Motociklizmo Lietuvoje pionierius Poška: išgyventi du pasauliniai karai, esperanto kalba, tremtis ir kelionės motociklu

Į kelionę aplink Baltijos jūrą. Pakaunė. 1928 m. (Pasvalio krašto muziejaus info.)
Į kelionę aplink Baltijos jūrą. Pakaunė. 1928 m. (Pasvalio krašto muziejaus info.)
© Organizatoriai

Plieninių žirgų kultūra pasaulyje prasidėjo seniai, Lietuva – ne išimtis. Turbūt retas nustebtų sužinojęs, kad šios kultūros mūsų šalyje pradžia – beveik prieš šimtą metų. Žvelgiant į dabartinius modernius motociklus, sunku suvokti, kokie technikos stebuklai važinėjo seniau.

Kad ir kaip būtų gaila, daugelis istorinių įvykių, žmonių laikui bėgant nepelnytai tampa užmiršti. Paklausus, kas yra Antanas Poška, daugelis neatsakytų.

O, tiesą sakant, kalbant apie pirmuosius motociklizmo Lietuvoje pionierius, šis asmuo ypač išsiskiria. A. Poška – ne tik vienas motociklizmo pradininkų, tačiau ir šviesaus proto asmenybė, keliautojas, antropologas, žurnalistas, vienas pirmųjų Lietuvos esperantininkų.

Pirmas motociklas – pirma kelionė

A. Poška – žmogus, kuris gyvenime matė visko, – du pasaulinius karus, jų suteiktą skausmą, tremtį, bet kartu ir kitą, gražiąją, gyvenimo pusę – šeimą, draugus, keliones, motociklizmą. Šio žmogaus praeitį narpliojantis Gintaras Kazilionis gali daug ką papasakoti, bet šį kartą apsiribosime A. Poškos kelionėmis motociklu.

Dabar sunku nustebinti pasakius, kad lankeisi Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje ar Indijoje. Tačiau jei apie aplankytas tolimas šalis būtumėte papasakoję XX a. 4 deš., daugelis būtų nusistebėję – keliauti vien pinigų neužteko, reikėjo ir užsispyrimo bei didelės drąsos.

reklama

Būtent A. Poška nestigo šių savybių, jis aplankė ne tik šias šalis, bei daugelį kitų. G. Kazilionis išskyrė vieną pirmųjų ir sudėtingesnių A. Poškos kelionių motociklu, kai 1928 m. jis sugalvojo keliauti aplink Baltiją, o prisiminimuose rašė:

„Susirašinėjant su savo klausytojais esperantininkais, kilo noras juos aplankyti. Susiskolinęs iš draugų ir sutaupęs perku išsimokėjimui motociklą ir sumanau apsilankyti jų kraštuose. Susidariau maršruto planą: Ryga–Talinas–Helsinkis–Petsarno–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdas–Briuselis–Lježas.

Ten palikęs paremontuoti jau gerokai aplaužytą motociklą ir keturias paras padirbęs požeminėse molio kasyklose, sumaniau aplankyti Paryžiaus esperantininkus, kurie mane mielai sutiko. Turėjau tris paskaitas apie Lietuvą, bet už apsilankymą be vizos nubaudė pabauda. Grįžęs į Lježą radau motociklą sutaisytą ir už motociklo firmos reklamą ,,FN“ („Fabric National“), dar ir piniginę premiją paskyrė. Šioje kelionėje aplankiau visus esančius pakelėje esperantininkus ir dar užsidirbau pinigų už susitikimus.“

Indija, tremtis, lietuvybės garbinimas

Kelionė aplink Baltiją – ne vienintelė keliauninko A. Poškos kelionė motociklu. Didelė išvyka buvo surengta į Indiją, apie kurios įspūdžius rašė praeities faktus surinkusi Roma Jakubonienė:

„Prasidėjo parengiamieji darbai. Viena Belgijos motociklų firma davė nemokamai motociklą su sąlyga, kad kelionės metu bus reklamuojama jos produkcija. Netrukus atsirado ir bendrakeleivis, norą dalyvauti kelionėje pareiškė Matas Šalčius. Motociklo teko laukti iki rudens. 1929 metų lapkričio 20 dienos rytą keliautojai pajudėjo Lietuvos pasienio link. Kelionė per Vokietiją, Čekiją, Vengriją, Jugoslaviją, Bulgariją ir Graikiją vedė prie Viduržemio jūros.

