Kirkilas: užsienio reikalų ministras pamiršo, kas kam duoda mandatą?

G. Kirkilas
G. Kirkilas
  © Dmitrijus Radlinskas

Apie tai, kodėl užsienio reikalų ministras Seimo vadovams siūlo santykius išsiaiškinti „taip, kaip Šančiuose“, taip pat apie galimą prezidentūros trukdymą L. Graužinienės delegacijos vizitui Kijeve ir kaip Ukraina priėmė Lietuvos parlamento vadovus, žurnalisto Tomo Dapkaus interviu LNK laidoje „Alfa“savaitė“ su Seimo pirmininkės pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku, buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu.

RUSIJOS DŪMOS PIRMININKAS LAIKO „NEPRIIMTINU“ SEIMO VADOVĖS DALYVAVIMĄ UKRAINOS OPOZICIJOS MITINGE

reklama

Tomas Dapkus: Pone Kirkilai, Ukrainos valdžia išvaikė proeuropietiškus demonstrantus gana šiurkščiai ir grubiai, tuos, į kuriuos Jūs, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vadovaujama delegacija kreipėtės, ir kurie labai šiltai jus sutiko.

Gediminas Kirkilas: Na, sutiko mūsų delegaciją labai šiltai. Ir mane šiame kontekste labai stebina Lietuvos reakcija, kuri yra visiškai nemotyvuota, tokia kaip Rusijos, absoliučiai vienas prie vieno, toks įspūdis, kad net galbūt ir koordinuojama. Bet aš vis tik džiaugiuosi, kad opozicija, kurią iš tikrųjų išvaikė, ir yra sužeistų žmonių, suimtų labai daug, bet jie vis tik tai, Ukrainos opozicija, priėmė rezoliuciją, kurią palaiko būtent mūsų delegacijos pasirodymas, ir čia pasirašė pagrindiniai opoziciniai judėjimai: ir „Svoboda“, Klyčko, ir Jeceniukas, ir kiti. Ir jie reikalauja, kad Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas, užsienio reikalų ministras atsiprašytų dėl visiškai nereikalingo iškvietimo. Ir štai tokia ir situacija, manau, kad visi po Rytų partnerystės susitikimo suprato, kad dabar pagrindinis partneris Rytų partnerystės Ukrainai yra visos šitos opozicinės partijos.

T. D.: Pone Kirkilai, o Ukrainos opozicija sako, kad prieš Graužinienės vadovaujamą delegaciją , kurios nariais buvot ir Jūs, ir Seimo pirmininkės pavaduotojas Petras Auštrevičius, Rusija naudoja purviną propagandą. Bet mes tą patį girdime ir Lietuvoje, netgi iš konservatorių lyderių, kaip Rasos Juknevičienės, toks jausmas, kad ir čia Užsienio reikalų ministerija pakoordinuoja tą visą akciją. Kaip jūs įvertintumėte, kodėl taip buvo bijomasi šio vizito?

G. K.: Aš manau, kad gal buvo iš karto išsigąsta, kad tas vizitas atneš kažkokių rezultatų. Tai vienas dalykas, o kitas, kad Seimo pirmininkė labai logiškai sureagavo į praeitos savaitės Ukrainos Vyriausybės nutarimą sustabdyti derybas su Europos Sąjunga (ES). Ir jinai paklausė iš pat pradžių, ar mūsų užsienio politikos lyderiai dabar neturėtų ten vykti ir aiškintis su Ukrainos valdžia. Po to, kai jie nevyko, tada ji nusprendė, kad reikia vykti į parlamentą. Ir tai buvo labai elementarus parlamentinis diplomatijos žingsnis, ir priminsiu, kad prieš kelis mėnesius siuntėme būtent konservatorių delegaciją: Ažubalį, Kubilių ir Zingerį, ir aš labai nustebau, kodėl buvo tokia reakcija, ir ji aiškiai buvo koordinuojama. Labai buvo daug įjungta politologų, ta prasme, net jeigu čia ir būtų klaida kažkokia, tai vis vien reakcija buvo visiškai neadekvati. Kitas dalykas – mes gi visi dirbame: ir Vyriausybė, ir Seimas, ir prezidentūra tam pačiam tikslui, tai kiekvienas darome savo galimybių ribose nuoseklius žingsnius.

T. D.: Pone Kirkilai, Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius sako, kad tie proeuropietiški protestuotojai, žmonės susirinkę, jie, iš tikrųjų, labai šiltai priėmė Lietuvos parlamento vadovus, jie skandavo „ačiū“ lietuviams, buvo ašaros?

G. K.: Jie skandavo „ačiū, Lietuva“. Ir mes dar buvom nusileidę nuo tribūnos ir ėjom į minią, ir bendravom su daugeliu žmonių. Ir mane labai nustebino, aš tą jau sakiau. Nuo studentų iki pensininkų ir vyresnių žmonių, jie vienareikšmiškai visi norėjo Europos, nežinau, kaip jie tai supranta, bet žmonės aišku, kad žmonės nori permainų, todėl Lietuvos parama buvo labai svarbu. Kitas dalykas, nepamirškim, kad ir kitos mūsų kaimyninės valstybės ten yra aktyvios. Mes, pavyzdžiui, ten sutikom ir lenkų parlamentarų, bet kaip tik prie opozicijos lyderių Lietuvai tai suteikė prioritetą, taigi reakcija, kuri čia buvo, dabar akivaizdu visiškai, kad Rados pirmininko atsisakymas kitą dieną priimti, visiškai su šituo mitingu nesusietas. Kodėl? Todėl, kad tą patį vakarą prezidentas Janukovyčius kreipėsi į mitinguotojus Maidane.

