Vaikų darželis Vilniuje: laboratorijoje ištirtuose maisto produktuose – kenksmingos medžiagos

Vaikų darželis
Vaikų darželis
  © Organizatoriai

Milteliai vietoje natūralaus pieno, pavojingos sveikatai medžiagos ir bakterijos – užsakę ištirti vieno sostinės darželio maisto produktus, tėvai pasipiktino jų sudėtimi ir kokybe. Tačiau savivaldybė kurčia jų siūlymams, kad darželiai pagal kainos ir kokybės santykį patys rinktųsi, iš kurių gamintojų ar ūkininkų pirkti produktus. Penki sostinės darželiai savivaldybės leidimu tokią praktiką sėkmingai taiko, o kitiems maistas perkamas centralizuotai, anot darželinukų tėvų, aukojant kokybę dėl geresnės kainos. Jei toks eksperimentas pavyks, maisto tiekimo tvarka bus keičiama ir kitiems darželiams.

Pienas – liesesnis nei skelbta

Tėvams susirūpinus dėl vaikų lėkštėse atsiduriančio maisto kokybės, jų baimes patvirtino laboratoriniai tyrimai. Lietuvos tėvų forumo užsakymu buvo atliktas tyrimas: iš vieno vaikų lopšelio-darželio sandėlio paimta maisto produktų, jie ištirti Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimo centre. Produktai iš sandėlio pasirinkti atsitiktine tvarka, situaciją stebėjo antstolis ir patvirtino, kad į laboratoriją pateko būtent iš ugdymo įstaigos paimto maisto pavyzdžiai. Tiesa, ištirti tik vieno darželio produktų mėginiai, bet panašią situaciją tėvai mato ir kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Paaiškėjo, kad tirtuose šešiuose produktuose rasta neaiškių medžiagų. Pavyzdžiui, tirta 9 proc. riebumo varškė iš tiesų buvo 7,3 proc. riebumo. Realybės neatitiko ir skelbiama pieno sudėtis. „Jeigu į pieną įpili vandens, jo kiekis padidėja. Klausimas, ką gauna mūsų vaikai? Tyrimas parodė, kad apvaginėjame vaikų racioną ir kenkiame jų sveikatai“, – sakė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.

Tirtuose džiovintuose vaisiuose, aviečių uogienėje rasta sulfitų, kurie paskatina alergijas. Pasterizuotas pienas ir trinta varškė buvo ne tokie „nekalti“ – neatitiko deklaruojama ir reali maistinė vertė, pieno baltymų kiekis mažesnis, nei turėtų būti. Trintoje varškėje ir pasterizuotame piene rasta bakterijų, kurių per didelis kiekis galėtų lemti vaikų apsinuodijimą. Nedidelis jų kiekis gali paskatinti paaštrėjusias darželinukų sveikatos problemas.

„Mes stebimės, kad vaikai serga. Nors tiekėjas galėtų sakyti, kad bakterijų kiekis nedidelis, bet vaikų imunitetas nėra stiprus, tai neigiamai veikia jų sveikatą. Tačiau įdomiausias dalykas – mėsos gaminiai. Tyrėme aukščiausios rūšies dešreles, dešrą. Tikros mėsos, kaip ją suprantame, kiekis mažesnis nei nurodyta, dešrose yra krakmolo, kurio aukščiausios kokybės produktuose neturėtų būti. Dar vienas dalykas – kiaulienos baltymai, kurie iš esmės yra milteliai, dedami į mėsos gaminius. Abiejuose produktuose rasta ir skonio stipriklių. Tai leidžiama įstatymais, bet ilgainiui vaikai nebejaučia natūralaus skonio ir nebenori valgyti natūralių produktų“, – tyrimo rezultatus apibendrino Sveikos mitybos specialistė, mažosios bendrijos „Valgau sveikai“ steigėja Vaida Kurpienė.

Nutukimas, nerviniai sutrikimai, hormonų pusiausvyros išsiderinimas – tokių sveikatos problemų, ilgą laiką vartojant įvairių priedų turintį maistą, gali kilti vaikams. Todėl Lietuvos tėvų forumo atstovai norėtų griežtesnės kontrolės.

Kritikuoja centralizuotą maisto pirkimą

Į diskusijas apie maisto produktų darželiams tiekėjus įsisukę tėvai jau seniai kalba, kad kokybė stambiesiems tiekėjams nebūtinai yra svarbi. Prabilta ir apie tai, kad iš šių metų Vilniaus savivaldybės konkurso pasitraukė kelios smulkesnės įmonės, neišlaikiusios spaudimo, svarstyta, kad darželiams surišus rankas patiems aktyviai dalyvauti rinkimosi procese, ne itin profesionaliai sudarant valgiaraščius, o tėvams tylint, vaikai gauna ne geriausios kokybės maistą. O kadangi daugelio darželių steigėjas – savivaldybė, atsisakyti jos išrinktų produktų tiekėjų neišeina.

