Asmeniniai Kadyrovo smogikai – pretekstas Rusijos deputatų muštynėms

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas buria lojalių smogikų kariauną
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas buria lojalių smogikų kariauną
  © SCANPIX

Į viešumą ši istorija iškilo po to, kai šios savaitės antradienį Rusijos parlamente vienas kitam į atlapus kibo čečėnų kilmės deputatas Adamas Delimchanovas ir nacionalistinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas, prezidentinės „Vieningosios Rusijos“ partijos frakcijos Dūmoje narys Aleksejus Žuravliovas.

Kaip rašo „Moskovskij komsomolec“, A. Delimchanovas, pasipiktinęs viešais A. Žuravliovo pasisakymais, kuriuose buvo kritikuojami Čečėnijos valdžios veiksmai, pakvietė jį pasikalbėti. Pokalbis turėjo įvykti 5 valandą vakare, tačiau A. Žuravliovas visą valandą užtruko, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus.

reklama

Kai A. Žuravliovas galiausiai išlipo iš lifto netoli sutartos vietos, jį pasitikęs A. Delimchanovas pradėjo priekaištauti. Nuo žodžių netrukus pereita prie darbų. Teigiama, jog A. Delimchanovas pirmas smogė A. Žuravliovui į veidą, o šis neliko skolingas. Į konfliktą įsivėlė abiejų deputatų palydos nariai. „Moskovskij komsomolec“ teigimu, labiausiai nepasisekė neįvardytam A. Žuravliovui svečiui, kuriam buvo išmušti du dantys.

Įdomi detalė: muštynių metu A. Delimchanovas pametė paauksuotą pistoletą. Ką jis su ginklu veikė Dūmos pastate, neaišku. Geriau žinoma tai, jog auksuoti savo ginklus ir taip pabrėžti savo statusą mėgsta daugelis Vidurio Rytų šeichų bei Lotynų Amerikos narkotikų kartelių vadovų. 2011 metais Libijos sukilėliams nužudžius nuverstąjį diktatorių Muammarą Kadhafi, prie šio kūno rastas „auksinis pistoletas“. Pats R. Kadyrovas kartą yra pozavęs prieš televizijos kameras su paauksuotu Kalašnikovo tipo automatu. Manoma, kad R. Kadyrovo politinis oponentas Sulimas Jamadajevas 2009 metais Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) buvo nužudytas būtent paauksuotu pistoletu.

Smogikų instruktorius valdovo dvare

Kuo nepasidalijo Rusijos parlamento žemesniųjų rūmų deputatai? A. Žuravliovas viešai piktinosi ne vien sprendimu Čečėnijos teritorijoje statyti naują paminklą grupei moterų, kovojusių su carine Rusija, bet ir tuo, kad asmeninę R. Kadyrovo smogikų kariauną neseniai ėmėsi mokyti buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) „Alfa“ būrio, liūdnai pagarsėjusio per 1991 metų sausio 13 dienos žudynes Vilniuje, instruktorius Daniilas Martynovas.

Yra žinoma, kad D. Martynovas, nusipelnęs specialiųjų pajėgų pareigūnas, jau anksčiau ne kartą lankėsi Čečėnijoje, kur užmezgė gerus santykius su R. Kadyrovu, tvirta ranka (ir, kaip teigiama, išskirtiniu žiaurumu) valdančiu nepaklusnią Rusijos Šiaurės Kaukazo regiono respubliką.

„Moskovskij komsomolec“ pabrėžia, kad Čečėnijos ir gretimos Ingušijos respublikų vadovams Rusijoje taikoma svarbi išimtis: jų asmenine apsauga rūpinasi FSB specialiosios paskirties centro (CSN) pareigūnai. Daugelis „Alfa“ būrio pareigūnų aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose Šiaurės Kaukaze, tačiau D. Martinovas aktyviai naudojosi savo aukštu statusu organizacijoje, važinėdamas viename korteže su R. Kadyrovu.

Šių metų rugsėjį, ištarnavęs nustatytą laiką, D. Martinovas pasiprašė vadovybės leidimo pereiti į kitą darbą. Oficialiai skelbta, kad jis padės „Rusijos specialiųjų statybų“ agentūrai saugoti karinius objektus. Tačiau, praėjus vos kelioms savaitėms, paaiškėjo, kad vienu geriausių Rusijos specialiųjų tarnybų instruktorių laikomas D. Martinovas įrašytas į R. Kadyrovo patarėjų sąrašą, gyvena keturių kambarių bute Grozno centre ir važinėja prabangiu „Mercedes“ automobiliu.

Atsisakė iš Maskvos siųstų apsauginių

Vos perėjęs į R. Kadyrovo komandą, D. Martynovas, panašu, įkalbėjo viršininką atsisakyti iš Maskvos atsiųstų FSB apsauginių. O gal, atvirkščiai, pats R. Kadyrovas pagaliau išlaukė progos atsikratyti abejotino lojalumo pareigūnų, kurie galėjo jį šnipinėti Kremliaus, o gal ir įvairių konkuruojančių Rusijos valdžios grupuočių, naudai.

