Prokuroras apie specialiojo liudytojo statusą: jis turi teisę meluoti

Gintaras Jasaitis
Gintaras Jasaitis
  © Tomas Vinickas

Tarpinė figūra, kai įtarimams pareikšti nepakanka įrodymų

Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas tada, kai pareigūnai neturi tiek įrodymų, kad jų pakaktų pareikšti įtarimus. Tai ypač dažnai gali atsitikti bylos tyrimo pradžioje. Yra duomenų, kad žmogus padarė vienokį ar kitokį nusikaltimą, bet jų per maža arba jie nėra svarūs.

„Tada aš galiu pasikviesti jį ir paaiškinti, kad jis gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Aš jo paprastu liudytoju negaliu apklausti, įtarimui surašyti man įrodymų nepakanka, tai tokia tarpinė figūra ir yra specialusis liudytojas. Jei apklausinėsiu kaip paprastą liudytoją, tai turėsiu įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų. Jis (specialusis liudytojas – Alfa.lt) turi teisę meluoti, bet preziumuojam taip: kad jis pradėjo bendradarbiauti ir kalbėti, tai paprastai arba nemeluoja, arba sako, kad nekalbėsiu. Iš esmės tai reiškia, kad jis atsisako duoti parodymus, tai tvarkoj, linktelim vienas kitam galva, aš toliau dirbu byloj ir renku įrodymus, o ar surinksiu – tai jau mano reikalas. Be jo pagalbos“, – Alfa.lt sakė Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Gintaras Jasaitis.

Specialusis liudytojas ne tik meluoti gali, jam kaip liudytojui nenumatytos jokios kardomosios priemonės. Nors jis bet kada gali iš liudytojo gali virsti įtariamuoju, tačiau, jei vėliau išaiškės, kad asmuo iš tiesų kaltas, gali naudodamasis savo laisva padėtimi, pakenkti tyrimui. Tiesa, tai tik teoriniai išvedžiojimai, nes, kaip sakė prokurorai, jie nėra girdėję, kad būtų atlikta kokia nors rimtesnė tokių bylų analizė.

Turintiems imunitetą – specialiojo liudytojo statusas

Teisininkai neslepia, kad specialiojo liudytojo statusas yra labai patogus bylose, kuriose figūruoja imunitetą, kitaip tariant, teisinę neliečiamybę turintys asmenys – Seimo nariai, ministrai, teisėjai.

„Su Seimo nariais reikia rinktis: arba nieko nedaryti, arba specialiuoju liudytoju apklausti“, – Alfa.lt sakė buvęs prokuroras, dabar advokato praktika besiverčiantis Aidas Mažeika. Jis tyrė ne vieną rezonansinę bylą. Tyrė ir atvejį, kai galimo korupcinio skandalo centre buvo atsidūrusi Seimo narė Asta Baukutė. Į pareigūnus kreipėsi Jonu Stasiukynu prisistatęs asmuo ir teigė, kad 2009-ųjų kovą per A. Baukutės padėjėją jis buvo įdarbintas parlamentarės padėjėju, nors pastarosios niekada nematė, jokių įdarbinimo dokumentų nepildė ir realiai niekada tokio darbo nedirbo. Jo tik paprašė atsidaryti banke sąskaitą su mokėjimo kortele ir perduoti kortelę bei voką su PIN kodu padėjėjai. Neva reikia sutvarkyti reikiamus formalumus. Prie pareiškimo buvo pridėtos dokumentų, rodančių, kad pinigų judėjimas sąskaitoje vyko, kopijos, tačiau J. Stasiukynas teigė, kad jokių pinigų neėmęs. Netrukus jis buvo atleistas. Panaši istorija neva pasikartojusi ir su viena mergina. Tuomet A. Baukutė ir buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Istorija tęsinio neturėjo. A. Mažeika Alfa.lt patvirtino, kad tyrimas buvo nutrauktas.

Kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir A. Baukutės vyras Kęstutis Rupulevičius – dėl garsiojo įvykio, kai tuomet Aplinkos ministerijoje dirbęs K. Rupulevičius važiuodamas automobiliu Vilniaus centre nuvertė šviesoforą ir iš įvykio vietos pabėgo.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, nes pareigūnai įtarė, kad, pasinaudojęs savo įtaka, politikas siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinamas Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, neva ten egzistuoja seni pastatų pamatai ir taip sudarytų sąlygas naujoms statyboms.

Tokį patį – specialiojo liudytojo – statusą turi ir buvęs parlamentaras Kazimieras Uoka. Byla dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams per seksualinių mažumų eitynes 2010 metų gegužę įstrigo, kai Seimas atsisakė naikinti parlamentaro ir jo kolegos Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Ji buvo atnaujinta, kai per praėjusius parlamento rinkimus K. Uoka į Seimą nepateko.

Kaip specialusis liudytojas garsiojoje policijos pareigūnų arba dar kitaip vadinamoje Mindaugo Žalimo byloje buvo apklaustas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.

Baiminasi, kad netaptų masiniu reiškiniu

Specialiojo liudytojo statusas bylos tyrimui daro didelę įtaką. Tai patvirtino ir prokuroras G. Jasaitis. „Daro, labai daug daro. Ir aš savo laiku Burokui (Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas – Alfa.lt) sakiau, kad darykit apibendrinimus, statistines korteles traukit, nes kažkaip aš baiminausi, kad tai netaptų masiniu reiškiniu. Ir šiandien mes nežinom, kiek tokių atvejų yra, o praktiškai, jei pareigūnai to instituto nesupranta, gali juo paprasčiausiai piktnaudžiauti.

Vienas dalykas, tu lyg ir parodai, kad dirbi su tuo žmogumi (specialiuoju liudytoju – Alfa.lt), teisėtai ar neteisėtai – čia jau kitas dalykas. Toliau: Baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta, kad jei turi įtariamąjį, tai per pusmetį tu turi siųsti bylą į teismą. Jei neišsiųsi, įtariamasis įgyja teisę kreiptis į teismą, kad byla būtų nutraukta dėl pernelyg ilgo tyrimo. Tų niuansų yra daug. O jei yra specialusis liudytojas – jokie terminai manęs nespaudžia.

To specialaus liudytojo turinį turi gerai suprasti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokurorai. O nesuprantant ir atsiranda piktnaudžiavimai“, – Alfa.lt sakė G. Jasaitis.

 

Prokuroras apie specialiojo liudytojo statusą: jis turi teisę meluoti

Gintaras Jasaitis
+1