Svarbiausias metų įvykis saugumo srityje

K. Braziulis
K. Braziulis
  © Asmeninis albumas

„Jei aš išdaviau ką nors, tai išdaviau valdžią, o ne žmones“, – teigė buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas.

E. Snowdenas, neteisėtai pasisavinęs beveik du milijonus NSA slaptų failų ir nutekinęs juos „The Guardian“, „The Washington Post“ ir „Spiegel“ žurnalistams, atskleidė tris itin dideles problemas.

Pirmoji problema. JAV ir Britų žvalgybos agentūros – NSA ir GCHQ – neteisėtai rinko ir kaupė informaciją apie dešimtis milijonus žmonių, nesusijusių nei su terorizmu, nei su kitais nusikaltimais.

Žvalgybos agentūros naudojo dvi masinio šnipinėjimo programas „Prism“ ir „Tempora“, per kurias skaitė elektroninius laiškus, klausėsi ir slaptai įrašinėjo telefoninius ir internetinių forumų pokalbius, peržiūrėjo ir išsisaugojo privačius vaizdo įrašus ir nuotraukas, skaitė dokumentus, slaptai sekė ir fiksavo failų siuntimą, stebėjo asmenų elgesį socialiniuose tinkluose ir taip toliau. 2010 m. per parą „Prism“ sekimo sistema perimdavo ir įrašydavo į savo saugyklas daugiau kaip 1,7 mlrd. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių bei 5 mlrd. kitų telekomunikacinių įvykių, pagal kuriuos galima nustatyti asmenų buvimo vietas ir jų judėjimą.

Prasidėjo žvalgybos agentūrų veiklos tyrimai. Didžiosios Britanijos parlamentas tiria savo žvalgybos agentūros GCHQ veiklą. Vokietijos parlamentas tiria JAV ir britų žvalgybos agentūrų veiklą savo teritorijoje ir prieš savo valstybės vadovus, politikus bei valdžios institucijas. Europos Sąjungos parlamentas tiria JAV žvalgybos veiklą savo vadovų atžvilgiu. Tyrimai yra vykdomi ir kitose pasaulio šalyse. Tyrimams vadovaujantys vadovai jau dabar viešai teigia, kad JAV ir britų žvalgybos tarnybos pažeidė tarptautinius susitarimus, tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. JAV atstovų rūmų parlamentarai teigė, kad galimai yra pažeistos JAV Konstitucijos nuostatos.

Antroji problema. JAV žvalgybos agentūra NSA neužtikrino slaptos informacijos saugumo ir nesugebėjo jos apsaugoti.

Tai įrodo buvusio NSA darbuotojo E. Snowdeno atvejis. Jis niekam nežinant sugebėjo slaptai nukopijuoti ir išnešti 1,7 mln. slaptų NSA failų. Apie slaptos informacijos vagystę niekas nesužinojo iki to momento, kol ji nebuvo paviešinta spaudoje. Pats E. Snowdenas teigė, kad ne vieną kartą bandė atkreipti savo vadovų dėmesį į informacijos apsaugos spragas, siūlė griežtinti dokumentų kopijavimo ir siuntimosi procedūras, tačiau niekas į jo pasiūlymus ir išsakytus nugąstavimus nekreipė dėmesio.

NSA darbuotojai turėjo priėjimus prie visos duomenų bazėje esančios informacijos. Jie galėjo domėtis ir rinkti informaciją apie juos asmeniškai dominančius asmenis. NSA paplito taip vadinama „Loveint“ ( liet. meilės žvalgyba), kai darbuotojai šnipinėjo savo žmonas, vyrus, meilužes ar meilužius.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurios telefoninių pokalbių NSA slapta klausėsi daugiau nei dešimt metų, didesnį pyktį ir susirūpinimą sukėlė ne tai, kad ji buvo sekama, o tai, kad NSA nesugebėjo apsaugoti surinktų duomenų.

NSA surinkta ir silpnai apsaugota informacija gali pasinaudoti teroristai ar tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės, ar šiaip blogi žmonės, siekdami įgyvendinti savo kenksmingus tikslus.

Trečioji problema. Iki šios dienos lieka neaišku, kas ir kokiais tikslais naudojo surinktą informaciją.

JAV prezidentas Barackas Obama net nežinojo, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel buvo sekama. Jeigu šios informacijos nežinojo valstybės prezidentas, kuris yra aukščiausia šalies valdžia ir kuris priima svarbiausius valstybės gyvenimui sprendimus, tai kokiais tikslais buvo renkama informacija ir kas ja naudojosi?

Žvalgybos agentūros teigia, kad surinkta informacija joms padeda kovoti su teroristais ir kitais valstybės nusikaltėliais. Tačiau agentūros niekaip negalėjo ir negali paaiškinti, kaip su teroristais ar kitais nusikaltimais yra susiję Vokietijos kanclerė A. Merkel, už konkurenciją atsakingas Europos komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquinas Almunia, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, organizacijos Gydytojai be sienų vadovai ir nariai, Vokietijos valdžios institucijos ir ambasados, tarptautinės labdaros ir humanitarinės pagalbos organizacijos, Jungtinės Tautos ir jų vykdomos vystymosi programos ir daugelis JAV ir kitų šalių paprastų piliečių.

Lieka neaišku, kas ir kokiais tikslais panaudos sukauptus ir kaupiamus duomenis apie žmonių privačius gyvenimus, apie verslo konfidencialias paslaptis, apie valstybių vadovų veiklą po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų?

Prieš kelis šimtmečius Prancūzų politikas, diplomatas, Napoleono patarėjas Charlesas-Maurice de Talleyrand-Perigorda sakė: „Kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį.“

Totalitarizmas neatsiranda staiga ir netikėtai. Jis užsimezga ir vystosi tinkamose sąlygose. Tai – procesas. Totalitarizmo požymius būtina laiku pastebėti ir būtina juos laiku išnaikinti. Tai – visuomenės uždavinys.

E. Snowdenas, paaukojęs savo ramų, laisvą ir pasiturintį gyvenimą, parodė žmonėms totalitarizmo užuomazgas. Daugelis valstybių, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų, privačių verslo kompanijų atkreipė dėmesį į E. Snowdeno iškeltas problemas ir ėmėsi priemonių joms spręsti. Tai yra svarbiausias metų įvykis pasaulio visuomenės saugumo srityje.

/Kastytis Braziulis/