Kaip bebūtų, R. Kadyrovas su D. Martynovo pagalba pradėjo burti ir pagal ištobulintą specialiųjų tarnybų metodiką mokyti asmeninę, tik jam lojalią, čečėnų apsauginių grupę. Tam greičiausiai buvo gautas ir prezidento Vladimiro Putino, arba bent FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo, leidimas.

Pastaruoju metu R. Kadyrovas noriai prieš fotografus ir operatorius pozuoja kartu su rengiamais specialiųjų pajėgų kariais. Skeptikus jis mėgina įtikinti: gerai parengti kovotojai reikalingi ne asmeninei valdžiai Čečėnijoje įtvirtinti, o būsimai kovai su Sirijos sukilėliais, kurie netolimoje ateityje esą gali užplūsti Šiaurės Kaukazą.

Rusijos pareigūnų teigimu, šiuo metu Sirijoje kariniuose veiksmuose gali dalyvauti apie 400 šalies piliečių, tarp jų – ir čečėnų. Kai kurie iš jų, Antrojo Čečėnijos karo veteranai, Sirijoje esą tapo gerbiamais karo vadais.

„Šie banditai kasdien skelbai vaizdo įrašus, kuriuose tvirtina, kad po Sirijos jie migruos į Šiaurės Kaukazą ir užsiims terorizmu bei sabotažu“, - įprastu Rusijos pareigūno stiliumi šios savaitės trečiadienį pareiškė R. Kadyrovas, aiškindamas, kam jam reikalingi specialiųjų pajėgų kariai.

Patikimas, kol pažeidžiamas?

Po Čečėnijos Ičkerijos respublikos pralaimėjimo Rusijos karinėms pajėgoms praėjusio dešimtmečio pradžioje, sukilimo Šiaurės Kaukaze vairą iš sekuliarių separatistų perėmė radikalesnių pažiūrų islamistai. Jie bando sukelti visuotinį platesnio regiono, ne vien Čečėnijos ir Ingušijos, musulmonų gyventojų sukilimą prieš Maskvos ir vietinių vadų, tokių kaip R. Kadyrovas, valdžią.

Tačiau pats R. Kadyrovas savo biografijoje turi įdomių detalių, kurias norėtų nutylėti. Dar Pirmojo Čečėnijos karo metais jis buvo savo tėvo Ahmado Kadyrovo, vėliau tapusio Čečėnijos muftijumi – vyriausiuoju respublikos islamo teisės žinovu – asmeninis vairuotojas ir, kaip manoma, galėjo aktyviai dalyvauti kariniuose veiksmuose prieš Rusiją. 1999 metais, kai Čečėniją pakartotinai puolė Rusijos kariuomenė, R. Kadyrovas su tėvu perbėgo į Kremliaus pusę. A. Kadyrovas, paskirtas naujuoju Čečėnijos vadovu, 2004 metais žuvo per sukilėlių išpuolį. Jo sūnus valdžios vairą galutinai perėmė 2007 metų pradžioje, sulaukęs 30-ies, ir nuo to laiko pagarsėjo kaip jokių skrupulų neturintis tironas, žmogaus teisių gynėjų atvirai kaltinamas dėl daugelio asmenų pagrobimo, kankinimo ir žmogžudysčių, kurių Čečėnijoje niekas net nebando tirti.

Todėl kai R. Kadyrovas, prieš kameras žinovo išraiška vertindamas modernią specialiųjų pajėgų įrangą, prasitarė „mano laikais mes viso to neturėjome“, visais Rusijos socialiniais interneto tinklais nukeliavo žinia: Čečėnijos despotas pagaliau prisiminė savo dienas, praleistas sukilėlių pajėgose.

Perduoti tokiam veikėjui geriausių Rusijos specialiųjų tarnybų paslaptis – ganėtinai drąsus Kremliaus žingsnis. Nors kol kas V. Putinas dosniai aprūpina R. Kadyrovą finansinėmis lėšomis ir padeda šiam atstatyti pražūtingų karų sugriautą šalį, vargu ar jis gali būti visiškai ramus dėl Šiaurės Kaukazo respublikos diktatoriaus lojalumo. Bene pagrindinė kliūtis, galinti sutrukdyti R. Kadyrovui galiausiai atsukti nugarą Maskvai – tai, kad daugybė Čečėnijos šeimų ir klanų turi priežasčių jausti jam priešiškumą bei geisti keršto. Tokioje situacijoje Kremliaus parama, kaip ir asmeninės specialiosios paskirties pajėgos, gali pasirodyti būtina sąlyga asmeniniam R. Kadyrovo išlikimui. Ir ne tik dėl to, kad į Šiaurės Kaukazą kažkada gali sugrįžti Sirijoje patirties įgavę islamistų kovotojai.

 

 

 

Asmeniniai Kadyrovo smogikai – pretekstas Rusijos deputatų muštynėms

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas buria lojalių smogikų kariauną
+5