KINO recenzija: drama „Ramūs tarp vilkų“

Kadras iš filmo „Ramūs tarp vilkų“
Kadras iš filmo „Ramūs tarp vilkų“

Visuomet gerbiau aktorių, režisierių, prodiuserį ir „Sandenso” nepriklausomo kino festivalio krikštatėvį Robertą Redfordą, bet su skausmu širdyje turiu pripažinti, kad po septynerių metų pertraukos jo sukurtas filmas yra visiškai nereikalingas ir žiauriai nuviliantis. Labai laukiau šio kūrinio, skaičiau apie jo sukeltą ažiotažą, žinojau, kaip nuožmiai dėl jo premjeros pešėsi net trys prestižiniai festivaliai ir nekantriai norėjau pats pamatyti. Bet nuobodžiai kalbanti politinė drama man nesukėlė jokių emocijų. Galbūt tie žodžiai bus aktualūs politikos ekspertams, Seimo nariams ir JAV prezidento reikalais labiau besidomintiems žmonėms.

Filmą „Ramūs tarp vilkų“ vertina tarptautinis kino monstras. Daugiau informacijos → www.imdb.com

reklama

 

 

Blogiausia yra tai, kad režisierius Robertas Redfordas pasirinko tiesmukišką taktiką išsakyti savo iš esmės neigiamą nuomonę apie George'ą W. Bushą ir jo vykdomą politiką. Jau ir taip aišku, kad išsikovotus populiarumo dividentus ir gyventojų pasitikėjimą vis sparčiau prarandantis JAV prezidentas paliks Baltuosius rūmus kaip labiausiai nekenčiamas valstybės vadovas po skandalingojo Richardo Nixono. Todėl šiuo metu visi, kas tik netingi, nepraleidžia progos kalti prie kryžiaus nelaimingąjį George'ą W. Bushą ir priminti jo padarytų nuodėmių. Robertas Redfordas apie tai jau kalbėjo daugybę kartų ir nerinko pačių gražiausių žodžių, bet dabar išdidžiai prisidėjo prie svarbiausio Baltųjų rūmų gyventojo nekenčiančių kino kūrėjų.

Būtų gerai, jeigu jis turėtų ką pasakyti, bet, deja, kartoja šimtus kartų jau girdėtas tiesas. Michaelas Moore'as faktiškai tuos pačius kaltinimus sugebėjo suformuluoti kur kas trumpiau, šmaikščiau ir žaismingiau, todėl dauguma žiūrovų mėgsta jo energingus, informatyvius ir pramoginius dokumentinius filmus. Tikrai nerekomenduočiau rinktis politinės dramos „Ramūs tarp vikų“ savaitgalio pramogai arba atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.

Šis seansas jums greičiausiai primins kankinimo procedūrą, kuri stebins nuobodžiais pamokymais ir užkraus galvas politiniais marazmais. Jeigu jums patinka Meryl Streep, geriau nueikite į kitą politinėmis spalvomis išmargintą trilerį „Pagrobti ir perduoti“. Jeigu žavitės Tomu Cruise'u, jokiu būdu nesitikėkite pamatyti daug veiksmo ir aštrios įtampos. Šiame kabinetiniame šou to tikrai nebus, nes aktorius beveik visą laiką sėdi kėdėje, kuria politinės demagogijos teoremas ir tikrai nesinaudoja dubleriu.

Lietuviškas filmo pavadinimas skamba gan komerciškai ir poetiškai, bet jis nėra visiškai tikslus ir neperduoda esminės minties. Scenarijaus autorius Matthew Michaelas Carnahanas (po dviejų savaičių Lietuvos kino teatruose matysime kur kas stipresnį jo sustyguotą filmą „Karalystė“) pasiskolino Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusio vokiečių pulkininko frazę, išaukštinančią drąsius eilinius britų kareivius, vykdančius kvailus ir neapgalvotus savo vadovų sprendimus. Tie jaunuoliai prilyginami avinėliams, kuriems tikrai nėra ramybės tarp kabinetuose sėdinčių ir prie stalo karą žaidžiančių vilkų kaimenės. Būtent tokį cinišką, nepripažįstantį asmeninių klaidų, negalvojantį apie kitus ir savimi patenkintą vilką vaidina Tomas Cruise'as. Dėl sveiku protu nesuvokiamų jo sprendimų stipriai nukenčia už tūkstančių kilometrų nutolusiame Afganistane kovojantys jaunuoliai, kurie buvo įtikinti šio beprasmiško karo mistine svarba.

Linkėčiau šį filmą pamatyti Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, kurį taip pat galėtume netiesiogiai pakrikštyti vilku, nes jis palaiko George'o W. Busho propaguojamą iniciatyvą kariauti Irake ir Afganistane. Mūsų šalies gerbiamas vadovas tikrai gali jaustis ramus, nes Lietuvoje dar neužaugo tokie kino kūrėjai, kaip Robertas Redfordas, Michaelas Moore'as, Johnas Saylesas, Seanas Pennas, Richardas Gere'as, neieškantys žodžių kišenėje nuomonei apie savo dabartinį prezidentą.

Politinėje dramoje persipina trys skirtingos siužetinės linijos, o veiksmas identiškai tuo pačiu metu vystosi trijuose karščiausiuose pasaulio taškuose. Vašingtone Respublikonų partijai priklausantis populiarus senatorius ramiai kalbasi su savigarbos dar nepraradusia televizijos žurnaliste ir užtikrintai dėsto sukrečiamai nesąmoningą planą dėl tolesnės strategijos Afganistano kare. Los Andžele visų gerbiamas universiteto profesorius išdidžiai plauna smegenis jaunam studentui, motyvuoja jį netingėti ir nuveikti ką nors svarbaus dėl gimtosios šalies. Sniegu pasipuošusiuose Afganistano kalnuose du sužeisti amerikiečių kariai kenčia šaltį ir skausmą, desperatiškai laukia gelbėtojų būrio, kuris gali ir nespėti iki priešo armijos smogikų pasirodymo. Šie jaunuoliai kadaise dar prieš kelis mėnesius mokėsi tame pačiame Los Andželo universitete ir klausėsi to paties profesoriaus (ko gero, įtariate kas jį vaidina) įkvepiančiai klaidinamų marazmų.

Juokingiausia filmo scena jūsų lauks kažkur arčiau pabaigos, kai Robertas Redfordas pagaliau sumąsto tūkstančius žodžių iliustruoti keliais vaizdais. Jis įjungia melancholišką patriotinę muziką ir paleidžia operatoriaus valdomą kamerą pasižvalgyti po senatoriaus kabinetą, kurio sienas puošia nuotraukos: Tomas Cruise'as su George'u W. Bushu, Tomas Cruise'as su Candolisa Rice, Tomas Cruis'as su Collinu Powellu ir t. t. Jos akivaizdžiai yra skirtos tiems, kas per pirmąją valandą dar nesuprato filmo „Ramūs tarp vilkų“ atakuojamų žmogeliukų. Žiūrėjau į šiuos naivius epizodus ir negalėjau susilaikyti nesijuokęs. „PhotoShop“ grafinės programos reklama yra tikrai puiki.

ALFA filmo vertinimas:

Režisūra – 4

Scenarijus – 4

Aktorių vaidyba – 6

Garso takelis – 7

Ar žiūrėčiau dar kartą – Ne

Bendras įvertinimas – 4

KINO recenzija: drama „Ramūs tarp vilkų“

Kadras iš filmo „Ramūs tarp vilkų“
+1