosi. Be to, prieš 2 savaites iki lemtingo krepšinio turnyro Karo policijos Kauno įgulos viršininkas nurodė vyresniajam seržantui Arūnui Venckui pasidomėti, ar bus norinčiųjų dalyvauti varžybose.

Sprendime rašoma, kad R. Jusevičius patvirtino norėsiantis dalyvauti turnyre. Negana to, esą A. Venckus pasiūlė R. Jusevičiui pakeisti budėjimo laiką, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti ir nurodė žaisiantis po budėjimo.

Galiausiai komisija dar kartą konstatavo, kad mirtis kariškį ištiko nevykdant tarnybinių pareigų ar vado įsakymo, tad kompensacija jo artimiesiems neturėtų priklausyti.

Komisijos nuomone, R. Jusevičius mirties metu nevykdė privalomo aukštesnės vadovybės įsakymo, kadangi pats įsakymo pobūdis buvo organizacinis, t. y. jis nebuvo tiesiogiai nukreiptas į varžybų dalyvius.

Anot KAM pareigūnų, tokio pobūdžio įsakymas laikytas privalomu tik turnyro rengėjams, kurie privalėjo jį organizuoti, tačiau ne jame žaidusiems kariams.

„Taigi šio įsakymo nuostatos (jų privalomumas) skirtas renginio organizatoriams, o ne kariams, kurie šiame renginyje turėjo (galėjo) dalyvauti, atitinkamai, už šio įsakymo nevykdymą tokiems kariams negali būti numatyta ir jokia atsakomybė“, – rašoma komisijos sprendime.

Vadinasi, anot KAM komisijos, dalyvavimas R. Jusevičiui pragaištingame turnyre buvo organizuotas savanoriškumo principu. Taigi, kaltų nelieka.

Karių teisių gynimo centro vadovas: įsakymas negali būti nevykdomas

Paprašytas įvertinti minėtą komisijos sprendimą, L. Jakas naujienų portalui Alfa.lt pasakojo, kad ministerijos argumentai yra absurdiški, kadangi jais keičiama įsakymo samprata.

„Tai iš paranormalių reiškinių konteksto ištraukti sakiniai, kurie neturi nei logikos, nei pagrindo. Sakinys, kuris kalba, kad įsakymas turi (gali) būti vykdomas, turi turėti kitą pavadinimą – rekomendacija arba pasiūlymas.

Įsakymas savo prigimtini privalo būti vykdomas. Teisės reguliavimas Karo tarnybos įstatyme, Konstitucijoje, kario priesaikos tekste yra aiškiai nurodęs, kad įsakymus karys privalo vykdyti“, – kalbėjo L. Jakas.

Jo nuomone, visiškai nesvarbu, kiek procentų nuo BVP gynybai skirs valdžia, kai vyrauja toks požiūris į karius.

„Kada karys, pagal organizacinį mobilizacijos įsakymą ir pagal sąrašą, bus mobilizuotas, tai ar tada irgi reikės tikėtis tokio atsakymo? Kad karys turėjo (galėjo) ginti tėvynę?