Grybauskaitė: turiu žinių, kad Kremlius daro įtaką Darbo partijos vadovams
partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
  © Robertas Dačkus/Prezidentūra
Alfa.lt | BNS
2014-03-05 13:48

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios Darbo partijos vadovams įtaką gali daryti Rusijos vadovybė, todėl partijos atstovai nebus kviečiami į pasitarimus dėl šalies gynybos klausimų.

„Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus“, – sakė prezidentė žurnalistams, apsilankiusi Zoknių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje.

reklama

„Todėl aiškiai noriu pareikšti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“, – pridūrė D. Grybauskaitė.

V. Uspaskichas dėl prezidentės pasisakymo: faktai turi būti padėti ant stalo (skaityti daugiau).

Šį pirmadienį prezidentė kalbėtis gynybos klausimais susikvietė beveik visus Valstybės gynybos tarybai priklausančius atstovus, išskyrus Seimo pirmininkę, kuri taip pat yra „Darbo partijos“ vadovė, Loretą Graužinienę. Į pasitarimą nebuvo kviestas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Pagal Valstybės gynimo tarybos įstatymą, į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos prezidentas.

Linkevičius: nesu gavęs informacijos apie Darbo partijos ryšius su Kremliumi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė asmeniškai nėra gavęs informacijos apie Darbo partijos ryšius su Kremliumi.

„Turėtumėte paklausti prezidentės atstovų, kad pagrįstų tuos teiginius. Yra daug ir spaudoje visokių atvejų, visur yra panašios informacijos, kurią reikia visą tikrinti ir atidžiai su ja elgtis“, – sakė L. Linkevičius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

„Elta“ primena, kad 2008 metų liepą, prieš Rusijos-Gruzijos karą, Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas nariai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, bandydami užginčyti Lietuvos narystės NATO konstitucingumą.

Koalicijos partneriai laukia detalių

Valdančiosios koalicijos partneriai kol kas nesiryžo plačiau komentuoti prezidentės pareiškimo pasekmių. Tiesa, išsiskyrė socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų laikysena.

„Nemanau, kad prezidentė švaistytųsi tokiais pareiškimais. Reiškia, prezidentė turi tokių žinių ir jos yra rimtos“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė socialdemokratams priklausantis Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pasiteiravus, ar tokie D. Grybauskaitės teiginiai netaps kliūtimi toliau dirbti su Darbo partija, politikas siūlė neskubėti.

„Reikia žinot konkrečiai „kas, kaip ir kam“. Lietuvoje yra atitinkami įstatymai. Jei tos žinios išties rimtos, tai tiems nariams gali būti uždrausta dirbti su slapta informacija. Bet aš manau, kad koalicijos taryba svarstys šį klausimą. Neturiu tiek žinių šiuo klausimu, kad galėčiau taip vertinti, kol kas yra tik toks pasisakymas, o, kiek jis yra pagrįstas, matysim“, – atsakė G. Kirkilas.

Tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Valentinas Mazuronis Alfa.lt kalbėjo, kad neketina kreipti dėmesio į pareiškimą, kol prezidentė jo nedetalizavo.

„Visus pareiškimus vertinčiau turėdamas pagrindimą. Jeigu prezidentė padarė tokį pareiškimą ir pareiškimą, kuris liečia vieną iš valdančių politinių partijų, tai labai lauksiu prezidentės konkrečių įrodymų, pagrindžiančių šį pareiškimą. Labai gerai gerbiu prezidentę, kaip ir bet kurią kitą instituciją ar asmenį, bet norint patikėti tokiais labai rimtais, aš įvardyčiau, kaltinimais, priklausomybe nuo kitos valstybės politikų, labai norėčiau žinoti, kuo tie kaltinimai pagrįsti, tada aš galėčiau turėti savo nuomonę. Kol tai yra tik pareiškimas, nepagrįstas vienokiais ar kitokiais faktais, tai aš jo nepaprasčiausiai nevertinu ir nekreipiu dėmesio į jį“, – tvirtino politikas.

