Nauja darbo rinkos mada: praktika dangstomas nemokamas darbas

Darbuotoja
Darbuotoja
© 123rf.com

Darbo ieškantys ir skelbimus neršiantys žmonės turi būti pasiruošę kelis mėnesius „savanoriauti“ ar „praktikuotis“ be atlygio. Pastebima, kad vis daugėja pasiūlymų kurį laiką padirbėti nemokamai ir ne tik trišalę sutartį tarp mokslo įstaigos, darbdavio ir studento pasirašiusiems jaunuoliams. Darbo inspekcija kai kuriose įmonėse taip pat randa „praktiką atliekančių“ nelegalių darbuotojų. Tiesa, darbdaviai tvirtina, kad daugeliui darbuotojų bandomasis laikotarpis be atlygio būna gana trumpas – radę tinkamą žmogų, pasistengia jį įdarbinti greičiau.

Keli mėnesiai darbo – be atlygio

„Prasideda nauja manija – 2–3 mėnesius dirbsite savanoriškai, o po to yra galimybė sudaryti darbo sutartį. Logiška, jei tai skirta studentams be patirties, bet labai daug skelbimų, kuriuose nerašo, kad nemokamai padirbėti siūlo tik neturintiems patirties jaunuoliams“, – atsiduso darbo ieškanti vilnietė Jovita, pasiūliusi naujienų portalui Alfa.lt atkreipti dėmesį į vis dažnesnes situacijas, kai darbdaviai siūlo keletą mėnesių dirbti be atlygio.

Praktika ir savanorystė, ir tik po kelių mėnesių būsiantis pokalbis dėl užmokesčio, vadybininkų paieška, kurie rastų naujų klientų, praktikuotųsi ir kurį laiką negautų atlygio. Kai kuriuose skelbimuose, anot juos gerai išnagrinėjusios jaunos moters, keliami reikalavimai labiau orientuoti ne į praktikos siekiančius studentus, o į patirties jau turinčius darbuotojus. Lieka neaišku, kiek jų išlaiko išbandymą ir gauna tikrą darbo pasiūlymą.

Žvilgtelėjus į darbo skelbimus internete, išties matyti, kad nemažai darbdavių pageidauja pirmiausia išmėginti kandidatą praktika. Renginių organizavimo firma ieško praktikanto, kuris dirbtų su klientais, rengtų komercinius pasiūlymus ir viešųjų pirkimų dokumentus, planuotų renginius – ieškoma praktikanto, kuris jau turi patirties dirbti su projektais, administravimu, turi puikių vadybos įgūdžių.

reklama

Praktika gali trukti ir trumpiau

ƒ„Marketingo“ aistruolio darbui su tiesioginėmis vaizdo transliacijomis internetu, seminarais, mokymais ieškančio projekto „WEBseminarai.lt“ atstovai, siūlantys pirmuosius 2–3 mėnesius praktikos ir savanorystės, žada, kad pasipraktikavus bus tariamasi dėl užmokesčio. Žadama, kad, jei kandidatas pasirodys tinkamas darbui, neapmokamą praktiką nuolatiniu darbu paversti greičiau.

„Projektas neturi sukaupęs finansinio kapitalo ir už jo nestovi „turtingi dėdės“. Viską užsidirbame patys, todėl negalime iš karto samdyti profesionalų, kuriuos labiausiai motyvuotų didelis atlygis. Mūsų komanda išaugo iš žmonių, kuriems pinigai nėra didžiausia motyvacija, projektas jaunas, tokių žmonių ieškome ir toliau“, – aiškino „WEBseminarai.lt“ direktorius Vaidotas Valiukevičius, pridūręs, kad praktikos laikotarpis pasirinktas standartiškai tokios trukmės, kurią dažniausiai nurodo mokslo įstaigos.

Su interneto seminarais dirbančioje įmonėje, pasak jos atstovo, beveik nėra monotoniško darbo, kurį paprastai atlieka praktikantai – atėję padirbėti kandidatai rimtai ruošiami, stebimi, ar tiks tolesniam darbui. Dažnai jų galimybės įvertinamos tik įpusėjus praktikos terminui ir pasiūloma dirbti jau už atlygį. „Visa komanda juos moko ir skiria daug savo darbo laiko. Praktikantai tampa darbuotojais, jeigu patys to nori ir siekia.

Matematika paprasta – jeigu atėjęs žmogus sukuria pridėtinę vertę įmonei ir ta vertė bent jau padengia jo galimos darbo vietos kaštus, iš karto kalbamės dėl ateities. Ir būna labai apmaudu, jei vis dėlto suklystame pasirinkę žmogų, taip jau buvo – tuomet atsisveikiname anksčiau, nei nurodytas praktikos terminas“, – sakė V. Valiukevičius.

