Prezidentės siekis – prieš rinkimus sukarikatūrinti konkurentus?

D.Grybauskaitė ir E.Kūris
D.Grybauskaitė ir E.Kūris
  © Alfa.lt

Paksas sumaišė kortas?

Tiesa, kol kas neaišku, ar R. Paksas galės tokiuose rinkimuose apskritai dalyvauti. Seimas po trijų mėnesių dėl Konstitucijos pataisos turės balsuoti dar kartą. Vis dėlto Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2014 metų gegužės 11 d. (jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25 d.), o valdančioji dauguma per tą laiką veikiausiai nepasikeis, tad suspėti dar yra laiko.

Iki šio antradienio Seimo balsavimo būsima prezidento rinkimų dėlionė atrodė ganėtinai aiški – valdančiosios koalicijos partneriai ne kartą kalbėjo, kad rems vieną kandidatą – tas pats R. Paksas pareiškė, kad koalicija keltų vieną kandidatą ir veikiausiai tai būtų šiuo metu tik prezidentei Daliai Grybauskaitei visuomenės apklausose nusileidžiantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas, premjeras Algirdas Butkevičius. Kitoje barikadų pusėje stovėtų dabartinė prezidentė ir ją remiantys konservatoriai. Tiesa, pastarųjų paramos neseniai kratėsi ir pati valstybės vadovė, išsakiusi mintį, kad, jei ir taikysis į prezidento postą dar kartą, tai darys savarankiškai, be niekieno paramos.

Tačiau dabar ši mozaika atrodo kiek pabyrėjusi.

„Sieksiu prezidento posto, ar tai būtų 2014 metai, ar tai būtų 2019 metai“, – žurnalistams sakė R. Paksas, komentuodamas jam palankaus balsavimo Seime rezultatus.

Akivaizdu, kad, jei valdančiosios koalicijos vienybę suskaldys „Tvarka ir teisingumas“, nebeliks prasmės prie socialdemokratų ar „tvarkiečių“ šlietis ir Darbo partijai. Užkulisiuose neretai spekuliuojama, kad būtent su pasiruošimu artėjantiems prezidento rinkimams reikėtų sieti ankstyvą ir netikėtą Vydo Gedvilo pasitraukimą iš Seimo pirmininko pareigų. Tiesa, šį rytą Seimo vadovė Loreta Graužinienė atmetė tokią versiją – ji paskelbė, kad savaitgalį vyksiančiame Darbo partijos suvažiavime į prezidentus bus keliama Artūro Paulausko kandidatūra. Žinoma, juokaudama išsikelti savo kandidatą gali ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Ir nors Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai tarpusavyje rungiasi dėl įspūdingesnių ditirambų prezidentei sugiedojimo, tokia laikysena ne visada būdinga Liberalų sąjūdžiui – šie, kaip ir per Seimo pirmininko rinkimus, gali išsikelti savo kandidatą. Galiausiai, turėdama omenyje menką konservatorių ir ypač kai kurių jų lyderių populiarumą, prezidentė gali atvirai atsiriboti nuo TS-LKD, tad šiems paskubomis gali tekti ieškotis ir savo atstovo prezidento rinkimų metu.

Kaip paveiktų prezidento rinkimų lauką toks kandidatų pagausėjimas? Galbūt prezidentė sąmoningai siekia maksimaliai padidinti jų skaičių ir taip parodyti politinės sistemos nesugebėjimą konsoliduotis? Esą tuomet tik ji galėtų būti nešališka, visas visuomenės grupes suvienijanti centrinė jėga?

Ko turėtų imtis Grybauskaitė?

Politikos mokslininkas Lauras Bielinis mano, kad artėjant prezidento rinkimams prezidentė turėtų imtis trijų žingsnių.

„Pirma, D. Grybauskaitė turi susitarti su ją politiškai palaikančiomis jėgomis, pavyzdžiui, konservatoriais. Negalima taip kalbėti, kaip ji ištarė prieš keletą dienų – kad jai esą nereikia jokio politinio palaikymo. Priešingai – jis reikalingas, ir jį reikia kultivuoti. Antra, ji turi žengti keletą populistinių žingsnių, kurie sutvirtintų ją didžiosios žmonių masės akyse bei sustiprintų ją kaip efektingą politikę. Trečia, prezidentė turi važinėti po šalį ir asmeniškai susitikinėti su žmonėmis“, – dėstė L. Bielinis.

