Nelegalių gręžinių statyboms užkertamas kelias

Vanduo
Vanduo
  © Flickr
Alfa.lt
2014-02-18 10:04

Svarstantiems apie nuosavą namą tenka rūpintis ne tik statybų klausimais, tačiau ir rimtai apmąstyti, kaip spręsti vandens tiekimo problemą. Lietuvoje senuose vienkiemiuose dažniausia būna įrengti šuliniai, kurių vanduo gerti netinkamas. Šulinį pasiekiantis gruntinis vanduo gali būti užterštas į žemę patenkančiais teršalais, įvairiais chemikalais, todėl, specialistų nuomone, besiruošiantys statyti namą turėtų įsirengti vandens gręžinius.

UAB „Vandens gręžiniai“ įmonės vadovo Eduardo Bendoraičio teigimu, geriausias vanduo gaunamas iš gilesnių gręžinių, kur pasiekiamas artezinis vanduo. 30 metrų gylio gręžinyje požeminis vanduo taip pat gali būti paveiktas teršalų, todėl patartina jį išgauti iš gilesnių – 50–100 metrų gylio gręžinių. Vis dėlto, eksperto teigimu, dėl nevienodo vandens pasiskirstymo kai kur vanduo slūgso tik labai arti žemės paviršiaus ir tokių gilių šaltinių negalima pasiekti. „Šalia žemės paviršiaus įsirengę šulinius labai rizikuoja gauti užterštą vandenį, tačiau dažniausiai žmonės neturi galimybės ir lėšų įsirengti vandens siurblius“, – teigė E. Bendoraitis.

reklama

Skaičiuojama, kad įrengti vieną metrą šulinio kainuoja iki 200 litų, apie pusę išlaidų sudaro betoninio rentinio kaina. Apskaičiavus visos sistemos įrengimo kainą, ji beveik nesiskiria nuo vandens gręžinio, garantuojančio švarų vandenį, įrengimo sąmatos, kuri yra apie 13–15 tūkst. litų.

Dėl skirtingo gėlo vandens pasiskirstymo kyla daug problemų, pavyzdžiui, Kauno gyventojams.

„Kauno apylinkėse vanduo yra labai skirtingame gylyje. Pavyzdžiui, Vaišvydavoje yra vietų, kur tereikia 35 metrų gręžinio, o yra ir kur 100 metrų. Giliausiai (iki 140 m) vanduo yra Ringauduose, Pypliuose, vietovėse nuo Kauno link Kačerginės, kur pastaraisiais metais ypač daug buvo statoma naujų namų“, – teigė UAB „Kauno hidrogeologija“ vadovas ir Lietuvos geologijos įmonių asociacijos prezidentas Gedeminas Baronas. Toks netolygus pasiskirstymas lemia, kad kai kuriose gelmėse vandens iš viso nėra arba jame yra geležies perteklius. Pasak G. Barono, tokį vandenį gauna apie 90 proc. gyventojų. „ Toks vanduo nėra kenksmingas, tačiau pasitaiko, kad nudažo kriaukles ar unitazus ruda spalva, tačiau žmogui nedidelis geležies perteklius nekenkia“, – sakė UAB „Kauno hidrogeologijos“ vadovas.

Dokumentai – ne kliūtis

Pagal 2014–2020 m. Aplinkos ministerijos vandentvarkos planą jau pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leis greičiau gauti statybų dokumentus ir patvirtinimus. Tas pats galioja ir vandens gręžinį įsirengti norintiems žmonėms.

„Nustatyta, kad gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Jei šalia sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, savivaldybės leidimo gali nesuteikti, net jei vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, būtų viršytos geležies ar kitokio užterštumo normos. Jei šalia gyvenvietės nėra vandentiekio, žmogui pakanka pateikti paraišką savivaldybei, kurią dažniausiai patvirtina per kelias savaites, o įmonių projektavimo planai dažniausiai trunka tris dienas“, – teigiama Aplinkos ministerijos vandentvarkos plane.

Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai ir jis privalo atitikti visus geležies perteklių ir chemijos šaltinių mažinimo punktus.

Pagal minėtą Aplinkos ministerijos planą nuo naujųjų metų įsigyti savivaldybės patvirtintą paraišką ir įsirengti vandens gręžinius yra daug lengviau ir greičiau.

Nelegalūs gręžiniai

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie šimtas vandens gręžinių įrengimo paslaugas siūlančių įmonių. Įmonės vadovo Eduardo Bendoraičio teigimu, daugiau kaip pusę iš jų neturi licencijos ir žmones aprūpina nelegaliais gręžiniais.

Licencijai gauti reikia trejų metų patirtį turinčio gręžėjo, kuriam jokie išsilavinimo reikalavimai nėra keliami. Pakanka, kad toks žmogus dirbtų firmoje bent 0,3 etato. Manoma, kad net daugiau nei pusė Lietuvoje eksploatuojamų vandens gręžinių išgręžiami be projektų, todėl ateityje tokių objektų savininkai, jei sieks gauti statinio dokumentus, gali susidurti su problemomis.

Kita problema – vandens užteršimas. Lietuvos geologijos asociacijos Hidrogeologijos specialistas Kęstutis Kadūnas teigė, kad sužiūrėti nelegalius gręžinius nėra geologų jurisdikcija, nors tokios statybos gali užteršti požeminį vandenį. Didelės statybų patirties neturintys neoficialūs „gręžėjai“ gali išakėti požeminius sluoksnius taip, kad į gėlą vandenį sunksis teršalai.

Aplinkos ministerijos ekspertų teigimu, tokių nelegalių gręžinių statyba yra stebima ir pagal naująjį vandentvarkos planą patenka į vieną iš svarbiausių prižiūrimų taškų.

Už vandens gręžinius pasisakantys ekspertai pažymi, kad tokiu gręžiniu apsirūpinantiems žmonėms jis suteiks galimybę ne tik mėgautis švariu vandeniu, bet ir viską atliekant tinkamai galimybę prisidėti prie gamtos švarinimo ir vertingų išteklių tausojimo.