Savivaldybė argumentuoja, kad taip neleidžia daryti Viešųjų pirkimų įstatymas, turi būti vienas laimėtojas. Tuo metu maisto kokybė, pasak tėvų, vis prastėja, ir tai gali būti susiję su tuo, kad produktus Vilniaus darželiams tiekia ta pati įmonė, tai dariusi ir sovietmečiu. Visi skundai ir pastangos keisti situaciją nusėda valdininkų stalčiuose.

„Tokia situacija susidarė dėl centralizuoto maisto produktų ikimokyklinės įstaigoms tiekimo specifikos – teisę tiekti visus maisto produktus turi išskirtinai tik viena didelė įmonė. Vienvaldystė naikina konkurencijos pojūtį. Gal dėl to ir nukenčia tiekėjo tiekiamų gaminių kokybė, ypač kai konkuruojama buvo vien tik kaina? Esant keliems tiekėjams ir didesnei konkurencijai, manau, būtų dirbama atsakingiau“, – įsitikinęs Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, kurio požiūriu, dabar konkurso sąlygos taikomos tik vienai konkrečiai įmonei, o smulkūs tiekėjai tiesiog eliminuojami.

Šiuo metu sostinės darželiams maistą tiekianti UAB „Pontem“, pasak tėvų organizacijos atstovo, tikslingai vaikams nekenkia: produktus gamina, etiketes rengia ir klijuoja ne tiekėjas. Vis dėlto bendrovė privalo kontroliuoti, kokius gaminius tiekia: pavyzdžiui, pieno etiketėje nurodyta, kad už kokybę atsakingas platintojas.

Dabartinę maisto tiekimo tvarką kritikuojantiems tėvams kilo klausimų, kodėl konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi sąskaitoje turėti 5 mln. litų. Juos stebino ir tai, kad Vilniaus vaikų darželiams maisto produktus tiekianti „Pontem“, anksčiau buvusi „Smulkus urmas“, jau turėjusi nuobaudų dėl nekokybiškų produktų ir tarnybinės etikos pažeidimų, vis laimi konkursus.

„Kiek suprantu, pagrindinis kaltinimas – dėl viešųjų pirkimų sąlygų. Manau, čia yra natūrali konkurencinė kova. Visada, kai kalbama apie didelės vertės pirkimus, atsiranda tokie vertinimai. Palaikyčiau tėvų nuomonę, kad didelę sprendimų dalį turėtų daryti patys darželiai. Tėvai, jeigu yra aktyvūs, tikrai gali kontroliuoti, reguliuoti, teikti savo siūlymus administracijai“, – sakė savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktorius Gintautas Alfonsas Petronis, manantis, kad derėtų labiau kreipti dėmesį į gamintojus.

Savivaldybės atstovas aiškino, kad reikalavimas bendrovėms, dalyvaujančioms viešojo pirkimo konkurse, sąskaitose turėti solidžią sumą užtikrina jų patikimumą.

„Šiemet leidome penkiems darželiams rinktis tiekėjus, jei pasiteisins eksperimentas, stengsimės, kad ateityje vaikams būtų kiek galima geriau. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje maitinama skirtingų gamintojų ir tiekėjų, bet viskas atsiremia į kainą. Kaip įtilpti į tuos pinigus – klausimas sudėtingas, ar tikrai ta organizacija, ar ūkininkai, kurie tieks produktus, galės tai padaryti“, – svarstė G. A. Petronis.

Kai kuriuose užsienio darželiuose randama vietos žemės lopinėliui ir užsiauginama savų daržovių. Savivaldybės atstovas neslėpė, kad tokių darželių galėtų atsirasti ir Vilniuje, bet, užsiauginęs šiek tiek daržovių, darželis veikiausiai negalės jų vartoti dėl higienos reikalavimų ir biurokratinių kliūčių.

Patys užsakinėdami produktus sutaupytų?

„Gera naujiena yra tai, kad vaikai darželiuose maitinami vietoje gaminamu maistu, jis nevežiojamas termosuose, neperkamas restoranuose. Tuo mes išsiskiriame Europos Sąjungoje“, – pastebėjo organizacijos „Aktyvių mamų sambūris“ valdybos narė Rasa Žemaitė, pridūrusi, kad yra tam tikrų minusų – produktai dažnai vežami iš Lenkijos, taip dingsta galimybė vaikams valgyti vietoje išaugintą ir pagamintą maistą.

Tėvai stebėjosi, kodėl žemės ūkio produkcija nesiskundžiančioje valstybėje vaikų lėkštėse darželiuose – beveik vien tik užsienietiškos daržovės.

Centralizuoto maisto pirkimo absoliučiu blogiu tėvai laikyti nelinkę – tiesiog šiuo atveju kriterijai taip sudaromi, kad konkurse gali dalyvauti itin nedaug įmonių. Dingsta sveika konkurencija, nuo to kenčia kokybė. Pasidomėję aktyvūs tėvai sužinojo, kad kai kuriose savivaldybėse darželiai gali patys nepakviesti vieno ar kito darželio į konkursą, per tam tikrą laiką išsigrynina žinios apie tiekėjus, surenkamos rekomendacijos. Tėvai atremia ir argumentą apie kilsiančią vaikų maitinimo kainą – anot jų, esama darželių, kurie, patys užsisakinėdami produktus, gali net sutaupyti skirtų pinigų.

