Urbšys: nori nenori susidaro įspūdis, kad su VSD pažymos nutekinimu galėjo būti susijusi prezidentūros aplinka

Povilas Urbšys
Povilas Urbšys
  © Alfa.lt
Tomas Dapkus | Alfa.lt
2013-11-13 14:25

Jis taip pat teigė, kad susidaro įspūdis, jog pastaruoju metu plačiai aptariamas slaptos VSD pažymos paviešinimas buvo suplanuotas pačios prezidentūros.

„Ji pati sudarė sąlygas tam išpuoliui, nes jau seniai visuomenėje lieka neatsakyti klausimai dėl jos praeities“, – sakė P. Urbšys.

VSD: RUSIJA RENGIA INFORMACINES ATAKAS PRIEŠ LIETUVĄ IR ŠALIES VADOVUS

Seimo narį kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

Lietuvą krečia skandalas iš dviejų dalių: pirma dalis ta, kad Valstybės saugumo departamentas dalyvauja prezidentinėje rinkimų kampanijoje ir pateikia pažymą neva slaptą apie priešiškų jėgų, neva Kremliaus, planuojamas atakas prieš prezidentę, antra dalis, jog atliekamas tyrimas, kas nutekino tą pažymą, ir kratomi žurnalistai. Kaip jūs vertintumėte šitą situaciją, kuri dabar vyksta?

Man atrodo, iš tikro atmesti tai, kad yra planuojamos priešiškos akcijos prieš valstybę, negalima. Visada Rusija turi turėti savo darbotvarkėje tuos klausimus, kaip destabilizuoti padėtį kaimyninėse valstybėse, kurios įeina į NATO struktūrą. Vis dėlto kažkodėl nenagrinėjamas klausimas, kiek patys politikai, būdami valdžioje, ar teisėsaugos struktūrų vadovai sukuria sąlygas vykdyti tas provokacijas. Nes Rusijos valstybė naudojasi mūsų pažeidžiamu, kuris susijęs su posovietinėms valstybėms būdingomis problemomis. Nes tai, ką mes matome, kad yra pažeista valdžių galių pusiausvyra, yra perteklinė politikų įtaka specialiosioms struktūroms.

Kokių politikų?

Aš turiu omeny, kad įvairiais tarpsniais mūsų valstybėje matėme, kad politikai norėjo turėti įtaką specialiosioms struktūroms. Mes dabar matome tai, kad šiuo atveju, kai prezidentūros įtaka, kuri yra specialiosioms struktūroms, ji yra perteklinė. Kuri sukelia tam tikrų problemų ir nepasitikėjimą tomis teisėsaugos struktūromis. Nes ta pozicija dėl generalinio prokuroro, kurį atvirai vadina priklausomu nuo prezidentės <...>.

Kas svarbiausia, pati prezidentūra nepanaikina šito įspūdžio. Ji demonstruodama savo valdžios galias tiesiog įtvirtina tą nuostatą, kad tos struktūros yra priklausomos nuo prezidentės valios. Tai nėra gerai, nes vien tiktai prisiminkime tą istoriją, kuri buvo susijusi su FNTT vadovų atleidimu. Faktas yra tai, kad buvo susidorojimas, ir tame susidorojime dalyvavo prezidentė ir nematė prasmės pareikalauti atsakomybės VSD pareigūnų, kurie buvo susiję su tuo persekiojimu. Tai rodo, kad ji betarpiškai tam susidorojimui vadovavo. Dabar, jei nagrinėsime konkretų atvejį dėl tos pažymos nutekinimo, nori nenori tikrai susidaro įspūdis, kad su tuo nutekinimu galėjo būti susijusi prezidentūros aplinka. Nes tai, kaip tai buvo padaryta, tai buvo tiktai naudinga prezidentei tam, kad save parodytų kaip auką, kad ji yra taikinys. Kad bet kokia kritika iš išorės gali būti priešiškų jėgų išpuolis. Bet jinai pati sudarė sąlygas tam išpuoliui, nes jau seniai visuomenėje lieka neatsakyti klausimai dėl jos praeities.

