Ne vien Konstitucinis Teismas gina pasiturinčiųjų interesus

K.Girnius
K.Girnius
  © Robertas Dačkus

Praeitą pirmadienį baigėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos darbinis vizitas į Lietuvą. Jos vadovė Julie Kozack pasakė, kad Lietuvai jau laikas didinti pajamas, peržiūrint mokesčių politiką. „Dabar matome, kad Lietuva fiskalinę politiką daugiausiai reguliuoja, susikoncentruodama į išlaidų mažinimą. Ką norėtume pamatyti ateityje - pasikeitimai, didinant biudžeto pajamas“. Ji konkrečiai pasiūlė didinti turto - automobilių ir nekilnojamojo turto – mokesčius, nes tokie mokesčiai garantuoja stabilesnes pajamas, pridurdama, kad jie yra ir labiau progresiniai. Premjeras Algirdas Butkevičius suskubo pranešti, kad kol kas anksti kalbėti apie mokesčių pasikeitimus.

TVF siūlymai nėra nauji. Jie pateikiami po darbinių vizitų, kurie vyksta kas pusmetį. Ir kas kartą juos atmeta Vyriausybė ir valdančioji koalicija, kokia ji bebūtų. Po vizito 2011 m. gegužės mėnesį TVF savo išvadose tvirtino, kad siekiant papildomos fiskalinės konsolidacijos, reiktų „plėsti gerbūvio apmokestinimą“, įvedant nekilnojamojo turto ir motorizuotų transporto priemonių mokesčius. Kubiliaus Vyriausybė nepaisė rekomendacijų, nors, kaip ir dabartinė socdemų vadovaujama Vyriausybė, nepraleisdavo progos didžiuotis teigiamomis TVF pastabomis apie ūkio valdymą.

TVF nėra organizacija, kuri ragina didinti mokesčius. Veikiau ji paprastai siūlo juos mažinti. TVF gana nuosekliai vengia daryti užuominų apie mokesčių progresyvumą. Bet misija Lietuvoje ne tik tai darė, bet dar pabrėžė, kad kapitalo apmokestinimas yra žemesnis nei kitose Europos šalyse. Ankstesniuose savo vertinimuose TVF pažymėjo, kad tokių mokesčių įvedimas teisingiau paskirstytų mokestinę naštą.

Būdama tarptautinė organizacija, TVF turi kalbėti aptakiai, diplomatiškai. Iš tiesų Lietuvos mokesčių sistema yra ypatinga ir ydinga. Nereikėtų savęs ir kitų apgaudinėti, vaizduojant, kad ji atitinka ES standartus. Lietuvoje mokesčių našta yra labai maža. Lietuva per savo biudžetą perskirsto mažiau negu trečdalį BVP, gerokai mažiau negu ES šalių vidurkis, kuri yra apie 45 proc. BVP. Gal tik Rumunija perskirsto mažiau. Net Estija, kuri didžiuojasi savo mažais mokesčiais, surenka proporcingai daugiau pinigų į savo biudžetą, o jos ūkis našesnis negu Lietuvos.

Be to, Lietuvos mokesčių sistema yra regresinė, tai yra, mažiau pasiturintys moka proporcingai didesnius mokesčius negu turtingieji. Kai kurios pajamos, pvz., palūkanos ir kai kurie dividendai apmokestinami mažesniu tarifu, jei išvis. Turto ir automobilio, juolab progresinių, mokesčių nebuvimas labiau naudingas pasiturintiesiems negu eiliniams piliečiams. Ypač skaudus didelis PVM mokestis, juolab, kad, skirtingai nuo ES šalių daugumos, Lietuva netaiko mažesnio tarifo maisto produktams. Antai, Vokietijoje maistas apmokestinamas tik 7 proc. tarifu.

Mažas biudžetas ir mažos pajamos neišvengiamai reiškia ribotą kiekį prastesnės kokybės paslaugų. Kad būtiniausi darbai nėra atliekami, puikiai žino kiekvienas Lietuvos automobilio vairuotojas, ar eilinis mirtingasis, kuris žiemą turi vaikščioti suledėjusiais ir nenuvalytais šaligatviais. Naktį gatvės tamsios, nes taupoma elektra. Nušiurę, pasenę, nešvarūs troleibusai ir autobusai, nesutvarkyti pastatai duria kiekvienam į akį. Tik masinė ES parama įgalina valstybę gerinti šalies infrastruktūrą.

Beveik kiekvieną dieną pastebimos minimalios valstybės pasekmės. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pažymėjo, kad dėl mažų atlyginimų mažėja kultūros darbuotojų, išyra meno kolektyvai, kyla grėsmė net Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas teigia, kad už pastaruoju metu padažnėjusius kraupius nusikaltimus „atsakomybė visų pirma tenka aukščiausiems šalies politikams“, dėl kurių sprendimų teisėsauga yra „nuskurdusi ir nukraujavusi“. Nurodoma, kad nors premjeras viešai žadėjo didinti teisėsaugos finansavimą, derybos dėl sistemos finansavimo ir reformos sustojo. Ir jei vieningos pagalbos sistemos kūrimas būtų buvęs užbaigtas, gal nebūtų įvykusi kraupi Dembavos tragedija.

Reikia pripažinti, kad valstybės resursai yra riboti, tad ir jos galimybės didinti tarnautojų atlyginimus, jų daugiau samdyti, teikti naujų kokybiškų paslaugų. Be to, atlyginimų ir tarnautojų skaičiaus didinimas savaime neišspręs daugelio problemų. Bet tai, kad negalima stebuklingu būdu pakelti visų gyvenimo lygio, nereiškia, kad nieko negalima daryti. Atsisakydami net rimtai svarstyti naujų mokesčių įvedimą, mokesčių, kurie, TVF nuomone, yra reikalingi ir nekenktų Lietuvos ūkiui, politikai sąmoningai numoja ranka į valstybės trūkumus ir leidžia suprasti, kad jiems labiau rūpi išsaugoti savo finansines privilegijas negu gerinti valstybės veikimą, jos siūlomų paslaugų apimtį ir kokybę.

Šitokį abejingumą nebūtinai sukelia bloga valia. Bet minimalai tai rodo moralinio jautrumo ir vaizduotės stoką, negebėjimą mąstyti valstybiškai ir peržengti polinkį viską vertinti vien iš savo ir savo artimųjų perspektyvos.

Kaip jau minėjau, valstybės galimybės yra ribotos. Bet kaip tik todėl svarbu įsiklausyti į TVF raginimus ir įvesti naujus mokesčius, kurie, didindami valstybės resursus, didintų jos galią veikti šalies raidą. Be to, tai būtų svarbus simbolinis žingsnis, rodantis, jog galima įveikti tą egocentrinį galvojimą, kuriame paskendęs mūsų elitas, ypač Konstitucinis Teismas, kuris savo atlyginimų išsaugojimą pavertė konstitucine doktrina.

/Kęstutis Girnius/