Praktikantams jo įmonėje iškart pasakoma, kad kavos ruošimo ir tiesiog sėdėjimo biure nebus – teks greitai mokytis, analizuoti ir kuo geriau įsilieti į komandą. Toks darbuotojų paieškos būdas esą pasiteisina.

Riba tarp praktikos ir nelegalaus darbo – plona

Šiuo metu darbo santykiuose galiojantys teisės aktai nenumato kitokio gamybinės, mokymo ar kitos rūšies praktikos atlikimo, arba nemokamo darbo, išskyrus atvejus, kai asmuo mokosi mokymo įstaigoje ir atlieka tokią praktiką pagal mokymosi planą.

„Teisės aktai, reglamentuojantys mokomosios praktikos atlikimą, numato, kad trišalė sutartis praktikai atlikti pasirašoma tarp studento, mokymo įstaigos bei darbdavio. Jei asmuo nesimoko, tai ir pasirašyti tokios trišalės sutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Nepaisant to, kad praktikos atlikimas nelaikomas darbo santykiais, dėl jos nesudaroma darbo sutartis ir nėra mokamas darbo užmokestis, praktikos rengėjas apie praktikantą turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, užtikrindamas jam reikiamas socialines garantijas, pavyzdžiui, valstybės paramą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

reklama

Nemokamo darbo nėra ir negali būti. Esant darbo teisinių santykių požymiams, įvykus susitarimui dėl darbo vietos, paklusimo darbdavio nustatytai tvarkai, užmokesčio, šalys visada turi pasirašyti darbo sutartį“, – paaiškino Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius.

Darbo inspekcija pastaraisiais metais nėra gavusi skundų dėl neatlygintinos praktikos atlikimo įmonėje, tačiau inspektoriai, tikrindami įmones, yra aptikę „praktiką atliekančių“ žmonių, sakančių, kad atėjo pasimokyti atlikti tam tikrą darbą. Jeigu tokie bandymai turi darbo sutarties požymių, bet su darbuotoju nesudaryta jokia rašytinė sutartis, apie jo buvimą nepranešta „Sodrai“, tai laikoma nelegaliu darbu.

Jeigu „praktika“ inspektorių užfiksuojama kaip nelegalus darbas, tai gali užtraukti darbdaviui administracinę atsakomybę ir baudą nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

„Asmuo, dirbęs prisidengiant praktikos atlikimu, tačiau tokiuose santykiuose esant visiems darbo sutarties požymiams, apie galimą nelegalaus darbo atvejį, taip pat apie kitus darbdavio daromus įstatymų pažeidimus turėtų pranešti Darbo inspekcijai. Pabrėžtina, kad darbuotojui jokios sankcijos už nelegalų darbą nėra taikomos“, – sakė J. Gricius.

Tuo metu mėnesį po mokyklos baigimo nemokamai dirbusi komunikacijos srityje be jokios darbo sutarties vilnietė Daiva pasakojo, kad daug kas priklauso nuo įmonių sąžiningumo. Padirbėjusi mėnesį be atlygio, paskui ji gavo pasiūlymą dirbti toliau. Užtat vėliau, kai ieškojo praktikos kitoje įmonėje, nors toje srityje jau turėjo patirties ir beveik tris mėnesius dirbo tokiu pat tempu, kaip kiti darbuotojai, tik nemokamai, pasijuto išnaudojama.

„Sutartis buvo sudaryta per universitetą, kad Darbo inspekcija neprikibtų, nemokamai dirbau beveik tris mėnesius. Matau skelbimų, kad, atlikus kelių mėnesių praktiką, yra galimybė įsidarbinti – manau, užtektų mėnesio“, – naujienų portalui Alfa.lt pasakojo Daiva, po kelių mėnesių nemokamo praktikavimosi išgirdusi, kad įmonė jos įdarbinti negali – tiesiog nėra pinigų.

Ji sakė žinanti, kad kai kurias koleges po atkaklaus neapmokamo praktikavimusi įmonė įdarbina, tačiau tai labiau sėkmės dalykas. Mergina prisiminė, kad darbdaviai nevienodai žiūri ir į patirties neturinčius praktikantus studentus – vieni juos dažnai keičia, nesiūlydami pastovaus darbo, kiti praktikos metu moko, pavaišina nemokamais pietumis arba moka bent simbolinį atlygį.