Seimo narys Linas Balsys, kuris dalyvavo Dalios Grybauskaitės rinkimų kampanijoje, vėliau buvo prezidentės vyriausiuoju patarėju ir atstovu spaudai, pas mus redakcijoje kalbėjo apie tai, kad jau rinkimų kampanijos metu (2009 metais – Alfa.lt) ir, kaip suprantu, vėliau tokiomis bangomis užplūsta panikos situacijos, panikos priepuoliai, kad kažkas gali paviešinti kokį filmuką. Buvo nuolat laukiama kažkokio filmuko paviešinimo. Tas filmukas, kaip Linas Balsys ir mes visi žinome, nepasirodė, bet jo vis buvo baiminamasi. Kas kuris laikas vis kažkas perduoda, kad gali būti paviešinta tokia informacija. Linas Balsys taip pat atskleidžia modelį, kaip veikiama su žiniasklaida, kad yra tam tikros grupės žiniasklaidos, su kuriomis prezidentūra bendradarbiauja, teikia informaciją ir jis akivaizdžiai leidžia suprasti, kad ta informacija, jeigu ir nutekėjo, tai nutekėjo būtent iš prezidentūros, nes tai atitiktų tą nuolatinį veiklos modelį. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

BALSYS: TIEK GENERALINIS PROKURORAS, TIEK STT VADOVAS TURĖJO ATSISTATYDINTI PO ATAKŲ PRIEŠ ŽINIASKLAIDĄ

Yra labai konkretūs klausimai, neatsakyti visuomenei dėl prezidentės praeities, dėl jos ryšių su sovietinėmis specialiosiomis struktūromis, dėl jos artimųjų, šeimos narių. Jeigu priešiška valstybė planuoja kažkokias akcijas, ji ieško silpnosios vietos. Tas silpnąsias vietas identifikuoja ne priešiška valstybė, bet būtent tas asmuo, kuris nenori atsakyti į konkrečius klausimus. Ir tada labai nesudėtinga suplanuoti kažkokį veiksmą, kuris destabilizuotų situaciją ir padidintų įtampą toje valstybėje.

Sakykime, nepasirodo informacija apie prezidentę, kad jinai galimai galėjo būti susijusi su KGB. Gal tai yra ir netiesa, bet pats nepasirodymas vis tiek nepanaikina abejonių valstybėje, kad tokia informacija yra ir gal jinai nepaviešinta todėl, kad prezidentė tapo dar labiau pažeidžiama ir priklausoma nuo užsienio jėgos. Kyla tada abejonių, ar ji yra priklausoma nuo VSD, kuris gali disponuoti tokia informacija. Mes matome dabar rimtesnę problemą, kad ta informacija gali disponuoti Rusijos valstybės specialiosios struktūros ir, jeigu mes nematome šito paviešinimo, gal tas paviešinimas ir įrodys, kad nėra to ryšio, bet, kai pati prezidentė aiškiai ir argumentuotai savalaikiai neatsakė į šituos klausimus, ji, kaip minėjau, paliks abejonių, kad vis dėlto nepaviešinimas yra susijęs su tuo, kad prezidentė gavo papildomų įsipareigojimų svetimos valstybės specialiosioms struktūroms.

Kaip jūs prognozuotumėte teisėsaugos institucijų ir prokuratūros elgesį, kurios tiria šitą nutekinimą? Užgriuvo Seimą, paaiškėjo, kad Seime pažymas perskaitė vėliau, negu jos buvo paviešintos BNS. Panaši situacija Vyriausybėje – tada lieka prezidentūra. Nes mes matėme – prezidentės reakcija žaibiška. Kažkas paviešino internete slaptą pažymą, kurią ir prezidentūra gavo, ir jau būdama užsienyje, vizite Latvijoje, staiga, berods, per valandą, vaizdo pranešimas, kreipimasis į tautą. Tai nebūdinga. Dramatiškas kreipimasis, kad planuojamos atakos prieš Lietuvą, o tai reiškia prieš ją, Rytų partneres ir apskritai visą Europos Sąjungą, nes Lietuva pirmininkauja. Ką daryti toms teisėsaugos institucijoms, kurios yra labai glaudžiai susijusios su prezidentūra? Ar bus atsakyta po tokio didžiulio triukšmo, kas nutekino? Nes atsakyti jie negali prieš savo šeimininką?

