Po smūgio žiniasklaidai Lietuva – vienoje gretoje su totalitarinėmis valstybėmis

D. Grybauskaitė ir D. Valys
D. Grybauskaitė ir D. Valys
  © Dmitrijus Radlinskas

Smogė žodžio laisvei

Ar Lietuvoje teisėsauga dirba Kremliaus metodais? Toks klausimas kilo po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų veiksmų prieš didžiausios Baltijos šalyse agentūros BNS žurnalistus. Jie pirmieji paviešino slaptą saugumo informaciją apie neva Rusijos provokacijas prieš Lietuvos vadovus. Tai, kad tokių provokacijų bus, tą pačią dieną viešai patvirtino tiek Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, tiek prezidentė D. Grybauskaitė. Tačiau tyrimą pradėjusi STT kirto iš peties – apklausė net 6 BNS žurnalistus, atėmė kompiuterius, atliko kratas agentūroje ir vienos žurnalistės namuose jos vaikų akivaizdoje. Kita žurnalistė į Seimą atlydėta net trijų STT pareigūnų.

„Aš iš pradžių net nelabai supratau, kas vyksta. O vėliau, kai pamačiau, kad išsineša kompiuterį ir visą kitą, atėjo suvokimas ir tikrai nesmagus jausmas, kai žmogų iš darbo vietos štai taip išsiveda. Juo labiau tikrai dėl dviprasmiškų priežasčių“, – sakė teisėsaugos veiksmų liudytojas „Delfi“ žurnalistas Šarūnas Černiauskas.

Beprecedentis išpuolis

BNS vadovė Jurga Eivaitė tikino, kad tokio masto precedento Europoje neturintys pareigūnų veiksmai prieš žurnalistus yra nepateisinami ir neproporcingi, o reikalavimas atskleisti šaltinį absurdiškas.

VSD: RUSIJA RENGIA INFORMACINES ATAKAS PRIEŠ LIETUVĄ IR ŠALIES VADOVUS

DĖL VSD MEDŽIAGOS NUTEKINIMO STT APKLAUSĖ ŽURNALISTUS

BUTKEVIČIUS: TEISĖSAUGOS ATLIEKAMI VEIKSMAI PRIEŠ ŽURNALISTUS SKAMBA UŽ LIETUVOS RIBŲ

DONSKIS: SU ŽURNALISTAIS NEGALIMA KALBĖTI JĖGOS KALBA

„Jeigu žurnalistas ir atskleistų šaltinį, tai dar nieko neįrodo. Vis dėlto įrodymai turėtų būti renkami kitoj pusėj, tai yra tai, kas paviešino. Tos priemonės pakankamai griežtos sakyčiau - tai ir darbo priemonių konfiskavimas, na, ir kratos namuose yra tikrai perdėtos, ir visa tai nenormalu“, – sakė naujienų agentūros BNS direktorė J. Eivaitė.

Valys gina STT, Seime – piktinamasi

D. Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra tvirtina, kad dirbama intensyviai ir teisėtai, tačiau tiek politikai, tiek teisininkai įsitikinę, kad brutalus STT spaudimas žiniasklaidai nubloškė Lietuvą atgal ir prilygino policinei valstybei.

„Iš tikrųjų, ar negalima taikyti kažkokį kitokį būdą kalbant su žurnalistais. Kodėl būtinai išvesti, kodėl būtinai (Seimo kanceliarijos darbuotoją Dangirą – Alfa.lt pastaba) Malikėnaitę naktį užklupti, ateiti, ir tokia situacija Lietuvoje, manau, kad nepriimtina mums, politikams“, – piktinosi Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas.

„Prisimenant „Snoro“ informacijos nutekinimo istoriją, kada buvo padaryta milijardinė žala Lietuvos piliečiams, tai tokių veiksmų iš teisėsaugos institucijų nebuvo. Čia gi žala yra abejotina ir visiškai neaiški, kokia ta žala, tačiau veiksmai yra kur kas baisesni, griežtesni, patys maksimaliausi, kuriuos leidžia procesinis kodeksas ir tai yra daroma pirmiausia pačių žurnalistų atžvilgiu“, – pareiškė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis.

„Visų pirma reikėtų atsakyti, ar tikrai informacija tiek svarbi, kad ji buvo pažymėta tokia slaptumo žyma. Manau, tai yra pagrįstas klausimas ir tyrėjai į tai turi atsakyti. Antra, jeigu ji buvo tokia svarbi, tai kokią žalą padarė“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pareigūnų veiksmų adekvatumą pabrėžia ir prezidentė D. Grybauskaitė.

„Komentuoti tyrimo, kadangi ikiteisminis, negaliu. Galėčiau bendriau atsakyti apie teisėsaugos taikomų priemonių adekvatumą, kad jos turi būti tik adekvačios. Ir negali, ir neturi pažeisti žmogaus orumo ir pagarbos jam – ar tai būtų žurnalistas, ar tai būtų bet kuris Lietuvos pilietis, taigi priemonių adekvatumas ir garbės orumas turi būti išsaugoti“, – aiškino slaptąsias tarnybas kontroliuojanti D. Grybauskaitė.

Buvę VSD vadovai: kvepia totalitarizmu

Buvę Valstybės saugumo departamento vadovai pareigūnų veiksmus vadina akibrokštu demokratijai ir žodžio laisvei, nes taikinys turėtų būti valstybės paslaptį atskleidęs asmuo, o ne ją paviešinęs žurnalistas.

„Žurnalistai, viešindami šitą informaciją, padarė gerą darbą, ko nepadarė specialiosios tarnybos. Būtent dėl žurnalistų paviešinimo šita medžiaga suvaidino, jeigu suvaidino, prevencinį pobūdį prieš Rusijos specialiąsias tarnybas. Tai reiškia, kad mes norim prigauti, sučiupti ir galbūt teisti už tai, ką padarė gero“, – įsitikinęs buvęs VSD generalinis direktorius generolas Jurgis Jurgelis.

„Tai yra grubūs metodai ir, nežinau, primena totalitarinės valstybės metodus. Man, kaip buvusiam slaptos tarnybos vadovui, yra savotiškai, na jaučiuosi labai nesmagiai, praktiškai, lyg dalyvautum kitos valstybės tyrime, praktiškai niekada taip nėra buvę“, – piktinosi buvęs ilgametis VSD vadovas generolas Mečys Laurinkus.

Seimo valdyba pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai išsiaiškinti, ar pareigūnai, persekiodami žurnalistus, neperlenkė lazdos. Tik kažin, ar pavyks išgirsti tiesą. Anksčiau VSD vykdytą žurnalistų sekimą tyrusi ta pati komisija taip nieko ir neišsiaiškino.

 

Šio straipsnio autorius yra Tomas Dapkus, viešoje erdvėje apkaltintas daręs politikams įtaką, kuri galimai nedera su žurnalisto etika. Alfa.lt iš „MG Baltic Media“ įsigijus žiniasklaidos grupei „Naujienų centras“ T. Dapkus šiame portale nebedirba.