T. D.: Tuos pačius, į kuriuos jūs kreipėtės?

G. K.: Į tuos pačius. Ir padėkojo jiems, pasakė „ačiū jums už paramą europinei integracijai“, aš važiuosiu, o kaip jau mums išeis, kitas klausimas. Ir tai buvo tą dieną, todėl čia nieko bendro, aš jau nekalbu, kad mūsų iškviestasis ambasadorius ten nieko neišgirdo aiškaus, nes nebuvo aišku, dėl ko jis buvo kviečiamas, kad atsiprašytų.

T. D.: Pone Kirkilai, dėl to, kad neva vizitas buvo nesuderintas. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pozicija, kuri labai aštriai išreiškiama, į tai atsakoma, jog tai yra netiesa. O ar tiesa, kad jisai tiesiog jau nebelaiko savo nervų ir buvo priėjęs prie Seimo vadovų Vilniuje per viršūnių susitikimą ir, kaip jisai sakė, „Šančių būdu galįs išaiškinti“?

G. K.: Na, aš tikiuosi, kad čia pajuokavimas. Aukščiausiam diplomatijos vadovui nedera tokiais žodžiais kalbėti, ypatingai prie visų.

T. D.: Bet tą matė labai daugelis žmonių.

G. K.: Taip, taip. Ir Andrius Kubilius, ir Petras Auštrevičius, ir profesorius Benediktas Juodka – visi girdėjo. Bet aš suprantu, kodėl jie nervinasi, todėl, kad jie sako netiesą. Juk jūs suprantat, aš buvau daugybėj, kaip suprantat, panašių vizitų. Kaip gali būti nesuderintas vizitas, jeigu, mums atvažiavus, buvo ištiestas raudonas kilimas, jeigu mus perėmė ukrainiečių apsauga, jeigu mums įteikė jų paruoštą programą, kurioje, beje, buvo taip pat įrašytas ir mūsų dalyvavimas mitinge.

T. D.: Delegacijos nariai sako, kad ir prezidentūra labai domėjosi ir nuolat ambasada sulaukdavo daug skambučių: „Kaip ten jums sekasi?“

G. K.: Na, ambasada mums bent jau taip sakė. Atrodo, kad taip. Bet dar kartą sakau, kad Lietuvos užsienio reikalų sėkmė visada buvo prieš integruojantis į Europos Sąjungą, kai visos valdžios šakos veikė sutartinai. Kiek esu dirbęs tame valdžios trejete: prezidentas, premjeras, parlamento pirmininkas, beje, dirbau su keliais parlamento pirmininkais, ir ponas Artūras Paulauskas buvo, ir Viktoras Muntianas, Česlovas Juršėnas, prezidentas Valdas Adamkus, aišku, visi mes puikiai susiderinom, nepaisant požiūrio vienas į kitą. Ir kada mums sako, kad mes nekoordinavom su kažkuo tai, kaip mes galim koordinuot su kažkuo, jeigu tas, kuris, kaip ir turėtų koordinuoti, apskritai net ir nenori šito daryti. Kitas dalykas – kas yra parlamentas? Parlamento vadovai nusprendžia, o Užsienio reikalų ministerija turi vykdyti, jeigu užsienio reikalų ministras pamiršo, kas kam duoda mandatą, tai, aš manau, kad šiuo metu mes turėsim daug griežčiau prižiūrėti Užsienio reikalų ministeriją, kaip ji vykdo Seimo išduotus mandatus pagal Lietuvos Seimo statutą ir Konstituciją.

T. D.: Ar pati ministerija ir ministras šiek tiek neatitrūko, turint omeny ministro tokį artimą ryšį su prezidente, o socialdemokratai atvirai sako, kad jis yra labiau prezidentės nei socialdemokratų deleguotas. Ar nevertėtų vis dėlto nuodugniai peržiūrėti, kas buvo padaryta ir kas nepadaryta Seimo komitetuose: Europos, Užsienio reikalų?

G. K.: Peržiūrėti tikrai reikės, aš neabejoju, kad socialdemokratai tai svarstys. Užsienio reikalų ministras yra politikas ir jis turi suprasti, kas yra, kiek reikalinga su prezidentūra, su prezidente ir kas yra koalicija, kas yra koalicijos partneriai.

T. D. Viršūnių susitikimas Vilniuje, Ukrainos apsisprendimas šiek tiek, logiška, kad užgožė, patraukė į šoną korektiškai nuo prezidentūros skandalo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos, nes atsisakyta pareikšti įtarimus, kaip manoma, prezidentės vyriausiajai patarėjai. Kaip jūs manot, ar ši istorija ir asmuo, kuris padarė šį nusikaltimą, turi būti nubaustas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?

G. K. Nėra jokių asmenų valstybėje, kurie turi kokias nors privilegijas prieš įstatymus, nėra. Ir aš tikiuosi, kad Seimas prie šitų reikalų grįš. Man atrodo, kad byla jau yra vilkinama, aš tą girdėjau iš Nacionalinio saugumo gynybos komiteto (NSGK) pirmininko, kuris yra pats buvęs generalinis prokuroras, tai, aš manau, kad jis tas procedūras gerai žino. Seimas prie to grįš. O dėl kokių nors išimčių kažkam, tai, nesvarbu, ar Vyriausybėj ar Seime dirbi.

T. D.: Ačiū už pokalbį.

 

Šio straipsnio autorius yra Tomas Dapkus, viešoje erdvėje apkaltintas daręs politikams įtaką, kuri galimai nedera su žurnalisto etika. Alfa.lt iš „MG Baltic Media“ įsigijus žiniasklaidos grupei „Naujienų centras“ T. Dapkus šiame portale nebedirba.

Kirkilas: užsienio reikalų ministras pamiršo, kas kam duoda mandatą?

G. Kirkilas