Kaip buvusių FNTT vadovų atleidimo skandalas virto VSD skandalu

Kaip buvusių FNTT vadovų atleidimo skandalas virto VSD skandalu
Kaip buvusių FNTT vadovų atleidimo skandalas virto VSD skandalu
  © Alfa.lt

Buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai – direktorius generolas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas majoras Vytautas Giržadas buvo neteisėtai atleisti iš darbo. Neteisėtai iš jų atimta ir teisė dirbti su slapta informacija. Tai – galutinis ir neskundžiamas Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Teismo, pasisakiusio ir apie tai, kad remtis poligrafo parodymais yra tas pats, kas remtis prielaidomis. Nepaisydama to, prezidentė Dalia Grybauskaitė, palaiminusi, o gal patarta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir viešai melavusio savo patarėjo, šių pareigūnų atleidimą, atrodo, įvedė naują žodžio „reputacija“ reikšmę – reputacija Daukanto rūmų šeimininkei nuo šiol reiškia „poligrafas“. Neblogas pasirinkimas, turint omenyje, kad prezidentė iki šiol viešai nėra pasiaiškinusi dėl savo biografijos, kuri taip pat kelia daug pagrįstų klausimų dėl reputacijos.

Įvykių chronologija:

2011 m. lapkričio 14 d. Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis suorganizavo pasitarimą dėl situacijos banke „Snoras“ ir planuojamų teisėsaugos veiksmų banko atžvilgiu;

2011 m. lapkričio 15 d. dienraštis „Lietuvos rytas” (tuomet dalį „Lietuvos ryto“ grupės akcijų valdė antrinė banko „Snoras“ bendrovė), cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose”. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau publikacijoje buvo teigiama, kad teisėsaugos taikinys yra „lietuviškas bankas”; valstybės vadovai tokią informaciją neigė;

2011 m. lapkričio 16 d. nušalinta banko „Snoras” valdyba, Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti banką ir paskirti jam laikinąjį administratorių, mat buvo nustatyta, kad „Snoro” vertė buvo mažesnė negu įsipareigojimai;

2011 m. lapkričio 17 d. generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymu VSD atliko tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo apie planuojamus veiksmus prieš banką „Snoras”;

2012 vasario 8 d. tuometinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis V. Giržadu. Anot ministro, jis antrą kartą tirtas poligrafu, ir jo rezultatai pareigūnui esą buvo nepalankūs. „Šiandien FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas antrą kartą Antrojo departamento tirtas poligrafu. Antrojo tyrimo, kaip ir pirmojo, rezultatai nebuvo palankūs V. Giržadui“, – žurnalistams sakė R. Palaitis.

2012 vasario 9 d. V. Giržadui pasakius, kad jis nesitrauks iš pareigų, nepasitikėjimą juo pareiškęs vidaus reikalų ministras teigė turįs pagrindo reikšti nepasitikėjimą ir FNTT vadovui V. Gailiui. Pasak ministro, FNTT direktorius aiškiai parodė, kad dangsto savo pavaduotoją V. Giržadą, dėl to ir jam gali būti pareikštas nepasitikėjimas. R. Palaitis taip pat teigė, kad, norėdamas išspręsti situaciją taikiai, pasiūlė V. Giržadui trauktis iš pareigų, bet tam FNTT vadovas V. Gailius turėjo daryti teikimą. V. Gailius gynė pavaldinį ir teikimo nedarė.

2012 vasario 10 d. tuometinis premjeras Andrius Kubilius sakė, kad FNTT veikla pasitiki ir personalijų klausimo nesvarsto. „Personalijų klausimų nesvarstau. Jeigu yra kokių nors įtarimų, kad kažkas iš pareigūnų – vienos ar kitos institucijos – toje „Snoro“ istorijoje, kai informacija neteisėtu būdu buvo atiduota spaudai, buvo nusižengę, tai turi nustatyti ikiteisminis tyrimas ir visas teisminis procesas, ne kažkokie spėliojimai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

V. Gailius ir V. Giržadas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) siekdami kaip nepagrįstą panaikinti vasario 8 dienos vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo Vidaus reikalų ministerijos Bendrajam departamentui pavesta atlikti pakartotinį abiejų FNTT vadovų kandidatūrų patikrinimą dėl leidimo dirbti su slapta informacija.

