Seimo sprendimas dėl mažesnių partijų: apsivalymas ar sunaikinimas?

Valdemaras Tomaševskis
Valdemaras Tomaševskis
  © Dmitrijus Radlinskas

Seimui priėmus naujos redakcijos Politinių partijų įstatymą, kuriame numatyta, kad politinei partijai įsteigti ir gyvuoti pakanka ne 1, o 2 tūkst. narių, ties išnykimo riba pakibo daugiau negu pusė Lietuvos politinių partijų. Vadinamųjų mažųjų partijų lyderiai tokį parlamentinių partijų atstovų sprendimą vertina įvairiai: vieni teigia nesiruošiantys išnykti ir tikintys, kad reikiamą bendražygių skaičių pasieks, kiti prabyla apie spjūvį į demokratijos principus ir užsimena apie kreipimąsi į Europos Sąjungos teismus.

Naujos redakcijos įstatyme įtvirtinta, kad politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigta politinė partija, kurios narių skaičius neatitinka nustatyto minimalaus politinės partijos narių skaičiaus, turi teisę per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasiekti, kad politinės partijos narių skaičius atitiktų nustatytą minimalų partijos narių skaičių, taip pat reorganizuoti politinę partiją. Jeigu šis reikalavimas per nustatytą laikotarpį nebus įgyvendintas, politinė partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Taip pat numatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigta politinė partija, kurios narių skaičius neatitinka nustatyto narių skaičiaus politinei partijai įsteigti, turi teisę 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įstatymu nustatyta tvarka dalyvauti rinkimų ir referendumo politinėse kampanijose, gali kelti kandidatus rinkimuose, gauti valstybės biudžeto asignavimus.

Alfa.lt suskaičiavo, kad po šių įstatymo pataisų priėmimo ties išnykimo riba atsidūrė 24 Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikiančios ir Teisingumo ministerijai (TM) reikiamą informaciją teikiančios politinės partijos, tai yra tos politinės organizacijos, kurių narių skaičius šiuo metu nesiekia 2 tūkst. Pastebima, kad tokių partijų sąraše atsidūrė ir dvi parlamentinės partijos.

 

Partijos pavadinimas (partijos pirmininkas)

Narių skaičius (2013 m. TM duomenys)

Respublikonų partija (V. Valkiūnas)

1349

Partija „Jaunoji Lietuva“ (S. Buškevičius)

1013

Kovotojų už Lietuvą sąjunga (V. Šustauskas)

1371

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (V. Tomaševskis)

1284

Lietuvos rusų sąjunga (S. Dmitrijevas)

1082

Tautos vienybės sąjunga (A. Matulevičius)

1041

Lietuvos socialdemokratų sąjunga (A. Akstinavičius)

1222

Politinė partija Rusų aljansas (T. Lochankina)

1007

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (A. Jurgaitienė)

1048

Tautinė partija Lietuvos kelias (L. Astra)

1017

Lietuvos centro partija (A. Stankus)

1090

Lietuvos pensininkų partija (V. J. Kadžys)

1189

Žemaičių partija (E. Skarbalius)

1159

Politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ (K. Juknis)

1032

Žemaitijos partija (V. Vasiliauskas)

1115

Socialistinis liaudies frontas (A. Paleckis)

1008

Lietuvos liaudies partija (K. D. Prunskienė)

1710

Politinė partija „Sąjunga Taip“ (A. Zuokas)

1691

Tautininkų sąjunga (G. Songaila)

1747

„Drąsos kelias“ politinė partija (J. Varkala)

1060

Lietuvos žmonių partija (J. Šimanauskienė)

1288

Demokratinė darbo ir vienybės partija (K. Brazauskienė)

1198

Emigrantų partija (J. Murauskas)

1216

Politinė partija „Lietuvos sąrašas” (D. Kuolys)

1190

Šustauskas: Buškevičiui kinkos jau dreba, bet ne man

Kovotojų už Lietuvą sąjungos, kuri, kaip nurodoma TM pateikiamame partijų sąraše, turi per 1300 narių, pirmininkas, buvęs Seimo narys ir Kauno meras Vytautas Šustauskas Alfa.lt pasakojo, kad Seimo sprendimas nustatyti, kad minimalus partijos narių skaičius turi būti 2 tūkst., jo neišgąsdino.

