Vilniaus sporto rūmai: griūvantis paminklas ir užkonservuoti milijonai

Sporto rūmai
Sporto rūmai
  © Dmitrijus Radlinskas

Rūmai palieka slogų įspūdį

Kadaise reprezentaciniu vadintas pastatas dabar palieka slogų įspūdį. Į vidų nepateksi – pagrindinė pastato dalis užrakinta, tik per langus galima įžiūrėti nuniokotą vestibiulį. Dalis milžiniškų langų buvo išdaužyti ir dabar yra užkalti faneros lakštais. Ne ką geriau atrodo ir buvusio baseino pastatas. Nors pagrindinis įėjimas užmūrytas ir aptvertas vidine tvora, pro šoninį įėjimą vis dėlto patekome vidun. Čia patalpas, jei jas galima pavadinti patalpomis, nuomojasi kažkokia baldais prekiaujanti bendrovė. Sutikta moteris, matyt, bendrovės darbuotoja, nebuvo labai kalbi. Pasakė tik, kad savininkas išvykęs. Lauke prie tvoros pririštas šuo, ko gero, turėjo liudyti, kad teritorija saugoma.

Straipsnių ciklas:

MISIONIERIŲ LIGONINĖ: EKSKURSIJA EKSTREMALAMS

SIMBOLIŠKA: „LIETUVA“ APTVARKYTA, UŽKONSERVUOTA IR BUS PARDUOTA

PASAKĖČIA: KAIP IŠMANUSIS VERSLININKAS KVAILIO VIETOJE BANKĄ PALIKO

Kaip Alfa.lt sakė ilgametė rūmų darbuotoja, renginių organizatorė Nijolė Ruzgienė, „Vilniaus sporto rūmai užsidarė, kai atsidarė „Siemens“ arena“. Alfa.lt primena, kad „Siemens“ arena duris atvėrė 2004-ųjų spalį. Atsitiktinumas ar ne, bet kaip tik tuo metu sporto rūmus įsigijo kauniečio Vladimiro Romanovo bendrovė ŪBIG. V. Romanovas planavo šioje vietoje statyti modernų pastatų kompleksą, į kurį (kartu su greta esančiu stadionu) planavo investuoti apie 200 mln. eurų (maždaug 690 mln. litų).

Tačiau V. Romanovui planų įgyvendinti nepavyko. Kaip Alfa.lt sakė Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vadovas Vitas Karčiauskas, kaip tik tuomet, gal ir skubant, nes norėta išsaugoti unikalų pastatą: jis buvo įrašytas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Pasak V. Karčiausko, V. Romanovas norėjo pertvarkyti jį į Kongresų rūmus ir išplėsti.

„Pastatas kultūros paveldo objektu pripažintas dėl keleto priežasčių. Viena – tai unikali stogo konstrukcija. Stogą laiko ištempti lynai, o kadangi stogas ištemptas, tai tuo pačiu laikosi ir sienos. Jei lynai nutrūktų, sienos irgi sugriūtų – į išorę, kaip kortų namelis. Bet bijoti tikrai nėra ko, visa konstrukcija pakankamai tvirta“, – sakė V. Karčiauskas.

Be to, rūmai svarbūs ir dėl istorinių priežasčių. 1988 metais čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 metais čia buvo atsisveikinama su Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Čia buvo rengiami įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, koncertai, kiti renginiai. Rūmai ėmė smukti po to, kai juos įsigijo ŪBIG. Dar kelerius metus juose kartkartėmis vykdavo filmų ar reklamų filmavimai, repeticijos ar renginiai, tačiau 2009 metais rūmus buvo uždrausta eksploatuoti. „Uždraudėme po daugybės prašymų ir įspėjimų. Jei tiksliai – uždrausta eksploatuoti salę ir jos prieigas, bet ten, kur administracinė dalis, kur dar dirba žmonės, eksploatacija leista“, – sakė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Steponavičius.

Tačiau Alfa.lt greta administracinio pastato sutikta čia dirbanti moteris patvirtino, kad filmavimai tebevyksta nepaisant visų draudimų.

Savininkų surasti nepavyko

Formaliai, kaip jau minėta, pastatas tebepriklauso Ūkio bankui. Jį ketinama parduoti aukcione, jei, atsiras pirkėjas. Nepatvirtintais duomenimis, dar tebevyksta turto vertinimas. Kalbama, kad vien sklypas vertas apie 50 mln. litų. Tačiau, ekspertų teigimu, milžiniškiems rūmams remontuoti gali prireikti dešimčių ar net viso šimto milijonų litų.

Nors Ūkio banko teisių perėmėjas yra Šiaulių bankas, tačiau banko Marketingo ir ryšių su visuomene departamento vadovė Daiva Grikšienė Alfa.lt sakė, kad pastatai jiems yra tik įkeisti ir formaliai nepriklauso. Paskambinus ŪBIG telefonu, metalinis balsas teatsakė, kad „tokio telefono nėra“. Buvusi (o gal dar ir tebesanti) ŪBIG vadovė Rita Matūzienė pasakė, kad yra svarbiame susitikime ir, kai jis baigsis, paskambins, bet pažado neįvykdė ir jau nebekėlė ragelio. Pabandžius ką nors išpešti dar tebeveikiančiu Ūkio banko klientų telefonu, nematoma tarnautoja atsisakė ką nors pranešti ir abejingai pasiūlė paklausti per klientams skirtą elektroninį paštą.

Kaip paaiškėjo, nesėkmingai sporto rūmų savininkų ieškojo ir Kultūros paveldo departamento darbuotojai. „Dar visai neseniai, prieš kelias savaites, teiravomės Registrų centro, bet jie irgi neturi jokių naujų duomenų. Mat prieš Ūkio banko žlugimą vietoje trys ten buvę sklypai buvo performuoti į šešis, mums nežinant. Matyt jautė artėjantį žlugimą. Dabar ieškome norėdami išsiaiškinti tokio performavimo priežastis, bet kol kas nesėkmingai“, – sakė Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vadovas.

Tad nepavyko išsiaiškinti, ar jie jau yra gavę kokių nors potencialių pirkėjų pasiūlymų. Ekspertų teigimu, geriausia, kad pirkėjas būtų vienas, o ne daug, kad neišskaidytų jo atskiromis erdvėmis, tačiau vargu ar galima to tikėtis. O kol kas sporto rūmų komplekso likimas neaiškus, kaip ir kitų miesto centro vaizdą gadinančių apleistų pastatų: buvusio „Lietuvos“ kino teatro, buvusio „Tauro rago“ baro, buvusios Misionierių ligoninės. Tų, kurie kažkada buvo laikomi reprezentaciniais ir kurie dabar niekam nereikalingi.

 

Vilniaus sporto rūmai: griūvantis paminklas ir užkonservuoti milijonai

Sporto rūmai
+9