2012 vasario 13 d. VAAT grąžino skundus FNTT vadovams ir norėjo, kad šie juos patikslintų. Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis prabilo, kad turėtų pasitraukti arba FNTT vadovai, arba vidaus reikalų ministras.

2012 vasario 14 d. R. Palaitis panaikino V. Gailiaus ir V. Giržado leidimus dirbti su slapta informacija. Tai jis padarė gavęs VSD teikimą. R. Palaičio teigimu, kitas logiškas žingsnis turės būti FNTT vadovų atleidimas, kadangi jei pareigybės aprašyme yra reikalavimas leidimui dirbti su slapta informacija ir žmogus šio leidimo netenka, jis nebegali užimti savo pareigų ir turi būti atleistas. Tuo pačiu R. Palaitis sutiko, kad FNTT, kaip institucija, dirba gerai ir jos veiklai priekaištų neturi.

V. Gailius ir V. Giržadas teismui pateikė patikslintus skundus. FNTT atstovė spaudai tuomet aiškino, kad vienas iš skundžiamų aspektų buvo terminas, per kurį V. Gailiui ir V. Giržadui nurodyta užpildyti anketas, reikalingas norint įvertinti jų galimybes dirbti su slapta informacija. Ministras didelės apimties dokumentams užpildyti esą suteikė vieną dieną – vasario 9-ąją jas pareikalavo užpildyti iki vasario 10-osios. FNTT vadovai R. Palaitį savo ruožtu informavo, kad jas galėtų užpildyti iki vasario 15 dienos.

V. Mazuronis pareiškė, kad į esamą situaciją turėtų įsikišti prezidentė D. Grybauskaitė. Tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Arvydo Anušausko teigimu, R. Palaitis gerokai paskubėjo.

VAAT gavo patikslintus FNTT vadovų skundus. Jais buvo prašoma panaikinti vidaus reikalų ministro R .Palaičio vasario 8 dienos įsakymo dalį, kuria pavedama VRM Bendrajam departamentui atlikti pareigūnų pakartotinį asmens kandidatūros tikrinimą. Teismas pranešė, kad V. Giržadas taip pat prašė teismo panaikinti ir įsakymo dalį, kuria uždraudžiama jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2012 vasario 15 d. R. Palaitis atleido iš pareigų FNTT direktorių V. Gailių ir jo pavaduotoją V. Giržadą. FNTT vadovų atleidimą iš pareigų tą pačią palaikė prezidentė D. Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad ministras, panaikinęs minėtų pareigūnų leidimus dirbti su slapta informacija, pasielgė įstatymų nustatyta tvarka. „Po patikrinimo ant abiejų FNTT vadovų krito įtarimų šešėlis. Teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių. Ministras pasielgė įstatymų nustatyta tvarka“, – prezidentės poziciją BNS perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.

Premjeras Andrius Kubilius teigė negavęs jokios informacijos, kuri keltų abejonių dėl FNTT ar jos vadovo V. Gailiaus veiklos. Tuo metu valdančiosios koalicijos partnerės Liberalų ir centro sąjungos vadovas A. Čaplikas, tuomet ėjęs ir Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas, sakė, esą „ta pažyma disponuoja aukščiausi mūsų šalies vadovai, tą pačią informaciją turi ir A. Kubilius“.

Alfa.lt žiniomis, tuo metu nei premjeras, nei Seimo pirmininkė Irena Degutienė informacijos apie įtarimų keliančią atleistų FNTT vadovų reputaciją nebuvo gavusi. Ją iš VSD gavo tik prezidentė D. Grybauskaitė. Tačiau minėta informacija disponavo Seimo pirmininkės pavaduotojas A. Čaplikas, kurio patarėjas – buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas (į tarnybą VSD perėjęs iš Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – AOTD) Dainius Dabašinskas. Detalė – prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius bei dabartinis VSD generalinis direktorius Gediminas Grina taip pat yra išeiviai iš AOTD, kuriame ir buvo atliekami FNTT vadovų tyrimai poligrafu.

FNTT laikinai vadovauti paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Antanas Montvydas.

