Maidano Pulkininkas: baimės nebėra – jau pereiti visi rubikonai
Specialiai Alfa.lt iš Kijevo

Antroji diena Maidane: Pulkininkas (viduryje) moko radikalų jaunimą
Antroji diena Maidane: Pulkininkas (viduryje) moko radikalų jaunimą
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Šeštadienio popietę Kijevo masinių protestų zona primena miesto mugę, kuri dar neprasidėjo. Plačiame prospekte iš kaminų taikiai kyla dūmai, virš Nepriklausomybės aikštės (Maidano) plėvesuoja dešimtys vėliavų, pavieniai sukilėliai šildosi prie krosnelėmis paverstų metalinių statinių ar valgo kuklų lauko virtuvėlės davinį, aplinkui tingiai vaikštinėja smalsuoliai. Tačiau viename aikštės kampe, tiesiai priešais baltų palapinių, skirtų žiniasklaidos atstovams, įėjimą, rengiamasi kovai. Kelios dešimtys jaunuolių – jų amžių slepia dėvimos slidininko kaukės, išduoda nekantrūs judesiai – imituoja susirėmimą: pokši lazdos ir metaliniai strypai. Smūgiais keičiamasi lėtai ir atsargiai, tačiau vis tiek kažkas nukenčia, atsitraukia, susiėmęs už rankos.

Pirmoji diena Maidane: revoliucija sukilėlių žodžiais 

reklama

Dar šią savaitę Ukrainos valdžia pasiūlė amnestiją visiems masinių protestų dalyviams. Su viena esmine sąlyga – pasitraukti iš užimtų viešųjų pastatų ir miestų aikščių. Opozicijos lyderiai, jausdami susirinkusios minios spaudimą, atmetė pasiūlymą. Sukilėliai liko savo vietoje. Nepaisydami apgaulingos ramybės, rengiasi kovai.

„Dešiniojo sektoriaus“ stovykla Maidano pakraštyje, greta užblokuotų įkalnėn vedančių laiptų – viena iš sukilėlių atramų. Čia, kaip netrukus sužinau, kasdien vyksta kovinės pratybos. Viskam griežtai vadovauja vyresnio amžiaus instruktorius. Parodo jauniems kovotojams, kaip reikia taisyklingai kirsti lazda, kaip išsisukti nuo smūgio, kur reikia spirti, kaip reikia stovėti, norint išlaikyti pusiausvyrą, ir kaip netikėtai parversti priešininką ant žemės. Vaikšto aplink, atidžiai stebi, kaip jaunuoliai šlaunies aukštyje spiria į medinį skydą, porininko atremtą į žemę.

Kalbuosi su greta stovinčiu smalsuoliu – Maidano savigynos būrių savanoriu. Kilęs iš Lvovo srities Vakarų Ukrainoje. Prieš mėnesį grįžo iš Sočio, kur statė olimpinius objektus. Bandė užsidirbti daugiau pinigų, jau žinodamas, kad vėliau teks gyventi iš santaupų. Karinės patirties neturi, tačiau užsimena žinąs, kas yra disciplina – anksčiau dalyvaudavęs nacionalistinės organizacijos stovyklose, kur viešpatavo griežta tvarka. Dabar nesusijęs su jokia politine organizacija, tiesiog atėjo ir užsirašė į Maidano gynėjus, prieš tai atsiprašęs darbdavio.

„Ar bus kur sugrįžti po visko?“ - klausiu. „Man – bus, nes darbdavys palaiko šitą reikalą. Bet daug tokių, kurie neturi kur grįžti. Kas bus, tas – stovėsime iki galo“, - sako vyriškis.

Nespėju paklausti jo vardo, nes baigiasi kovinės parengties treniruotė, arba veikiau jos pirmoji dalis. Vadovavimą perima jaunesnis kovotojas, iš pažiūros – vienas „Dešiniojo sektoriaus“ lyderių. Instruktorius atsisveikina šūksniu „Šlovė Ukrainai!“. Atsakas tradicinis - „Didvyriams šlovė!“. Instruktorius eina šalin, su savimi pasiėmęs ilgą lazdą.

