Aukštos elektros kainos spalį – tarp sąmokslo teorijų ir keistų sutapimų

Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Nors neretai Lietuvoje akcentuojama, kad šie svyravimai mažai liečia vartotojus ir yra aktualūs verslui, kuris perka elektros energiją biržoje, pamirštama, kad už galutinį produktą moka vartotojas, kuriam vienaip ar kitaip vis tiek tenka padengti verslo patirtus nuostolius.

Kainos sukeltos dirbtinai ar dėl sutapimų?

reklama

Lietuva nepasigamina pakankamai elektros – apie 70 proc. importuoja. Kovo mėnesį Energetikos ministerijos reguliuojamos valstybės įmonės „Litgrid” tuometis vadovas Virginijus Poderys pasirašė susitarimą su kitais Baltijos šalių operatoriais dėl elektros perdavimo pralaidumo. Buvo suteikta pirmenybė elektros prekybai tarp Baltijos šalių. Ir tuo pačiu ribojama prekyba su trečiosiomis šalimis. Pritrūkus kiekio, elektros trūkumas buvo dengiamas daug brangesne elektra iš Latvijos ir Estijos elektrinių.

Smulkieji elektros tiekėjai būtent šią sutartį įvardija kaip pagrindinę, kodėl elektros kainos nuo pernai vyravusių 44 eurų / MW šiemet sukilo net iki 126 eurų.

„Trejus metus nebuvo tokių rinkoj šuolių kainų, lyginant, kas įvyko šiemet. Nes elektrinės kasmet stabdomos planiniams remontams, linijos irgi remontuojamos, nepaisant to, kaina svyruodavo palyginti nežymiai. O šiemet situacija pasidarė tokia, kokią visi pamatėm“, – sakė buvęs energetikos viceministras, „Sky Energy“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Žilėnas.

Jis neslėpė, kad toks susitarimas naudingas Estijos elektros gamintojams, parduodantiems elektrą Lietuvai.

„Čia buvo Estijos tikslas kokius 3–4 m. Ir dar, dirbant man pačiam ministerijoje, tiek ministerija, tiek „Litgrid“ specialistai tam pasiūlymui nepritarė, nes visi puikiai žinojo, kuo tas gresia Lietuvos vartotojams“, – sakė K. Žilėnas.

Vis dėlto Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direktoriaus pavaduotojas energetikai Vidmantas Jankauskas siūlė neieškoti sąmokslo teorijų. Jo teigimu, išaugusias kainas nulėmė objektyvūs sutapimai.

„Kaliningrade ilgiau nei įprastai remontavo elektrinę (Karaliaučiaus termofikacinę elektrinę – Alfa.lt past.), iš Kaliningrado netekėjo elektra, tai atitinkamai reikėjo pasididinti kitus srautus. Bet sutartis tokia, kad srautas turėjo tekėti per pusę iš Estijos ir iš Rusijos bei Baltarusijos. Tuo metu elektra galėjo tekėti tik iš Estijos, o linijos pralaidumas iš ten yra ribotas“, – sakė energetikos ekspertas.

Paklaustas, kaip vertina mintį, kad minėta sutartis tarp Baltijos šalių operatorių pasirašyta sąmoningai, jis teigė, kad ir pats anksčiau taip galvojęs, tačiau kai kurie faktai vėliau lėmė jo pozicijos kaitą.

„Sąmokslo teorijų randame labai daug – aš ir taip iš pradžių emociškai galvodavau. Paskui ėmiau matyti, kad estai irgi nelabai galėjo išlošti, kadangi jie turėjo ribotą pralaidumą ir negalėjo parduoti tiek elektros, kiek norėjo“, – sakė V. Jankauskas.

Dėl išaugusių kainų latviai ir estai uždirbo apie 20 mln. eurų, tai gali pasikartoti

V. Jankausko teigimu, nors spalį vykusio kainų šuolio nereikėtų vertinti kaip sąmoningo kenkimo Lietuvai, kita vertus, nuo birželio–liepos mėn. iki lapkričio Latvijos ir Estijos elektros rinkos operatoriai („AST“ ir „Elering“) dėl to pasidalijo apie 20 mln. eurų, be to, anot specialisto, tokia situacija gali vėl pasikartoti.

„Daugiausiai uždirbo tie tinklo operatoriai, kurie šį ribotą pajėgumą pasienyje ir naudojo. <...> Tik pagal įstatymus tie pinigai, kuriuos jie uždirbo, turėtų būti panaudoti jungties stiprinimui. Kalbėjau su jų reguliatoriais, tai jie sakė, kad nurodė, jog operatoriai didintų pralaidumą, bet tai padarys tik iki 2020 m. Kol ta situacija nepasikeis, kol neturėsime elektros jungties su Švedija, tai gali ir dar kartą pasitaikyti“, – aiškino V. Jankauskas.

Lietuva privalėtų elektra aprūpinti Kaliningradą?

Kitas LPK ekspertas Pijus Ralys Alfa.lt sakė, kad greičiausiai dėl minėtų susitarimų kaltos visos pusės, o labiausiai trūko aukšto lygmens techninių diskusijų. Esą niekas iš tikrųjų nebuvo įsigilinęs į tai, ką pasirašo.

„Dėl spalį išaugusių elektros kainų kaltas operatorių pasirašytas susitarimas. Tai buvo pagrindinis momentas, kai buvo nepakankamai adekvačiai išanalizuota situacija, kokios gali kilti pasekmės. <...> Nebuvo pakankamai diskutuojama aukštesniame lygmenyje – ne tik ministerijos, bet ir Vyriausybės specialistų, suprantančių sistemos veikimą ir visas kitas pasekmes“, – pasakojo P. Ralys.