Pats V. Gailius sakė, kad tikriausiai kažkam neįtinka jo vadovaujamos tarnybos veikla, todėl ir norima pašalinti jos vadovus. „Tyrimai dėl dosniausių politinių partijų rėmėjų, ūkio subjektų, kurie laimi šimtų milijonų vertės viešuosius pirkimus daugiau nei dvejus metus. Kažkam turbūt norėtųsi, kad tarnyba tikrintų kioskus, o ne kovotų su baltų apykaklių grupuotėmis. Net dirbdamas su žiauriausiomis nusikalstamomis grupuotėmis nesusidurdavau su tuo, su kuo dabar susidūriau“, – spėjo V. Gailius. V. Giržadas teigė, kad visa istorija prasidėjo per pasitarimą lapkričio mėnesį, kuriame aptartos „Snoro“ problemos. Jame išsiskyrė FNTT ir generalinės prokuratūros nuomonės ir požiūris. „Kaip matote, nuspręsta antradienį. Antradienį atimta teisė dirbti su slapta informacija. Trečiadienį atleidimas. Kodėl? Todėl, kad užgaišus teismas būtų priėmęs nutartį sustabdyti įsakymo vykdymą“, – savo atleidimą komentavo V. Giržadas.

2012 vasario 16 d. grupė Sąjūdžio aktyvistų nutarė surengti visuomeninę pilietinę protesto akciją, kuriai impulsu tapo FNTT vadovybės nušalinimas.

2012 vasario 17 d. Seimo Antikorupcijos komisijos narys Jurgis Razma kreipėsi į komisijos pirmininką Ligitą Kernagį, kad būtų pradėtas tyrimas dėl vidaus reikalų ministro R. Palaičio priimto sprendimo iš užimamų pareigų atleisti FNTT vadovus.

Tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkė vis dar nėra iš VSD gavę jokių pažymų, tapusių V. Gailiaus ir V. Giržado atleidimo priežastimi. A. Kubilius išsiuntė užklausimus VSD ir R. Palaičiui prašydamas raštu pateikti visą informaciją, susijusią su FNTT vadovų atleidimu.

Buvę FNTT vadovai sprendimą dėl atleidimo apskundė teismui.

2012 m. vasario 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus, tiriant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleidimo;

2012 m. vasario 20 d. prezidentė D. Grybauskaitė, paprašyta pakomentuoti situaciją dėl FNTT vadovų atleidimo, pareiškė, kad iš darbo atleisti pareigūnai tyrime dėl informacijos nutekinimo pasirodė „nelabai gerai”, o viešai gindamiesi tiesiog politikuoja: „Aš nevertinu tai kaip kovos tarp statutinių pareigūnų, vertinu kaip tęsinį tyrimo, kuris buvo pradėtas prokuratūros prašymu, ir jį vykdė VSD dėl „Snoro“ informacijos nutekinimo. Du FNTT pareigūnai po tyrimo, deja, pasirodė nelabai gerai. Dabartinis statutinių karininkų politikavimas atrodė dar blogiau. Taip aš ir vertinu susiklosčiusią situaciją.“

2012 m. vasario 22 d. VRM paskelbia konkursą į FNTT direktoriaus pareigas;

2012 m. vasario 22 d. Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių. Komisijos posėdyje dalyvavęs R. Palaitis pareiškė, kad sprendimą FNTT vadovus atleisti iš pareigų derino su prezidentūra, ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog informaciją apie planuojamus teisėsaugos veiksmus bano „Snoras” atžvilgiu dienraščiui „Lietuvos rytas” nutekino kažkas iš FNTT. Tą pačią dieną į komisijos posėdį iškviesti VSD generalinis direktorius Gediminas Grina bei jo pavaduotojas Romualdas Vaišnoras ir atleisti FNTT vadovai;

Alfa.lt šaltinių duomenimis, Seimo nariams buvo pateikta informacija, kad žinias apie teisėsaugos veiksmus prieš banką „Snoras” dienraščiui „Lietuvos rytas” galėjo nutekinti generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, kurio žmonos giminaičiai dirba minėtame laikraštyje;

2012 m. vasario 23 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavo generalinis prokuroras Darius Valys ir jo pavaduotojas D. Raulušaitis bei prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. Prokurorai neigė, kad informacija apie „Snorą” galėjo nutekėti iš prokuratūros. Po komisijos posėdžio jos pirmininkas L. Kernagis pranešė, kad patalpa prokuratūroje, kurioje buvo tariamasi dėl veiksmų banko „Snoras” atžvilgiu, nebuvo apsaugota nuo informacijos nutekėjimo;