Politologas Algis Krupavičius pridūrė, kad bet kuris valdžioje esantis politikas turi „suskaičiuoti, kas pavyko ir kas nepavyko“. O nepavyko D. Grybauskaitei sukurti jos, kaip prezidentės su žmogišku veidu, įvaizdžio.

„Bet kuris jos oponentas gali naudoti paprastą strategiją – sakyti, kad aš būsiu prezidentas su žmogišku veidu, nes dabartinė prezidentė ilgai buvo vadinama plienine magnolija ir geležine ledi, tačiau jai trūko šiltumo, nuoširdumo ir nešališkumo. Kol kas tai daryti jai sunkiai sekasi ir kai kuriose situacijose ji slysta ant tos pačios banano žievės“, – sakė A. Krupavičius.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė prezidentės laikyseną Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo skandalo metu.

„Nors teismai priėmė verdiktus, kurie buvo aiškiai palankūs buvusiems FNTT vadovams, bet prezidentė vis vien teigė, kad melo detektoriaus parodymai buvo svarbesni, todėl neatrodo, jog ji sugeba pripažinti bent kur nors suklydusi“, – aiškino politologas.

Ne ką daugiau naudos D. Grybauskaitei teikia ir nuolatinis savo vaidmens svarbumo pabrėžimas užsienio politikoje.

„Ji bando išnaudoti kėdės galią, simbolines ir ceremonines galias, kad matytųsi kartu su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais, nusifotografuoti prie įtakingų ES šalių vadovų ir pan. Situacija tam gana palanki, nes Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, bet net ir tai kol kas neduoda reikšmingesnių rezultatų, tiksliau, neduoda išvis jokių rezultatų, nes ir vėl pagrindinis indikatorius – jo didenybė reitingas – nedidėja“, – sakė A. Krupavičius.

Jo teigimu, dabartiniai prezidentės reitingai „yra įšalę, nepaisant D. Grybauskaitės pastangų viešoje erdvėje, jie netgi turi vos pastebimą tendenciją mažėti. Padidinto aktyvumo reitingai jai nepadeda pritraukti naujų šalininkų.“ Šias tendencijas, A. Krupavičiaus teigimu, galima palyginti ir su premjero A. Butkevičiaus populiarumu – pastarojo reitingai taip pat stabilūs, tačiau jo situacija yra sudėtingesnė, nes visuomenės akyse ministras pirmininkas visada vertinamas griežčiau nei prezidentė.

Taigi, D. Grybauskaitės populiarumas nedidėja, nors jai, priešingai nei premjerui, netenka sugerti didžiosios dalies įprastai neigiamai vertinamo politinio proceso. Dabartinė šalies vadovė supranta, kad negalima rizikuoti ir laukti, kol viena ar kita klaida nusmukdys jos populiarumą. Juk procesui įsibėgėjus jį sustabdyti seksis sunkiai.

Kiek konkurentų reikia Grybauskaitei?

L. Bielinio teigimu, iš esmės bet kokia situacija, kai prezidentei iššūkį mestų bent keli valdančiosios koalicijos remiami kandidatai, reikštų D. Grybauskaitės pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Paklaustas, ar kelių skirtingų partijų kandidatų konkurencija nepadėtų pastariesiems mobilizuoti daugiau savo šalininkų, politologas smarkiai abejojo tokia galimybe.

„Tokią logiką galime kurti tik tuo atveju, jeigu yra garantijų, kad bus labai stipri rinkiminė kampanija, ir kandidatai panaudos visas įmanomas priemones tam, jog save pristatytų visuomenei. Praktika sako, kad taip neįvyksta. Kandidatai dažniausiai pasiskelbia ir, kaip išeina, taip ir dirba. Ir didžiąja dalimi antraplaniai kandidatai vienas kitą suvalgo“, – komentavo L. Bielinis.

Jo nuomone, situacijos nekeistų ir R. Pakso kandidatavimas.

„Socialdemokratai jau paskelbė, kad kels savo kandidatą, o, tokiu atveju, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ kandidatai tarpusavyje konkuruotų ir suvalgytų vienas kito balsus, todėl D. Grybauskaitė tampa neišvengiama lydere rinkimuose ir jau pirmame ture taptų nugalėtoja“, – teigė L. Bielinis.

Kitos nuomonės laikėsi A. Krupavičius. Anot jo, antras rinkimų ratas yra daugiau negu tikėtinas ir jo galima būtų išvengti tik tuo atveju, jei rinkimuose dalyvautų tik 2 kandidatai.