Rusijos portale cituojamas Uspaskichas

Griežtą Kremliaus politinę liniją palaikantis, Lietuvoje neretai propagandiniu vadinamas, leidinys Pravda.ru savo interneto svetainėje trečiadienį cituoja Darbo partijos įkūrėją, Europos Parlamento narį, Viktorą Uspaskichą. Jis neigiamai atsiliepia apie galimą Europos Sąjungos ekonominę pagalbą Ukrainai.

„Aš manau, kad, jei ES nuspręs padėti, jie ir padės, kitas klausimas – kaip tie pinigai bus panaudoti Ukrainoje. Pusė pinigų greičiausiai bus panaudoti ne pagal paskirtį, taigi 25 mlrd. eurų neturės didelės įtakos. Tokioje didelė valstybėje tokia pinigų suma bus greitai sunaudota. Netgi Lietuvoje, kuri penkiolika kartų mažesnė už Ukrainą, kasmet skiriami 2 milijardai dolerių yra išleidžiami labai greitai be jokio ryškesnio poveikio. Tokia pagalba nepadės Ukrainai, jai reikia apie 200 milijardų dolerių arba geros vadybos, kontrolės, kuri užtikrintų efektyvų pinigų panaudojimą“, – cituojamas V. Uspaskichas.

Straipsnio, kuriame cituojamas EP narys V. Uspaskichas, pavadinimas: „ES rengia užnuodytą paskolą Ukrainai“.

Lietuvos Seimo pirmininkės L. Graužinienės pavaduotojas Vydas Gedvilas pirmadienį, kalbėdamas „Laisvosios bangos“ radijo eteryje, akcentavo, kad krašto gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų. „Šiuo metu turime du tankus ir vieną lėktuvą – ir tai nėra aišku, ar jie tinkami naudoti“, – tokius V. Gedvilo žodžius pasigavo Rusijos naujienų agentūra „Regnum“, iškėlusi juos į pranešimo pavadinimą.

Estijos saugumo policija (Kapo) dar 2005 metais įvardijo „Regnum“, formaliai nepriklausomą nuo valstybės, „Rusijos valstybinės propagandos įrankiu“ ir skėtine Rusijos slaptųjų tarnybų, veikiančių artimajame užsienyje, organizacija.

Prezidentė: vyko labai keisti dalykai ir Baltijos regione

Po apsilankymo bazėje Šiauliuose, iš kur vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija, D. Grybauskaitė teigė, kad šiuo vizitu „siunčią žinią, kad Lietuva ir Baltijos regionas, būdami NATO nariais, yra pilnai apginti“.

„Parengtis yra tokia, kokia yra būtina tokioje situacijoje“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, kai „paraleliai su Ukraina vyko labai keisti dalykai ir Baltijos regione“.

„Vyko karinės pratybos, nepaskelbtos, pažeidžiant visus tarptautinius įsipareigojimus, ir ne tik karinės pratybos, bet ir žvalgybiniai veiksmai, ko niekada nebuvo anksčiau“, – sakė D. Grybauskaitė.

Paklausta apie gynybos finansavimą, šalies vadovė sakė, kad „palaipsniui turėsime ne tik prašyti ir laukti, kad mus kas nors apgintų, bet investuoti ir patys“.

Tačiau prezidentė atsisakė kalbėti apie konkrečius skaičius, kiek turėtų būti didinamas gynybos biudžetas: „Neskubėkime apie procentus. Ir turint šitą galvoje, mes turime labai rimtai galvoti, kad mūsų karinis apginamumas turi būti stiprinamas. Visiškai suprasdama, kaip buvusi finansų ministrė, niekada nesu žadėjusi ir siūliusi investuoti per daug, visada sakiau, kad turime atsižvelgti į šalies finansines galimybes. Taip bus daroma ir dabar.“

Išplatintame pranešime spaudai prezidentė teigė, kad „būtina didinti NATO matomumą Baltijos šalyse ir stiprinti jo gynybinius pajėgumus“.

Lietuva šiuo metu gynybai skiria 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai vienas iš mažiausių rodiklių Aljanse. NATO šalys yra įsipareigojusios siekti skirti 2 proc.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Grybauskaitė: turiu žinių, kad Kremlius daro įtaką Darbo partijos vadovams

Dalia Grybauskaitė