2012 m. vasario 23 d. žiniasklaidai V. Gailius sakė, kad jam skambinusi prezidentė ragino iš pareigų atleisti pavaduotoją V. Giržadą;

2012 m. vasario 28 d. Seimo Antikorupcijos komisija lankėsi Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, komisijos posėdyje ir vėl dalyvavo R. Palaitis, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dienraščio „Lietuvos rytas” vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera ir kiti pareigūnai;

2012 m. vasario 29 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs A. Kubilius patikino, kad R. Palaitis, VSD pažymos pagrindu iš pareigų atleidęs FNTT vadovus, padarė klaidą;

2012 m. kovo 2 d. Seimo Antikorupcijos komisija paskelbė savo išvadas, kuriose konstatavo, kad FNTT vadovai iš pareigų atleisti nepagrįstai, todėl vidaus reikalų ministras R. Palaitis turėtų palikti savo postą. Komisijos išvadose atleistus FNTT vadovus siūloma grąžinti į postus, o iš pareigų atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją D. Raulušaitį, kuris neužtikrino pasitarimo dėl banko „Snoras” prokuratūroje konfidencialumo. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad prezidentė D. Grybauskaitė, ragindama V. Gailių iš pareigų atleisti V. Giržadą, galimai pažeidė Konstituciją;

2012 m. kovo 6 d. kilus įtampai valdančiojoje koalicijoje dėl FNTT vadovų atleidimo, premjeras A. Kubilius pasiūlė prezidentei D. Grybauskaitei iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą R. Palaitį;

2012 m. kovo 10 d. Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, kad ši atšauktų vidaus reikalų ministro R. Palaičio sprendimą iš pareigų atleisti FNTT vadovus;

2012 m. kovo 14 d. iš pareigų atleisti FNTT vadovai V. Gailius ir V. Giržadas teismui apskundė R. Palaičio sprendimą juos atleisti iš pareigų;

2012 m. kovo 19 d. po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite vidaus reikalų ministras R. Palaitis pranešė apie atsistatydinimą iš pareigų. Vis dėlto jis akcentavo, kad, atleisdamas FNTT vadovus, pasielgė teisėtai ir teisingai;

2012 m. kovo 21 d. Seimo Antikorupcijos komisija pranešė, kad konkursą į FNTT vadovus laimėjęs Kęstutis Jucevičius yra siejamas su dokumentų su žyma „Visiškai slaptai” dingimu iš tarnybos. Be to, pasak komisijos, STT skirtą K. Jucevičiaus patikimumo raštą pasirašė pats K. Jucevičius. Naujasis FNTT vadovas savo ruožtu paneigė įtarimus dėl dokumentų dingimo, tačiau pripažino, kad patikimumo raštą pasirašė pats;

2012 m. kovo 22 d. nepaisydamas raginimų stabdyti konkursą, į FNTT direktoriaus pareigas iš posto besitraukiantis vidaus reikalų ministras R. Palaitis naujuoju FNTT vadovu paskyrė K. Jucevičių;

2012 m. balandžio 17 d. Vyriausioji tarnybinė etikos komisija nutarė, kad K. Jucevičius, laikinai eidamas šios tarnybos direktoriaus pareigas, pasirašydamas STT skirtą raštą, kuriame nurodoma, jog FNTT neturi informacijos dėl jo paties nepatikimumo, pažeidė įstatymą, tai yra supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Konservatoriai K. Jucevičių ragino trauktis iš FNTT vadovo pareigų;

2012 m. balandžio 26 d. naujasis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas pranešė, kad VRM pradėjo tyrimą dėl K. Jucevičiaus viešųjų ir privačių interesų konflikto;

2012 m. balandžio 27 d. dienraštis „Lietuvos rytas” pranešė, kad balandžio mėnesį STT pareigūnai, ieškodami, kas galėjo nutekinti informaciją apie banką „Snoras”, atliko kratą tuometinio Seimo nario Aleksandro Sahcharuko bute, kuriame laikinai buvo apsistojęs iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų atleistas V. Giržadas;

2012 m. gegužės 3 d. vidaus reikalų ministras A. Melianas nepalankų VTEK sprendimą dėl interesų konflikto išgirdusiam FNTT vadovui K. Jucevičiui skyrė papeikimą;

2012 m. gegužės 4 d. iš FNTT vadovo pareigų atleistas V. Gailius pranešė apie dalyvavimą Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdžio gretose;