„Tokia situacija, kai prieš rinkimus turėjome aiškų lyderį, nepasikartos“, – sakė politologas.

A. Krupavičiaus nuomone, taip yra dėl aritmetinio rinkėjų simpatijų pasiskirstymo.

„D.Grybauskaitę remia centro dešinės, visų pirma TS–LKD rinkėjai, taip pat dalis liberalų rinkėjų, bet ji gerokai sugadinusi santykius su socialdemokratais, nėra patys geriausiai santykiai su „tvarkiečių“ šalininkais, jau nekalbant apie „darbiečių“ rinkėjus. Todėl tikėtina, kad dabar valdančių partijų šalininkai linktų remti vieną valdančios koalicijos kandidatą. Taigi, dabar prezidentės situacija, žiūrint aritmetiškai, nėra gera. Ir vargu, ar jai pavyktų pritraukti daug neapsisprendusių balsuoti rinkėjų, nes jie gana pasyvūs rinkimuose, dažnai paprasčiausiai neina balsuoti. Bloga žinia prezidentei ta, kad LSDP šiuo metu pirmauja visuomenės nuomonės apklausose. Jei LSDP pavyks mobilizuoti savo rinkėjus ir pritraukti bent dalį kitų valdančiosios koalicijos partnerių rinkėjų (o įvairiausios apklausos rodo, kad valdžioje esančių partijų rinkėjai yra panašūs ir yra linkę balsuoti už kitą dabar valdžioje esančią partiją; dalis Darbo partijos rinkėjų yra linkę paremti socialdemokratus, dalis „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų linkę paremti arba „darbiečius“, arba socialdemokratus), tai, tokiu būdu, elektorato lygmenyje susiklosčiusi aritmetika yra labai nepalanki dabartinei prezidentei“, – situaciją analizavo politologas.

Prasidėjo ir Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanija?

Yra ir kita medalio pusė. Svarbu nepamiršti, kad sulig prezidento rinkimais vyks ir gardžiais atlyginimais pagarsėjusių Europos parlamentarų rinkimai. Tad rinkimų į EP kampanija veikiausiai irgi jau prasidėjo. Tam pritaria ir A. Krupavičius.

„Dar vienas veiksnys – EP rinkimai. Juose kandidatų išrinkimo barjerai visada aukštesni, be to, mažėja Lietuvai skirtų vietų EP skaičius, taigi, siekdama gauti 1 mandatą partija turės surinkti apie 10 proc. balsų, o tai yra labai aukštas slenkstis. Taigi, tos partijos, kurios turi mažiau šansų EP rinkimuose, kartu lygiagrečiai bandys kelti savo lyderius į prezidento postą, o iš kitos pusės tie lyderiai turės vesti sąrašus į EP rinkimus“, – tokį aiškinimą siūlė A. Krupavičius.

Analogiškai kalbėjo ir L. Bielinis, teigęs, kad įvairūs kalbėjimai apie atskirus kandidatus prezidento rinkimuose yra skirti „EP rinkimų fonui, nes visi, bendradarbiaujantys prezidento rinkimuose, bus konkurentai į EP rinkimus.“

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, kad prezidento rinkimuose A. Butkevičiaus kandidatūrą galėtų pakeisti europarlamentaras Zigmantas Balčytis, L. Bielinis taip pat laiko EP rinkimų kampanijos atgarsiu.

„Z. Balčytis viešųjų ryšių prasme kažką turėjo pasakyti, jei nori tęsti karjerą EP ar gauti Europos komisaro poziciją. Tai skirta parodyti save tiek partijos viduje, tiek visuomenėje, kad jis būtų matomas kaip tikrai tam tinkamas kandidatas. Šiuo atveju, jis labai gerai sužaidė, o kartu tai reiškia mūsų visų kalbėjimą apie socialdemokratus ir jų kandidatus“, – politinės komunikacijos subtilybes vardijo L. Bielinis.

Jo įsitikinimu, koalicijos vienybei neturėtų pakenkti ir šiuo metu jau svarstomas biudžeto klausimas. Tai įrodo ir tas faktas, kad jau vyriausybiniame lygmenyje diskusijos dėl biudžeto lėšų nebuvo aštrios.

Tiesa, L. Bielinio manymu, nesutarimus valdančiojoje koalicijoje provokuos kiti veikėjai – visų pirma prezidentė, opozicinės partijos, žiniasklaida.

Kūrio pasirodymas prezidentūroje buvo politiškai motyvuotas?