Europoje keliautojus globojo esperantininkai, o tarp bendrakeleivių didėjo nesutarimai. Nesulaukę Egipto vizos išplaukė į Aleksandriją. Motociklą nuolat reikėjo remontuoti, o nesutarimai tarp bendrakeleivių didėjo. Irane Poška susirgo ir buvo nuvežtas į Teherano ligoninę. Ten Matas Šalčius paliko sergantį bendrakeleivį ir pardavė motociklą. Jų keliai išsiskyrė. Tik po pusės metų Poška pasiekė Bombėjų. Indijoje įstojo į Bombėjaus universitetą ir studijavo antropologiją. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose, mokėsi sanskrito ir indų genčių kalbų. Skelbė straipsnius Indijos ir Amerikos spaudoje.“

A. Poška, pelnytai įvardijamas kaip vienas iš motociklizmo pradininkų Lietuvoje, gimė 1903 m. kovo 10 dieną Pasvalio krašte. Nuo mažens buvo pratinamas prie knygų, o mokyklos suole pirmąkart susidomėjo esperanto kalba, kuri jį lydėjo iki gyvenimo pabaigos.

Jam teko matyti ir šilto, ir šalto – kai 1935 m. nusprendė grįžti į Lietuvą, kelionės metu buvo sulaikytas ir areštuotas Turkijoje. Paleistas rinko prisiminimus apie Joną Basanavičių. Grįžus į Lietuvą, jam teko pajusti sovietų tremtį.

Tačiau, nepaisant to, A. Poška neišsižadėjo savo šaknų, Lietuvoje kūrė bibliotekas, rašė knygas, vadovavo esperantininkų klubui, dalyvavo visuomeninėje veikloje, keliavo motociklu. A. Poška mirė 1992 m. spalio 16 dieną Vilniuje.

reklama

Praeitis grįžta iš užmiršto sapno

Šiuo metu apie keliautoją, rašytoją, publicistą, esperanto kalbos populiarintoją, vertėją, mokslininką, antropologą, lietuvybės puoselėtoją Antaną Pošką kuriamas dokumentinis filmas, kurį organizuoja G. Kazilionis.

Siekiant kuo labiau įsijausti ir pagerbti buvusį keliautoją, G. Kazilionis su bendraminčiais, praėjus 85 metams, atkartojo A. Poškos kelionę aplink Baltiją.

„Nors šiuo metu yra motociklų, su kuriais važiuoti patogiau, tačiau kelionei buvo pasirinkti kiek senesni motociklai. Motociklas „FN“, kuriuo tuo metu keliavo A. Poška, yra itin retas, todėl buvo pasirinkti seni „Ural“ ir „Dnepr“ markės motociklai“, – pasakojo G. Kazilionis.

2013 m. liepos mėn. prasidėjusi kelionė driekėsi nuo Vilniaus ir tęsėsi Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos keliais. Per 11 dienų motociklininkai nuvažiavo 5 130 kilometrų.

„Tarybinė technika gedo. Tačiau jos privalumas, kad gedimus buvo galima šalinti kelionės metu. Norime surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie A. Pošką ir atkartoti jo gyvenimą dokumentiniame filme. Šiuo filmu norime įamžinti A. Poškos gyvenimą, jo veiklą ir atkreipti dėmesį į jo kūrybinį palikimą“, – pasakojo G. Kazilionis.

A. Poškos žodžiais tariant: „Kelionę planuoti – džiaugsmas, / Kelionę vykdyti – katorga, / Kelionę prisiminti – visko atpildas.“

 

reklama

Motociklizmo Lietuvoje pionierius Poška: išgyventi du pasauliniai karai, esperanto kalba, tremtis ir kelionės motociklu

Į kelionę aplink Baltijos jūrą. Pakaunė. 1928 m. (Pasvalio krašto muziejaus info.)
+1