Jo teigimu, blogiausia tai, kad niekas niekuomet neanalizavo tikrosios situacijos, kaip turėtų funkcionuoti ši elektros perdavimo sistema, o to nedarant galima sulaukti nenumatytų politinių pasekmių.

„Blogiausias atvejis yra tai, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į Kaliningrado srities anklavą, kuris yra tiesiogiai inkorporuotas į Lietuvos energetinę sistemą, kartu į Šiaurės-Vakarų energetinę sistemą. <...> Jei Kaliningrade sustotų abi elektrinės, o Lietuva privalo per savo tinklus visą energiją praleisti Kaliningradui, tai būtų daug didesnis politinis triukšmas nei dabar“, – sakė ekspertas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad Lietuva tokiu atveju privalėtų pati aprūpinti elektra Kaliningradą (kai pačių pasigaminamos elektros net neužtenka patenkinti vidaus poreikiams), jis sakė to nekomentuosiantis.

Kaltas buvęs „Litgrid“ vadovas Poderys?

Laikinosios Seimo tyrimo komisijos, nagrinėjančios praėjusios Vyriausybės darbus energetikoje, vadovas socialdemokratas Artūras Skardžius anksčiau Alfa.lt pasakojo, kad, „jei kalbėti apie spalio 1-ąją“, Lietuva ir Latvija už megavatvalandę moka po 126 eurus, o Estija – tik 51 eurą.

BUTKEVIČIUS KELIA KLAUSIMĄ DĖL ATSAKOMYBĖS PODERIUI

BUTKEVIČIUI – ĮTAKINGO ENERGETIKO PALIKTA TIKSINTI BOMBA

„Ši situacija susidarė po birželio 3 d., kai pagal Lietuvos, Latvijos, Estijos perdavimo sistemų operatorių (Lietuvoje – „Litgrid“, Latvijoje – „AST“, Estijoje – „Elering“) <...> susitarimą buvo sutarta pakeisti pralaidumų tarp Baltijos šalių ir trečiųjų šalių skaičiavimo principus pirmoje eilėje juos suteikiant Baltijos šalių pagrindinei pagamintai elektrai, nepriklausomai nuo jos kainos, maksimaliai apribojant importą iš trečiųjų šalių. Žinant, kad estai vieninteliai iš Baltijos šalių gali pagaminti elektros energiją už mažiausią kainą, o elektros pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos ribotas, tapo aišku, kad kaina vartotojams Lietuvoje didės“, – situaciją aiškino A. Skardžius.

Jo nuomone, tokie tendencingi sprendimai galėjo būti arba sąmoningi, arba sutartis pasirašę pareigūnai nekompetentingi, todėl dabar Estija turi konkurencinį pranašumą, o kainos gali augti ne tik vartotojams, bet ir pramonės gamintojams, nes Estijoje ji pigesnė. Vienas minėtą sutartį pasirašiusių pareigūnų – buvęs „Litgrid“ vadovas V. Poderys, 2011–2012 m. kas mėnesį, Alfa.lt šaltinių teigimu, atskaičius mokesčius, esą gaudavęs beveik po 16 tūkst. litų atlyginimą.

Neoficialiais duomenimis, premjeras Algirdas Butkevičius energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui griežtai nurodė visus atsakingus vadovus atleisti iš pareigų. Beje, Vyriausybės vadovas ir pats viešai sakė, kad galbūt kels V. Poderio atsakomybės klausimą.

„Kalti, pirmiausia, yra bendrovės „Litgrid“ buvę vadovai, derinę tam tikrus dokumentus, kurie buvo pasirašyti su Estijos ir Latvijos įmonėmis. „Litgrid“ yra pavaldus Energetikos ministerijai, o šiuo metu energetikos sektoriuje yra labai daug svarbių strateginių projektų, ir, kiek turiu informacijos, ministras net nebuvo informuotas. (...) Yra klausimas dėl atsakomybės buvusiam „Litgrid“ vadovui, ponui Poderiui“, – sakė A. Butkevičius interviu LRT radijui.

Premjeras kitų metų elektros kainos neprognozuoja

Pasak A. Butkevičiaus, galutines viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas Lietuvos elektrinei bei termofikacinėms jėgainėms Vyriausybė turėtų patvirtinti po dviejų savaičių. Nuo jų priklausys ir galutinė kaina vartotojams.

„Galiu pasakyti, kad su energetikos ministru šiuo klausimu padiskutavome ir kitą savaitę bus diskusija Vyriausybėje kanclerių lygyje, ir tikimės, kad dar po savaitės Vyriausybės posėdyje bus patvirtinta“, – BNS sakė premjeras.

Anot jo, šiuo metu ieškoma, kokiu būdu užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą ir išvengti tokių kainų šuolių „Nord Pool Spot“ biržoje, kokie buvo šį rudenį.

Lapkričio 8–ąją elektros kainos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje siekė beveik 42 eurus už megavatvalandę.

Per bir­žą Lie­tu­vo­je šie­met nu­per­ka­ma apie 70–75 proc. vi­sos su­var­to­ja­mos elek­tros, per­nai ši da­lis bu­vo apie 50–60 proc.

Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos sis­te­mų ope­ra­to­riai „E­le­ring”, AST ir „Litg­rid” šie­met ko­vo 15 die­ną su­si­ta­rė, kad pir­me­ny­bė per­kant elek­trą bus su­teik­ta Bal­ti­jos ša­ly­se ga­mi­na­mai elek­trai. Su­si­ta­ri­mui įsiga­lio­jus bir­že­lio 3 die­ną, elek­tros kai­nos „Nord Pool Spot” bir­žos Lie­tu­vos zo­no­je pa­ki­lo iki re­kor­di­nių aukš­tu­mų.