Lietuvos tėvų forumas planuoja apie tyrimo rezultatus pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir maisto produktų tiekimo į darželius užsakovui – savivaldybei. Bus oficialiai prašoma paskelbtą centralizuotą maisto produktų tiekimo konkursą atšaukti ir skelbti konkursą decentralizuotam maisto produktų įsigijimui. Tokį modelį taikančių darželių bendruomenės sprendimu patenkintos.

„Iš dalies produktus perkame iš tiekėjų, iš dalies – iš ūkininkų, pavyzdžiui, bulves. Kol kas mūsų rajone pristabdytas produktų tiekimo perdavimas tik įmonėms, nes yra labai daug nepatenkintų.

Mes atlikome viešą pirkimą, atrinkome įmonę, – mūsų ne tokios sumos, kad viešuosiuose pirkimuose negalėtume rinktis. Rinkomės iš trijų įmonių, ir prieš tai griežtai apsižvalgėme, apsiklausinėjome. Esame patenkinti“, – savo patirtimi, kiek anksčiau su Alfa.lt kalbėdama apie maisto tiekimo darželiams situaciją, pasidalijo Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilė Lauruševičienė.

Savivaldybės sudarytuose meniu – netinkami vaikams produktai

Maisto produktai vaikams darželiuose turi atitikti higienos normas, energetinę vertę, išsitekti maisto priedų limituose, todėl jų sąrašų sudarymas kartais tampa galvos skausmu. Viešą konkursą dėl maisto tiekimo darželiams organizuojančios Vilniaus savivaldybės tarybos atstovai, sudarinėję maisto produktų pirkimui sąrašo projektą darželiams, kreipėsi pagalbos į specialistus. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, kurios savivaldybės tarybos nariai paprašė peržiūrėti pasirinkimus, produktų pirkimo sąraše aptiko ne tik vaisių, kruopų, žuvies, bet ir grietinės su augaliniais riebalais, rūkytos dešros, mėsos gaminių su priedais, rafinuotų aliejų, šlifuotų grūdų miltų produktų, ilgą sausainių ir saldainių sąrašą. Vis dėlto mitybos specialistė pasidžiaugė, kad sąrašas iki viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo bus taisomas, atsižvelgiant į rekomendacijas.

„Apskritai sulaukiu daug laiškų iš tėvų su klausimais, ką daryti, nes darželiuose nekokybiškas maistas. Vienas žmogus čia nieko nepadarys, reikėtų kooperuotis su kitais tėvais, kalbėtis su darželių vedėjais“, – savo patyrimu pasidalijo sveikos mitybos specialistė, V. Kurpienė.

Maisto produktus darželiams užsako darželio administracija. „Jeigu darželis perka dešreles, tikėtina, jie nesirūpina vaikų mityba, todėl reikia turėti omenyje, kad ne vieninteliai tiekėjai atsakingi už situaciją“, – pastebėjo R. Žemaitė.

Vilniaus savivaldybės faktai apie darželinukų maitinimą:

Per metus Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nuperkama maisto produktų už 22, 5 mln. litų. Vieno vaiko maitinimui per metus skiriami 846 litai. Tėvams vaiko maitinimas per dieną kainuoja vidutiniškai po 4 litus.

Visuose 126 Vilniaus darželiuose maistas gaminamas vietoje, iš viso dirba 300 virėjų, kurie kasdien pamaitina 26 000 darželinukų.

Pagal normas, ikimokyklinio ugdymo grupėse vaikai maitinami už 5 – 8 litus.

Vilniaus miesto savivaldybė yra atlikusi ne vieną apklausą, kuri parodė, kad dauguma tėvų norėtų, jog maistas vaikams būtų ruošiamas vietoje, o ne tiekiamas centralizuotai.

Šiuo metu yra vykdomas naujas maisto produktų pirkimo Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms atviras konkursas, kuriame yra numatyta, kad Savivaldybė galės reikalauti tiekėjo sąskaita atlikti maisto produktų kokybės laboratorinius bandymus siekiant įsitikinti, kad tiekėjo tiekiamų produktų sudėtis ir kiti rodikliai atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Bandymus sudarys produkto kokybės, pesticidų, mikrobiologiniai ir cheminiai laboratoriniai testai. Sertifikuotos įstaigos bandymų rezultatus tiekėjas turės pateikti per 30 dienų nuo pareikalavimo datos.

Taip pat pirmą kartą bus įrašyta sąlyga, įpareigojanti tiekėją nurodyti, kiek ir kokių produktų yra perkama ir už kokią kainą, kas bus skelbiama viešai ir galės matyti visi tėvai.

Vaikų darželis Vilniuje: laboratorijoje ištirtuose maisto produktuose – kenksmingos medžiagos

Vaikų darželis
+1