Seimas pradėjo spęsti spąstus žemės referendumui

Mitingas dėl žemės referendumo
Mitingas dėl žemės referendumo
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Parlamentas ketvirtadienį (kovo 13-ąją) turėjo nuspręsti, ar priimti svarstyti parlamentinei opozicijai priklausančių konservatorių ir Liberalų sąjūdžio siūlymą Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Referendumo įstatymo. Šis žingsnis galėtų užkirsti kelią paskelbti vadinamąjį žemės referendumą.

Po pateikimo siūlymo kreiptis į KT projektui pritarta. Toliau jis bus svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

KT turėtų pasakyti, ar galima rengti referendumus, kuriems įvykus kiltų teisinė kolizija, kai viena konstitucinė nuostata prieštaraus kitai.

Anot kreipimosi iniciatorių, dabar, Seimui gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentarams nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo. Liberalų sąjūdžio ir konservatorių teigimu, taip Seimui nėra sudaroma galimybė užkirsti kelią priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, prieštaraujantį Konstitucijai.

Jei KT pasisakytų, kad ekspertų grupės sprendimai saisto Seimo narių sprendimą, šie galėtų užblokuoti referendumo paskelbimą.

„Noriu ne sutrukdyti referendumams, bet noriu, kad, jeigu jie įvyktų, juos būtų galima įgyvendinti. <...> Žmonėms išreiškus savo valią kažkokiu klausimu, atsiranda galimybė neįgyvendinti šios galimybės, nes tai prieštaraus kuriam nors Konstitucijos straipsniui.

Jei referendumo iniciatoriai būtų sąžiningi ir neklaidintų žmonių renkant parašus, tai jie <...> pateiktų ir kitus klausimus, kurie koreliuoja. <...> Dabar gi iniciatoriai kompleksiškai pateiktų klausimų nepateikė ir todėl susidaro teisinė dilema“, – nuo kaltinimų norint sabotuoti referendumo paskelbimą gynėsi Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Nuo „žalių žmogeliukų“ Lietuvą gintų pasirašiusieji už referendumą?

„Jei jums kažkas nepatinka, surinkite 300 tūkst. parašų ir keiskite Konstituciją“, – po balsavimo replikavo frakcijai „Drąsos kelias“ priklausanti Aurelija Stancikienė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Naglis Puteikis pridėjo, kad, jei Lietuvoje staiga atsidurtų „žali žmogeliukai“, tai Lietuvą gintų referendumo šalininkai.

Parlamentaras turėjo omenyje skiriamųjų ženklų nedėvinčius Krymą okupavusius Rusijos karius.

Įstatyme numatyta, kad, jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad referendumo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo metu iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų ir siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.

Kovo 13-ąją Seimas taip pat apsisprendė sudaryti ekspertų grupę, kuri nuspręstų dėl žemės referendumo siūlomų pataisų atitikties Konstitucijai.