Kalėdų Seneliu dirbantis vyras: žmonės išsiilgę stebuklo

R. Čivilis dirba Kalėdų Seneliu.
R. Čivilis dirba Kalėdų Seneliu.
  © Asmeninis albumas

Kalėdų Senelis, vaikštantis miesto gatvėmis, gali pasirodyti banalus reiškinys. Tačiau lietuviai taip išsiilgę gerų emocijų, kad netikra barzda pasipuošęs ir butaforinį maišą ant pečių užsimetęs vyras jaučiasi atliekantis savotišką misiją – ne vieno žmogaus veide įsižiebia viltis. „Jaučiuosi truputį kaip Zuokas, tik skirtumas tas, kad į mane žiūri pozityviai. Eini ir šypsaisi, ir žmonės šypsosi. Jie išsiilgę bendravimo, geros nuotaikos – matai, kaip žmonėse įvyksta kažkoks lūžis“, – pastebėjo R. Čivilis.

Miestiečiams patinka su šventiniu personažu bendrauti, bandyti išgauti pažadą dėl dovanų arba patiems ką nors jam padovanoti – taip pasielgė vienas gatvėje sutiktas studentas, įteikęs suvenyrą.

Prieš trejetą metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Teatro ir kino fakultete dirbęs jaunas vyras sulaukė pasiūlymo suvaidinti Kalėdų Senį. Mama pasiuvo kostiumą, pats susirado barzdą, maišą ir lazdą, ir išėjo vaidinti.

„Dažniausiai kviečia tėvai savo vaikams, susideda keli butai, paskui – darželiai, mokyklos. Įmonės skambina rečiausiai, nebe taip populiaru. Gal todėl, kad esu paprastas Kalėdų Senis, ateinu tvarkingas, pabendrauju, padovanoju dovanų, viskas vyksta inteligentiškai. Verčiau su suaugusiais pabendrausiu apie politiką, negu rodysiu pokštus. Man keista, kai iš Kalėdų Senelio reikalaujama, kad jis kažkuo žongliruotų, pokštautų. Kita vertus, ir žmonėms dažnai labiau patinka, kai baltiškai lietuviškai ramiai įteikiu dovanas“, – apie skirtingus lietuvių norus – nuo personažo, kuris būtų itin aktyvus linksmintojas, iki santūraus dovanų ir jaukumo nešėjo pasakojo vilnietis.

Vaidinimo teatre ir pedagoginės patirties turintis R. Čivilis jau patyrė, kad ramesnio personažo reikia darželiams: paskambinę darbuotojai dažnai prašo nerengti jokių programų, nes cholerikai kalėdų seniai, krečiantys pokštus ir darantys staigius judesius, mažus vaikus gąsdina. Tuo metu suaugusieji kartais šiuo personažu džiaugiasi labiau už savo atžalas.

„Dabartiniai vaikai kartais vadinami karta, kuriai svarbūs materialūs dalykai – taip, materializmo yra, bet atėjęs pas juos kaip Kalėdų Senis matau, kaip keičiasi pozicija, atsiranda stebuklo viltis. Man 30 metų, ir kai palyginu savo kartą su dabartiniais vaikais, nematau didelio skirtumo, jie nerėkia, kad norėjo gauti dovanų išmanų telefoną.

Tik kartą vienas vaikas pasakė, kad nepatiko dovanos. Jas paprastai nuperka tėvai, gal tąsyk buvo ribotas biudžetas“, – su šypsena savo darbo subtilybes prisiminė vilnietis.

Šiek tiek labiau jį stebina suaugusiųjų noras fiksuoti kiekvieną vaiko bendravimo su Kalėdų Seniu akimirką. „Dabar skaitmeninis amžius, jie nori viską įamžinti – ateini, vienas tėvas fotografuoja, kitas filmuoja, kiekvienas nori nufotografuoti savo vaiką. Tėvai susitelkę į tai, kad vaikai būtų įamžinti, nori pasigirti jų nuotraukomis socialiniuose tinkluose“, – sakė R. Čivilis.

Pašaukimą dirbti šventiniu personažu atradęs vilnietis įsitikinęs, kad „tarybinių“ Senių Šalčių raudonomis nosimis ir su kvapeliu laikai jau praeityje. Jis pats apskritai nevartoja alkoholio, jo užsakovai neretai irgi labiau išsiilgę šypsenų ir jaukumo, negu triukšmingo bendravimo.

„Galima ir patiems susikurti stebuklą, pasisiūti kostiumą, persirengti Kalėdų Seneliu ir pradžiuginti artimuosius“, – atgaivinti šią tradiciją tikisi žmonių linksminime save atradęs R. Čivilis.

 

 

Kalėdų Seneliu dirbantis vyras: žmonės išsiilgę stebuklo

R. Čivilis dirba Kalėdų Seneliu.
+1