Vartotojų teisės bus labiau apsaugotos nuo nesąžiningos komercinės veiklos

Šešėlis
Šešėlis
  © Audrius Bagdonas
Alfa.lt
2013-12-03 15:54

Šiomis įstatymo pataisomis bus užtikrintas tikslus 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje nuostatų taikymas Lietuvoje, pašalinant pastebėtas teisės spragas ir neaiškumus.

Taip pat priėmus šias pataisas bus sudarytos sąlygos veiksmingesnėms Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, sudarant sąlygas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai adekvačiai įvertinti nesąžiningų verslininkų padarytus pažeidimus.

Priimtame įstatyme peržiūrėtas baudų už nesąžiningą komercinę veiklą skyrimas. Iki šiol tokios baudos galėjo siekti nuo 1 000 iki 30 000 litų, o esant sunkinančioms aplinkybėms – ir iki 120 000 litų, tačiau jos negalėdavo viršyti 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais metais. Būna atvejų, kai pardavėjo praėjusių metų metinės pajamos būna tokios mažos, kad atsižvelgiant į iki šiol galiojusią nuostatą bauda už padarytą pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis nesiekia net minimalios baudos – 1 000 litų. Todėl dabar už pakartotinai per vienerius metus padarytą pažeidimą dėl nesąžiningos komercinės veiklos bus galima skirti baudą, neviršijančią 6 proc. prekybininko metinių pajamų praėjusiais metais.

Įsigaliojus naujam įstatymui, nesąžiningiems verslininkams nebeliks teisinių landų išvengti jiems skirtų didelių baudų už nesąžiningą komercinę veiklą.

Įstatyme yra patikslintos vartotojo ir komercinės veiklos subjekto (kitaip tariant, prekybininko) sąvokų apibrėžtys.

„Komercinės veiklos subjekto sąvokos taikymo apimties problema yra ypač aktuali. Pastaruoju metu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje buvo platinama galimai pažeidžianti sąžiningos komercinės veiklos vartotojams reikalavimus informacija. Tokią informaciją apie prekes ir paslaugas platino įmonės, kurios įsteigtos užsienio valstybėse, nesančiose Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (pavyzdžiui, Šveicarijoje), ir neturinčios savo atstovybių Lietuvoje“, - sako šį įstatymo projektą rengę Teisingumo ministerijos specialistai.

Todėl dabar šiame įstatyme, kaip ir Direktyvoje, komercinės veiklos subjektu bus laikomas fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys šio įstatymo taikymo srityje, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokio asmens vardu arba jo naudai veikiantis bet kuris asmuo.