Anot A. Krupavičiaus, tam tikra prasme tokia provokacija galima laikyti ir minėtus E. Kūrio viešus pasisakymus prezidentūroje.

„E. Kūrio vizitas į prezidentūrą rodo, kad bent jau prezidentės aplinka, o gal ir pati prezidentė turi nemažų baimių dėl R. Pakso galimybių prezidento rinkimuose. Jis tikrai nebūtų paprastas iššūkis. Jeigu nepavyktų įstatymiškai sukliudyti R. Paksui dalyvauti rinkimuose, tai būtų ieškoma įvairių procedūrinių kliūčių. Galbūt galėtų tą procesą pristabdyti Seime ir nukelti, o, tokiu būdu, R. Paksas nesuspėtų į 2014 prezidento rinkimų traukinį. Be abejo, yra vienareikšmiškai aišku, kad E. Kūrio pasirodymas buvo politiškai motyvuotas ir turi aiškius interesus“, – teigė politikos mokslininkas.

Galimai iš prezidentūros diriguojamos intrigos valdančiosios koalicijos vienybę išbandė ir praėjusią savaitę. Vienos televizijos laidoje atsakydamas į laidos vedėjo klausimą, ar girdėjo, kad, laidos vedėjo šaltinių teigimu, R. Paksas buvo susitikęs su prezidente D. Grybauskaite ir siūlė jai paramą per rinkimus mainais už sėkmingą Darbo partijos lyderių bylos baigtį Apeliaciniame teisme, premjeras išsitarė, esą tokią informaciją girdėjo. Šią „informaciją“ vėliau R. Paksas kategoriškai paneigė, ironiškai pridurdamas, esą tokius gandus galėjo išprovokuoti arba pilnatis, arba faktas, jog Seimas turi apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos, susijusios su jo kandidatavimu į pareigas, kuriose reikia prisiekti Lietuvos valstybei. D. Grybauskaitė taip pat viešai paneigė susitikus su R. Paksu.

Kas gi tie laidos vedėjo „šaltiniai“? Įdomus sutapimas – nepatvirtintais duomenimis, spalio 9-ąją du tos pačios televizijos politinių laidų vedėjai buvo apsilankę S. Daukanto rūmuose, o kaip tik prieš R. Paksas viešai pareiškė, kad valdantieji būsimuose prezidento rinkimuose gali kelti vieną kandidatą ir tai galėtų būti A. Butkevičius, kuriam visos valdančiosios partijos garantuotų savo paramą.

Kai kurie politikos apžvalgininkai spėjo, esą minėto žurnalisto „šaltiniai“ galėjo būti pati prezidentė. Įtarimą, kad taip galėjo būti, sustiprino ir kitos televizijos atsitiktinai nufilmuotas A. Butkevičiaus ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ Seime seniūno Petro Gražulio pokalbis, kuriame premjeras atkirto, kad jam laidos vedėjas sakęs, jog tai (gandus apie susitikimą su R. Paksu ir pastarojo siūlymą – Alfa.lt) sakiusi prezidentė.

„Tvarkietis“ P. Gražulis anksčiau teigė, kad prezidentūros kanceliarijai jau išsiuntė paklausimą, ar minėti žurnalistai tikrai tuo metu buvo prezidentūroje.

Beje, tai, kad D. Grybauskaitės aplinka simpatijų minėtam politinės laidos vedėjui neslepia, patvirtina ir tas faktas, kad penktadienį (spalio 25-ąją) prezidentūroje vyks Konstitucijos dieną žyminti diskusija, kurią moderuos tas pats laidos vedėjas. Tame pat renginyje, beje, dalyvaus ir E. Kūris.

Visa tai rodo, jog prezidentės aplinka rimtai vertina savo galimų konkurentų grėsmę ir jau dabar pina intrigų voratinklį.

Įdomi paralelė – kai kurie pasaulio naujienų apžvalgininkai neretai mėgsta kartoti versiją, esą įvairios tariamai opozicinės politinės jėgos Rusijoje (pavyzdžiui, ultranacionalistai, komunistai, Vladimiro Žirinovskio šalininkai, oligarchai) egzistuoja tik tam, kad parodytų vakariečiams, kokia karikatūriška yra Vladimiro Putino režimui besipriešinanti opozicija. Neva tik V. Putinas gali būti stabilumo Rusijoje garantu ir išgelbėti šalį nuo chaoso.

Ar tik nepasigavo analogiškos partijų karikatūrinimo strategijos ir Daukanto aikštės komandos strategai?