Taip, nes, jeigu nebus atsakyta į tuos klausimus visuomenei, tai, be abejo, sustiprins įspūdį, kad tai buvo politinė akcija, nukreipta į prezidento rinkimus, kad specialiosios struktūros buvo pajungtos būtent tam politiniam tikslui. Dabar sunku spręsti, kas yra surinkta ikiteisminiame tyrime. Problema mūsų valstybėje yra tame, kad tiek politinės partijos, tiek valstybės vadovai savo asmeninius interesus iškelia aukščiau valstybės.

Tas valstybės vadovas, kuris valstybės prioritetu matytų valstybės interesus, jis nebūtų skubėjęs komentuoti, sudaryti įspūdį, kad būtent čia yra kažkokie politiniai tikslai. Mes matome tą susiklosčiusią situaciją, kuri akivaizdžiai yra nenaudinga valstybei. Ir sudaro sąlygas interpretuoti, kad prezidentė ir prezidentės aplinka galėjo inicijuoti šitą veiksmą, kuris yra naudingas Rusijai. Dar daugiau galiu pasakyti, jūs atkreipkite dėmesį, kas buvo parašyta toje pažymoje. Nors iš tikro nieko naujo nėra, kas buvo pagarsinta prieš pusantrų metų, kai pirmą kartą Nacionalinio saugumo komitetas nutarė išslaptinti dalį VSD atskaitos. Ten jau buvo suformuluota ta mintis, kad Rusijos specialiosios tarnybos turėtų išnaudoti bet kokią kritiką, susijusią su valstybės vadovo veiksmais. Ta pati nuostata yra pakartota toje pačioje pažymoje, kurioje kažkodėl uždėtas „grifas“ „slaptai“.

Susimąstykime, kokios pasekmės tada yra, praktiškai visi tie asmenys, kurie mano, kad jie yra demokratinėje visuomenėje gyvenantys piliečiai, išreiškę kažkokią kritiką valstybės vadovų atžvilgiu. Šitos pažymos atžvilgiu galima sankcionuoti visų tų asmenų telefonų paklausimus. Sudaromos sąlygos vykdyti totalinį sekimą tų, kurie mano, kad yra pagrindo nepritarti valstybės vadovų veiksmams. Tai rodo būtent posovietinės valstybės grimasas, kurias matome šiandien Lietuvoje.

Valstybės vadovybės kritika jau yra užsienio ataka?

Demokratinėje visuomenėje pagrindinis tikslas ir yra toks: kontroliuoti valdžios veiksmus, nes tai yra pamatinis principas. Pamatinis principas yra žmogaus teisės, žodžio laisvė, bet visada pas mus virš šito tikslo iškeliamas valstybės interesas. Bet kai mes pradedame gilintis, kas stovi už to valstybės intereso, mes matome: tai yra siauras politinės partijos interesas bet kokia kaina išlikti valdžioje, tai matome prezidentės norą bet kokia kaina išlikti valdžioje ir saugoti savo reitingus. Čia nėra valstybės interesas. Valstybės interesas yra valstybės partijos vadovams atsiskaityti savo žmonėms ir reaguoti į tą kritiką. Tai, kad mes neturime pilnakraujės pilietinės visuomenės šiandien Lietuvoje, tai daro labiausiai pažeidžiamą mūsų valstybę išorės priešiškų jėgų.

Visa pokalbį su P. Urbšiu galite žiūrėti čia: