Seimo etikos sargų veiklą paralyžiavo nesutarimai dėl Uspaskicho

Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Komisijai vadovaujantis V. Stundys teigė, kad šį pirmadienį, gruodžio 9-ąją, EPK narystę sustabdę jos nariai kreipėsi į Seimo valdybą teigdami, kad toliau komisijoje negali dirbti, o, sustabdžius įgaliojimus komisijos pirmininkui, EPK toliau apskritai negali posėdžiauti.

V. Stundžio teigimu, sudarant EPK buvo pažeistos Seimo statuto normos, nustatančios komisijų ir komitetų sudarymo proporcijas. Esą daugiausiai – 4 narius – EPK turėtų turėti socialdemokratai, tačiau tiek narių šiuo metu turi mažiau gausi Darbo partija.

Tačiau kur kas rimtesniu priekaištu tapo tai, kad, anot V. Stundžio, komisija tapo partiniu pagrindu priimtų sprendimų arena.

Praėjusią savaitę komisija valdančiąją daugumą palaikančių EPK narių balsų dauguma priėmė sprendimą toliau nebesvarstyti Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho neliečiamybės atėmimo. Tai reiškė, kad klausimas dėl V. Uspaskicho imuniteto tapo baigtas, ir nauja komisija, turinti svarstyti prokurorų prašymą dėl neliečiamybės panaikinimo, neturės būti sudaroma. Vis dėlto, V. Stundžio teigimu, ši „išvada šiek tiek kertasi su Seimo statuto nuostatomis. Tokią poziciją pareiškė kiti penki komisijos nariai. Pagal statutą, jeigu komisijos sudėtis nepatvirtinta, Seimas privalo procedūrą kartoti, kol komisija bus sudaryta.“

Tai tvirtino ir P. Urbšys. Jis teigė jau supratęs, kad EPK „vadovaujamasi principu, kuris stipresnis, tas teisesnis. <...> Klausimas susijęs su V. Uspaskichu. Aiškiai matėsi, kad EPK norima padaryti įrankiu, kad būtų galima neteisėtus dalykus padaryti teisėtais.“

Jam antrino ir D. Teišerskytė, tvirtinusi, kad „dirbti komisijoje beviltiška, nes ji dažniausiai sprendžia valdančiosios koalicijos problemas ir dažniausiai taip, kaip reikia.“

Politikė ilgėjosi anksčiau galiojusios tvarkos, kai į EPK norėję patekti parlamentarai turėdavo gauti bent 15 kitų Seimo narių rekomendacijų. Esą tuomet vyravo moralė, etika ir Seimo statuto normos, o ne partinės nuostatos.

V. Stundžio teigimu, narystę sustabdžiusių EPK narių sugrįžimo į darbą komisijoje sąlyga – jos sudarymo ir sprendimų priėmimo principų rimtas peržiūrėjimas.

V. Juozapaitis siūlė, kad, sudarant EPK, opozicija galėtų tvirtinti valdančiųjų deleguotus atstovus ir atvirkščiai. Svarstyta galimybė komisijos sprendimus priimti 2/3 balsų dauguma – taip atsirastų galimybė pristabdyti daugumą komisijoje turinčių valdančiųjų mechanišką požiūrį į veiklą EPK.

Be to, į spaudos konferenciją atėjęs Seimo kancleris Jonas Milerius skundėsi, kad parlamento kanceliarijos darbuotojai tapo šios situacijos įkaitais, nes nežino, ar reikia paklusti į EPK posėdžius norintiems rinktis valdantiesiems.

„Esu gavęs raštišką prašymą išeiti iš komisijos aptarnavimo, valstybės tarnautojai nebežino, ką daryti, kurią pusę palaikyti“, – kalbėjo Seimo kancleris.