Iš gyvybės langelio – į kitą gyvenimą su nauju vardu ir pavarde

Gyvybės langelis
Gyvybės langelis
  © Fotodiena.lt

Kūdikį paliko patyrusi krizę

Gruodžio mėnesį Kauno P. Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje gydytojai rado vyresnį nei metų, iš pažiūros sveiką, berniuką. Anot Kauno klinikų darbuotojų, mažylis atrodė prižiūrėtas, bet buvo labai išsigandęs, garsiai verkė ir nenorėjo atsikabinti nuo grotelių. Du medikai jį vos ištraukė iš kūdikiams pritaikyto gyvybės langelio, stebėdamiesi, kas galėjo palikti tokį ūgtelėjusį vaiką.

Šis berniukas, dešimtasis, rastas gimdymo namų gyvybės langelyje per trejus jo veikimo metus, yra vienintelis iš kūdikio amžiaus išaugęs čia paliktas vaikas. Atsirado ir jo tėvai, bet ar vaikas bus grąžintas, ar ne, situaciją komentavusi Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Birutė Daugėlienė negalėjo pasakyti – berniukas perduotas Vilkaviškio savivaldybės, kurioje gyvena gimdytojai, žinion.

„Šiuo metu vaikas rastas ir juo pasirūpinta“, – į kalbas nenorėjo leistis Vilkaviškio Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė, atsisakiusi papasakoti, koks jo likimas.

Vaiko teisių specialistai sako, kad, jei įmanoma, ieškoma tokių rastinukų tėvų, stengiamasi išsiaiškinti vaiko palikimo priežastis, padėti jo motinai ir artimiesiems. Vienas gyvybės langelyje Kaune paliktas vaikas grąžintas jį pagimdžiusiai, psichologinę krizę patyrusiai, o vėliau ją įveikusiai moteriai.

„Tai buvo vienintelis atvejis. Tėvai patys neatsirado, bet nustatėme, kas yra vaiko mama, – prisiminė B. Daugėlienė. – Kurį laiką vaikas buvo globoje. Motina jį paliko, nes jautėsi sutrikusi, bijojo, kad bus nesuprasta, turės problemų – jai buvo psichologinė trauma, ji ėjo paprasčiausiu keliu. Moteris nebuvo asociali, tiesiog žmogus susidūrė su asmenine problema, nematė išeities, neturėjo su kuo pasitarti, ėjo lengviausiu keliu.“

Pradėjusi bendrauti su socialiniais darbuotojais, moteris ėmė lankyti savo vaiką, sustiprino ryšį su juo, netrukus ėmė spręstis ir jos problemos. Anksčiau panaši istorija yra nutikusi ir moteriai iš Alytaus – palikusi savo dvynukes gyvybės langelyje, ji po kiek laiko apsigalvojo, o savo poelgį aiškino tuo, kad buvo susipykusi su mergaičių tėvu ir neturėjo kur gyventi. Netrukus, prižiūrimi socialinių darbuotojų, abu tėvai susirado būstą, pradėjo rūpintis, kaip susigrąžinti dukras.

Pavardė priklauso ir nuo metų laiko

Krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims pagalbos sistema mūsų šalyje dar tik kuriama, bet patekusios į krizę motinos su vaikais gali prisiglausti laikinuose namuose, tokiuose kaip Kauno „Kartų namai“, mėginti atsistoti ant kojų neatsisakant atžalų.

„Kiek vaikų taip ir išsaugojome, – sakė Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, ir pripažino, kad pasitaiko motinų, taip ir nepajuntančių prieraišumo savo vaikams. – Mūsų pozicija – vaikas turi augti su biologiniais tėvais, ir jei yra galimybė išsaugoti biologinius tėvus, reikia daryti viską, nebent jie degraduoja taip, kad nesugeba patenkinti pagrindinių vaiko poreikių – bet jei dar įmanoma dirbti su jais, reikia tai daryti.“

Kūdikį gyvybės langelyje palikusiems tėvams baudžiamoji atsakomybė negresia. O moralinę atsakomybę dažnai nustelbia įprotis gyventi pagal stereotipus, sukurtus visuomenės, nesuvokimas, kad kylančias problemas verta spręsti ne smurtu, alkoholiu, neatsakingu elgesiu. „Tokie žmonės turi stereotipą to gyvenimo, kurį patys gyvena. Bet negalima žmogaus nurašyti ir pasakyti: jis girtuoklis, narkomanas, nereikia jam padėti“, – įsitikinusi B. Daugėlienė.

Vis dėlto į šeimą grįžęs gyvybės langelyje aptiktas kūdikis iš visų, rastų Kaune, kol kas vienintelis. Kiti dažniausiai yra įvaikinami. Gyvybės langeliuose paliktiems kūdikiams ilgai laukti įtėvių netenka. Naują gyvenimą jie pradeda ir gavę naujus vardus, pavardes, kuriuos sugalvoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Dažnai vardas vaikui išrenkamas iš tos dienos, kai jis rastas, siūlomų vardų kalendoriuje, o pavardė suteikiama atsižvelgus ir į metų laikus – taip pamestinukas gali tapti Balandyte, Balandžiu ar Kovu.

Nori pažvelgti gimdyvėms į akis

Ateityje pro gyvybės langelius į kitą gyvenimą patekusiems vaikams sužinoti apie savo kilmę bus sunku – Vaiko teisių apsaugos tarnybos turės tik bylas, kuriose bus įrašyti duomenys apie tai, kada, kur jie buvo rasti, kokia buvo sveikatos būklė, koks vardas ir pavardė mažyliui buvo suteikti.

Tiesa, noras sužinoti savo biologines šaknis įvaikintiems vaikams po kurio laiko tampa svarbus. 2011 metais Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 27 laiškus, kuriuose asmenys prašė padėti surasti įvaikių giminaičius, suteikti informacijos apie jų arba artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant ryšius tarp įvaikintų ir užsienyje gyvenančių žmonių ir Lietuvoje likusių jų artimųjų. 2010 metais tokių laiškų gauta 19, 2009 – 16, 2008 – 8, o 2007 – 7.

2010 metais į tarnybą informacijos apie biologines mamas dažniausiai prašė įdukros, sulaukusios paauglystės. Joms buvo svarbu žinoti ne tik tai, kaip biologinės motinos gyvena, bet ir jų ūgį, plaukų spalvą. Kai kurie savo gimdytojų ieškantys paaugliai ir suaugusieji sako tiesiog norintys pažvelgti jiems į akis.

„Juridiškai tai įvaikinimu pasibaigia visi santykiai su biologine šeima, broliais ir seserimis. Vaikai su skaudžiomis problemomis, manytina, nori pamiršti savo kilmę, bet laikas gydo žaizdas ir, kaip rodo ir įvairūs tyrimai, vis tiek iškyla klausimų „kas aš toks?“ „kodėl mane paliko?“ Norisi susirasti savo biologinius artimuosius“, – Alfa.lt yra sakiusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Oksana Pedaniuk.