Galimas organizuotos asmenų grupės sąsajas su VSD tirs Seimo Kriminalinės žvalgybos komisija

Vitalijus Gailius
Vitalijus Gailius
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

KONSERVATORIŲ PASTANGOS ŽLUGDYTI „GAILIAUS KOMISIJOS“ KŪRIMĄ – BEVAISĖS

Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su valstybės saugumo departamentu ištyrimo” pristatęs parlamentaras Povilas Urbšys pažymėjo, kad komisiją siūloma sudaryti atsižvelgiant į teismų sprendimus dėl buvusių FNTT vadovų V. Gailiaus ir Vytauto Giržado.

reklama

Teismai neskundžiamomis nutartimis konstatavo, kad buvęs vidaus reikalų ministras, liberalcentristas Raimundas Palaitis, remdamasis VSD pažyma, buvusius FNTT vadovus iš postų atleido neteisėtai.

„Bandau priversti prokuratūrą dirbti teismų pagalba. [...] Kol kas šitoj istorijoj man sekasi sunkiai”, – sakė V. Gailius.

Socdemas Mindaugas Bastys abejojo idėjos suburti laikinąją komisiją racionalumu, mat, jo teigimu, teismuose šiuo metu vyksta ne vienas procesas, susijęs su FNTT vadovų atleidimo ir informacijos nutekinimo apie teisėsaugos veiksmus banko „Snoras” atžvilgiu istorijomis.

„Jokia byla teisme nenegrinėjama. Teismas, kuris išnagrinėjo atleidimo (FNTT buvusių vadovų iš pareigų – Alfa.lt) procedūras, priėmė sprendimą atleidimas buvo neteisėtas sprendimas. V. Gailius bando per teismą išsireikalauti, kad prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl VSD neteisėtų veiksmų, atliekant operatyvinius tyrimus, bet kol kas jam nepavyksta. [...] Komisijos klausimai labiau apima parlamentinės kontrolės sritį”, – atsakė P. Urbšys.

„Jeigu mano pavaldume būtų atėjęs pareigūnas su tokia pažyma, kurios pagrindu buvo sankcionuoti [...] paklausymai V. Gailiaus ir V. Giržado ir jų asmenų atžvilgiu, aš jį būčiau išvijęs iš kabineto, nes ta pažyma yra parengta vien tik prielaidomis”, – kalbėjo P. Urbšys.

Konservatorius Kęstusis Masiulis klausė, ar idėja kurti laikinąją tyrimo komisiją yra susijusi su prezidento rinkimų kampanijos pradžia.

„Matot, net ir nebūnant Seime, bet būnant STT darbuotoju, kai būna atskleidžiami politinės korupcijos faktai ar piktnaudžiavimai, visuomet iškildavo politinės pasekmės, todėl neigti, kad tai gali turėti politines pasekmes tikrai būtų neatsakinga. [...] Vis dėlto aš Jums norėčiau priminti, kad, kai konservatorių frakcija inicijavo tą minėtą parlamentinę komisiją dėl VSD veiklos, tada irgi tada buvo tam tikros politinė pasekmės. Galiu priminti tuometinį kontekstą Lietuvoj, nes ypatingai iš Rusijos buvo prasidėjęs spaudimas dėl „Mažeikių naftos” pardavimo lenkų kompanijai, nes buvo nutrauktas naftotiekio „Družba” tiekimas”, – pasakojo P. Urbšys, pridurdamas, kad FNTT vadovų atleidimo istorijos metu valstybę ištiko krizė.

Galiausiai Seimas nutarė nekurti laikinosios tyrimo komisijos: už komisijos kūrimą balsavo 40 Seimo narių, 20 parlamentarų nepritarė idėjai, 30 susilaikė.

Sprendimas nekurti laikinosios komisijos buvo priimtas daugiausia konservatorių balsais. Idėjai kurti parlamentinę komisiją taip pat nepritarė ir keli socialdemokratų atstovai.

Kitu balsavimu buvo nuspręsta Seimo nutarimą dėl laikinosios komisijos sudarymo tobulinti.

Kiek vėliau dar vienu balsavimu parlamentas nutarė pavesti tyrimą atlikti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.