„Ne, aš nesu „Dešiniojo sektoriaus“ narys“, - atsako užkalbintas. Kaip jį pavadinti? Negalįs pasakyti. Tegu būna Pulkininkas, tiesiog Pulkininkas. „Toks aš esu“, - priduria. Pabrėžia ir veido nerodysiąs – geriau niekam nematyti, dar ne metas.

„Aš – į atsargą išėjęs kariškis, karininkas. Išėjau į Maidaną, kaip visi garbingi Ukrainos žmonės. Aš matau, kad „Dešiniojo sektoriaus“ vaikinai iš tiesų kažką daro“, - kalba Pulkininkas.

O kiti nieko nedaro? „Negaliu pasakyti, kad kiti nieko nedaro. Tačiau man atrodo, kad su šita valdžia reikia kovoti. Ji taip paprastai nepasiduos. Štai todėl aš treniruoju vaikinus, kad jie niekuo nenusileistų „Berkutui“, - kantriai aiškina. Jo veide, kurį dengia kaukė, matau tik pilkas akis – rimtas, susikaupusias, įrėmintas smulkių raukšlių tinklu.

„Kiekvieną dieną taip. Ir aš čia kiekvieną dieną. (Trumpam susimąsto) Galite parašyti, kad viskas čia – nemokamai. Niekas čia negauna pinigų. Šie vaikinai – tikri patriotai!“ - sako su pasididžiavimu, tvirtai. Tuojau patikina, kad žino, ką daro. Apie 25 metus dirbęs instruktoriumi. Treniravęs ir jėgos struktūrų darbuotojus. Žinąs tai, ką žino kiekvienas riaušių milicininkai.

Ar jau teko dalyvauti susirėmimuose? „Iš tiesų iki šiol buvo tik keletas susirėmimų. Nieko labai rimto nebuvo. Asmeniškai aš nedalyvavau. Nespėjau atbėgti“, - juokiasi.

Kaip ir visi iki šiol kalbinti Maidano aktyvistai, Pulkininkas tiki pergale. Kaip kitaip – priešingu atveju niekas nestovėtų aikštėje, nieko nebūtų Kreščiatiko prospekte, niekas nešaltų naktimis prie pamažu blėstančios ugnies palapinėje.

„Žmonės pamažu kyla. Ukrainos tauta dar ne iki galo pabudo. Tačiau pamažu, kadangi net tokie kaip aš ateina kautis, mes juos nugalėsime. Kitas klausimas – kokia kaina. Mes, žinoma, norėtume, kad aukų būtų kuo mažiau. O jie pradėjo represijas. Štai, pavyzdžiui, užvakar išėjo naktį ir sudegino 22 automobilius. Jie gaudo mūsų aktyvistus, tyčiojasi iš jų, muša juos ir kankina. Deja, mes jų teroro kol kas neatsveriame savuoju. Tačiau aš galiu pasakyti, kad mes pasirengę tai padaryti. Mes turime žmonių, kurie gali tai padaryti, ir žino, kaip tai daryti.“

Aiškina, kad „Dešiniojo sektoriaus“ jaunuoliai eina prieš korumpuotą valdžią: „Berkut“ paprasčiausia dengia šitą valdžią, gina ją. Mūsų milicija tokia korumpuota: gina narkotikų verslą, pridengia prekybą žmonėmis, prostituciją. Jai yra ką prarasti, suprantate? Juk po to, kai mes ateisime į valdžią, jų nė vieno neliks. Mes visus atleisime, o dalį tiesiog pasodinsime už grotų. Štai kodėl jie taip atkakliai ginasi.“

Ar reikėtų laukti didelių kautynių? „Galbūt. Tačiau man atrodo, kad visi tie šunsnukiai, kurie vadinasi mūsų valdžia, išsibėgios, vos tik pamatę mūsų jėgą. Suprantate, jie iki šiol nematė jėgos – niekas jiems tos jėgos neparodė“, - sako Pulkininkas.