2012 m. gegužės 10 d. toliau tiriant, kas galėjo dienraščiui „Lietuvos rytas” nutekinti informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus banko „Snoras” atžvilgiu, iš FNTT vadovo pavaduotojo pareigų atleistam V. Giržadui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi;

2012 rugsėjo 12 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, supainiojo viešuosius ir privačius interesus. D. Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų, ir įvertindamas, kad „Lietuvos ryto“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo kuruojant banko „Snoras“ bylą. VTEK išvadoje nurodoma, jog apie savo sutuoktinės ryšį su vienu iš „Lietuvos ryto“ vadovų D. Raulušaitis nurodė žodžiu ir pasiprašė būti nušalintas nuo susijusių tyrimų tik viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie parengiamuosius veiksmus dėl „Snoro“. Pats D. Raulušaitis teigė situacijoje, kai jis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų („Lietuvos ryto“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“), tyrė su informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo minėtam leidiniui aplinkybes, interesų konflikto nematantis. D. Raulušaitis organizuodavo pasitarimus (mažiausiai šešis), kuriuose buvo svarstoma, kokių veiksmų imtis prieš valstybei perimant banką. „Galiojantys įstatymai nenumato pareigos deklaruoti tokio atstumo giminaičius kaip žmonos tėvo brolis“, – aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas. Be to, jis pridūrė ketinantis šį VTEK sprendimą skųsti teismui.

2012 rugsėjo 13 d. Nors prezidentė atsisakė komentuoti VTEK sprendimą, tačiau teigė, kad D. Raulušaitis ir toliau gali eiti savo pareigas. Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė ir komisijos pirmininkas L. Kernagis kreipėsi į generalinį prokurorą D. Valį, prašydami teikti savo pavaduotojo D. Raulušaičio atstatydinimą prezidentei;

2012 rugsėjo 25 d. VAAT paskelbė nuosprendį V. Giržado byloje: panaikino du buvusio vidaus reikalų ministro R. Palaičio įsakymus dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir atleidimo iš tarnybos. Anot teismo, jie abu neatitinka teisės aktų reikalavimų ir turi būti panaikinti. Teismo manymu, buvo pateikta įrodymų, kad V. Giržadas netinkamas dirbti su slapta informacija. Teismas mano, kad VSD raštas dėl leidimo dirbti su slapta informacija buvo tik darbinio pobūdžio, bet nenusako darbinių santykių. Be to, konstatuota, kad buvo pažeista poligrafo tyrimo tvarka. V. Giržadui taip pat priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai kompensuoti. Be to, FNTT turėtų atlyginti V. Giržadui po daugiau nei 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį;

Premjeras A. Kubilius pareiškė, kad V. Giržadą į FNTT pavaduotojo pareigas grąžinęs teismas bent iš dalies ištaisė tuometinio vidaus reikalų ministro R. Palaičio klaidą;

2012 rugsėjo 26 d. Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į vidaus reikalų ministrą A. Melianą, kad V. Giržadas būtų grąžintas į pareigas FNTT;

Alfa.lt pasirodė informacija, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis nuslėpė ir tą faktą, kad jo žmonos tėvas dirba UAB „Lietuvos rytas“ Panevėžio skyriaus vadovu;

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas L. Kernagis ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė A. Stancikienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydami ištirti, ar D. Raulušaitis laiku ir tinkamai yra deklaravęs šiuos giminystės ryšius ir galimą interesų konfliktą ir taip nėra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo;

2012 spalio 4 d. VRM ir VSD aukštesnės instancijos teismui apskundė Vilniaus apygardos VAAT nutartį, kuria buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas grąžinamas į darbą;

2012 spalio 2 d. VTEK paskelbė, kad nepradės naujo tyrimo dėl D. Raulušaičio, kadangi jis jau ir taip paskelbtas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus;

2012 spalio 16 d. Į Seimo Antikorupcijos komisijos klausimus parlamente atsakinėjęs generalinis prokuroras D. Valys pabrėžė, kad jam nekyla abejonių dėl jo pavaduotojo D. Raulušaičio, kuris VTEK buvo pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, patikimumo.

2012 spalio 28 d. antrajame Seimo rinkimų ture Pakruojo-Joniškio apygardoje savo varžovą Stasį Tumėną įveikė į politiką su Liberalų sąjūdžiu pasukęs V. Gailius.