„Manęs tai nejaudina. Normaliai aš vertinu”, – sakė V. Šustauskas.

Jo manymu, parlamento sprendimas yra tam tikras antausis mažosiomis partijomis vadinamoms politinėms organizacijoms, tačiau tai, pasak V. Šustausko, galima ir pateisinti. Politiko teigimu, išnykimo turėtų bijoti ne Kovotojų už Lietuvą sąjunga, o kitos partijos.

„Nu, žinoma, kad tai antausis. [...] Nors iš dalies aš tai pateisinu, nes daug tų partijų. Šiaip ar taip, aš tų 2 tūkst. nebijau. Aišku, naujų partijų gal nesusikurs. [...] Atkris daug senų partijų. Pas S. Buškevičių partijoje tik kiek daugiau negu 1 tūkst. narių, tai jam jau kinkos dreba, o man tai ne”, – kalbėjo politikas V. Šustauskas.

Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas patikino, kad jo vadovaujama partija yra kur kas didesnė, negu skelbiama viešai. Anot V. Šustausko, partijos narių skaičių tiksliai įvardyti trukdo kelios priežastys.

„Turime daug tų norinčių tapti nariais anketų stalčiuje, tai dar žmonių pasipildys. [...] Buvo 102 išbraukti, nes visi mirė. Galvojau, kaip taip? Juk jauni tokie. Pasirodo, panelės susituokė, pavardes pakeitė ir nepranešė apie tai, o registre rašoma, kad mirė. Jei mums pavyktų išbrauktus susirinkti, tai daugiau 1500 narių partijoje būtų”, – apie partinio gyvenimo subtilybes kalbėjo V. Šustauskas.

Dar prieš 2012 m. Seimo rinkimus V. Šustauskas paskelbė, kad Kovotojų už Lietuvą sąjunga ketina jungtis su a. a. prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratine darbo ir vienybės partija, tačiau šių tuoktuvių idėja subliūško. V. Šustauskas tikino, kad tuo pačiu keliu eiti neketina ir jungtis su kitomis partijomis neplanuoja, nors pasiūlymų dėl jėgų suvienijimo yra gavęs ne iš vienos partijos. Nepaisant to, politikas užsiminė, kad buvo iškėlęs iniciatyvą suburti naują didžiulį politinį darinį. „Norėjau apjungti 18 partijų”, – rėžė V. Šustauskas.

Buškevičius: tai tiesioginis kelias į diktatūrą

Daugiausiai Kauno mieste veikiančios „Jaunosios Lietuvos“ lyderis Stanislovas Buškevičius Alfa.lt sakė, kad tai, ar jo vadovaujama partija turi 2 tūkst. narių, ar ne (pasak TM, partijoje šiuo metu yra 1013 narių), net nėra svarbu. Pasak jo, tai yra principo reikalas, nes priimtas antidemokratiškas įstatymas.

„Daugelyje Europos valstybių tai yra tik formalus reikalavimas (tam tikras partijos narių skaičius – Alfa.lt past.). Įsivaizduokite, kad kažkas laimi rinkimus ir, pavyzdžiui, pasako, kad nuo šiol kiekviena partija privalės turėti 50 tūkst. narių, o, pasinaudodami administraciniais ir teisiniais resursais, sudarbina valdininkus. Formaliai galima leisti visoms partijoms kurtis, bet iš tikrųjų taip galės veikti tik 1 partija. Pavyzdžiui, mes laimime rinkimus, visi ateina prie mūsų, nes visi, taip sakant, plakasi prie valdžios. Kiekviena valdžioje esanti partija sugebės tai padaryti. Tai tiesioginis kelias į diktatūrą“, – piktinosi politikas.

Jo teigimu, šiuo metu galime pastebėti tendenciją, kad daugumoje šalių vyrauja tendencija lengvinti tokio pobūdžio partijoms keliamus reikalavimus, o teigiamų pokyčių galima įžvelgti netgi Rusijoje.