Atsargiai užsimenu, kad iki šiol riaušių milicija ne kartą įrodė, jog panorėjusi galėtų išblaškyti prastai organizuotas sukilėlių pajėgas. „Aš paaiškinsiu. Taip, iki šiol jie bėgo. Tačiau prisiminkite kazokišką taktiką. Taip, barikadas gina saujelė žmonių. Kai prasideda ataka, jie privalo atsitraukti. Tam, kad prisijungtų tie, kurie yra užnugaryje. Atsitraukimas virsta įviliojimu į gilumą, kurį seka kontrataka. Jei įdėmiai stebėjote, turėjote matyti, kad visada būdavo atsakomasis smūgis. Ir šitie berniukai vaikė „Berkutą“, - instruktorius aiškiai didžiuojasi savo indėliu.

Suprantu, ką jis turi galvoje. Penktadienį priešakinėse pozicijose Gruševskio gatvėje mačiau vos keletą dešimčių kovotojų. Jie ilgai neatlaikytų milicijos puolimo. Tačiau už pirmosios barikados – antroji. Už antrosios – trečioji. Pasukus į Kreščiatiką, dar daugiau ir dar įspūdingesnių barikadų – sustingusios ledo, medžio ir metalo masės, apvyniotos spygliuota viela. Palikti siauri praėjimai. Priedangos būriai privalės ginti juos, kol atsitrauks didžioji sukilėlių dalis. O tada, jei viskas vyks pagal planą, prasidės kontrpuolimas, maitinamas ne tik Maidano palapinių miestelio, bet ir viso Kijevo gyventojų, sužinojusių apie naujus susirėmimus.

Visa tai – tuo atveju, jei sukilėliams prireiks gintis. Tačiau, siekiant pergalės, gali prireikti ir puolimo? „Taip, bet kol kas mus stabdo nepaprastosios situacijos įvedimo grėsmė. Kas tai yra? Tai yra šaunamųjų ginklų panaudojimas. Mes juk, kaip patys matote, neturime šaunamųjų ginklų. Būtų rengiama ir visiška informacinė kontrolė, įvesta komendanto valanda. Tačiau ir tai nieko nereiškia. Mes atsitrauktume į pogrindį, mes eitume į miškus, mes toliau kovotume su šiuo režimu. Šiam režimui nepavyks išsilaikyti. Tai neįmanoma. Žinote, man jau daugiau nei 50 metų. Tačiau aš matau šių vaikų patriotizmą – kai kurie man beveik tinka į anūkus. Su šiais vaikais mes tiesiog negalime nelaimėti!“ - Pulkininkas vis labiau įsijaučia, trumpus atsakymus keičia ilgesni, emocingesni. Pabrėžia, kad kiekviena represijų iš valdžios pusė banga skatina dar didesnį pasipriešinimą.

Kas bus tas lyderis, kuris atves sukilėlius į pergalę? „Vitalijus Klyčko turi daugiausiai galimybių – jei tik to panorėtų, manau, sugebėtų. Tačiau jis bijo. Aš matau, kad jis bijo. Tačiau dabar neturėtų būti jokios baimės. Jau pereiti visi rubikonai. Mums reikia su jais elgtis, taip jie elgėsi su mumis“, - tvirtina Kijevo sukilėlių Pulkininkas. Netrukus atsisveikiname. Linkime vienas kitam sėkmės.

 

 

Maidano Pulkininkas: baimės nebėra – jau pereiti visi rubikonai

Antroji diena Maidane: Pulkininkas (viduryje) moko radikalų jaunimą
+47