„Yra Europos struktūrų reikalavimai nebloginti padėties. Net Rusija pradėjo eiti liberalizavimo keliu. Daugelyje šalių, santykinai pagal gyventojų skaičių, yra žymiai geresnis palankesnis procentas demokratijai. Turime visus skaičius. Net Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasakė, kad reikia daryti kaip Europoje. Rusija nuėjo link Europos, o Lietuva grįžta, kur buvo Rusija“, – aiškino S. Buškevičius.

Be to, jis pabrėžė, kad tokiais veiksmais galima įžvelgti norą grįžti į komunistinių laikų diktatūrą.

„Kur grįžtame? Kad būtų viena partija, komunistų partija? Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad Lietuva eina diktatūros keliu. Yra konkurencijos baimė, kad kažkas atsiras, nukonkuruos, nustums nuo valdžios, tai daroma iš baimės. <...> Tokių įstatymų vektorius yra į okupacijos laikus, komunistinės partijos laikus“, – kirto politikas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, o tokie „fokusai“ Lietuvos valdžios nepapuoš. S. Buškevičius taip pat sakė, kad neketina tylėti ir toliau planuoja dėl priimto įstatymo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą.

Kuolys: keista, kad Seimas kreipia dėmesį į kosmetinius dalykus

„Lietuvos sąrašui“ vadovaujantis visuomenininkas Darius Kuolys stebėjosi, kodėl būtent dabar Seimas nusprendė priimti tokį sprendimą, kai yra daug aktualesnių politinių problemų.

„Žiūrint iš mūsų pozicijos, mes kūrėme tokį Lietuvos darbų sąrašą, kuris mums atrodė labai svarbus susigrąžinti demokratinę valstybę. Jame mums daug svarbiau atrodė įtvirtinti tikrąją Lietuvos savivaldą. Tos negausios partijos, negausūs žmonių susivienijimai nėra esminė problema. Yra esminių demokratijos problemų, kurios nėra sprendžiamos“, – komentavo D. Kuolys.

Kaip vieną tokių nesprendžiamų demokratinio atstovavimo problemų, jis nurodė savivaldos stiprinimo klausimą.

„Štai Vilniaus meras Artūras Zuokas panaikino seniūnijas. Jų niekas nepasigenda, nes seniūnų Lietuvoje niekas nerinko. Šiandien Lietuva neturi žemiausios savivaldos grandies, kurią turi visa Europa. T. y. iš esmės Lietuvos piliečiai neturi savivaldos teisių. Čia yra daug rimtesnės problemos, ir man labai keista, kad parlamentinės partijos šiandien šitas demokratijos kūrimo ir stiprinimo problemas ignoruoja“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.

D. Kuolys teigė, kad tokį sprendimą didžiąsias partijas Seime veikiausiai privertė priimti konkurencijos baimė.

„Parlamentinės partijos mato kur kas labiau kosmetinius dalykus. Gal daugiau iš konkurencijos baimės“, – aiškino „Lietuvos sąrašo“ vadovas.

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“, Teisingumo ministerijos duomenimis, iki šių metų lapkričio 18-osios turėjo 1190 narių.

Jedinskij: Seimo sprendimas ne visai atitinka demokratijos principus

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininko pavaduotojas Zbignevas Jedinskij Alfa.lt sakė, kad Seimo priimtas sprendimas kertasi su sveiko proto diktuojama logika.

„Ne iš partijos pozicijos, bet iš sveiko proto pozicijos ir piliečių pozicijos tai tikrai, mūsų manymu, netinkamas sprendimas. <...> Būtų teisinga, jei žmonėms galėtų atstovauti ir mažesnį kiekį narių turinčios partijos. Demokratija yra žymiai patrauklesnė, jei atstovaujama žymiai daugiau visuomenės sluoksnių“, – kalbėjo politikas.

Paklaustas, ar ketina jungtis su kokia nors partija, kad kompensuotų narių trūkumą Z. Jedinskij sakė, kad partijoje kol kas apie tai nesvarstoma.

„Dabar negalvojame. Šis sprendimas ne visai atitinka demokratijos principus“, – teigė politikas.

LLRA, Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu turi 1284 narius.