2012 spalio 31 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis aiškino, jog parlamento Antikorupcijos komisija, reikalaudama iš Generalinės prokuratūros informacijos apie konkrečius ikiteisminius tyrimus, ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir daro spaudimą prokuratūrai bei kišasi į institucijos veiklą;

2012 gruodžio 4 d. Seimo Antikorupcijos komisija savo pirmininku išsirinko buvusį FNTT vadovą V. Gailių;

2012 gruodžio 5 d. VAAT paskelbė, kad buvęs FNTT vadovas neteisėtai atleistas iš pareigų. V. Gailiui teismas taip pat priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą, tačiau nusprendė, kad politinę veiklą pasirinkęs V. Gailius neturi būti grąžintas į pareigas. „FNTT pareigūnui draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais ir dalyvauti politinėje veikloje, todėl pareiškėjas į FNTT vadovo pareigas negali būti grąžintas, nes neatitinka tokiam pareigūnui keliamų reikalavimų ir įstatymuose nustatytų apribojimų“, – rašyta teismo pranešime spaudai;

Buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis sakė nemanantis, kad padarė klaidą vasario mėnesį iš FNTT direktoriaus pareigų atleidęs V. Gailių;

2012 gruodžio 19 d. VRM apskundė VAAT sprendimą, kad buvęs FNTT vadovas V. Gailius atleistas neteisėtai;

2012 m. gruodžio 20 d. V. Gailius prokurorams apskundė VSD direktoriaus pavaduotoją Romualdą Vaišnorą. „2011 metų lapkričio mėnesį mano ir mano šeimos atžvilgiu buvo pradėti taikyti operatyviniai veiksmai. Žinau, kad operatyvinius veiksmus neteisėtai, siekdamas nuslėpti galimai nusikalstamus veiksmus, inicijavo Valstybės saugumo departamento pareigūnas Romualdas Vaišnoras“, – žiniasklaidai teigė V. Gailius. Anot jo, remdamasis melagingu R. Vaišnoro pranešimu, teismas leido klausyti tuometinio FNTT direktoriaus ir jo šeimos narių pokalbių, stebėti butą, sekti jį. „Aš nemanau, o žinau. Tie veiksmai nėra nutraukti. Ir dabar mūsų pokalbio klausosi, paskui paima tuos duomenis, iškraipo ir pateikia valstybės vadovams“, – teigė V. Gailius. Pasak jo, R.Vaišnoras VSD pateikė sąmoningai klaidingas išvadas, neva V. Gailius ir jo tuometinis pavaduotojas V. Giržadas yra susijęs su informacijos apie teisėsaugos planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu perdavimu.

2012 gruodžio 31 d. Generalinė prokuratūra nekomentuoja terminų, kada gali būti baigtas tyrimas dėl informacijos nutekinimo apie banko „Snoras“ atžvilgiu vykdomus teisėsaugos veiksmus;

Prokurorė Aida Japertienė atmetė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Gailiaus sekimo. Teismo posėdyje prokurorė atskleidė atsisakymo motyvus – pareiškėjas per dešimt dienų neatvyko patikslinti skundo, be to, Seimo AK komisijos pirmininkas galimai rėmėsi subjektyviais parodymais;

2013 vasario 14 d. VAAT toliau nagrinėja generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio skundą dėl jam nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo. Komisija nutarė, kad prokuroras, nepranešęs apie ryšius su dienraščio „Lietuvos rytas“, kuriam buvo nutekinta informacija apie prokuratūros veiksmus prieš šiuo metu likviduojamą banką „Snoras,“ vadovais, pažeidė įstatymą. Atsistatydinęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera teismo posėdyje minėjo, kad apie D. Raulušaičio ir dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriaus pavaduotojo Algimanto Budrio ryšius sužinojo iš FNTT;

2013 vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, norėdami išsiaiškinti, ar turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija, jei patys neturi tam reikalingo leidimo, o atsakovas byloje – VSD, turintis teisę išduoti arba ne tokio pobūdžio leidimus;

2013 kovo 3 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimo dėl informacijos nutekinimo apie banko „Snoras“ atžvilgiu vykdomus teisėsaugos veiksmus terminas pratęstas iki gegužės 20-osios;

2013 kovo 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) panaikino VTEK sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų, nenusišalino nuo su „Snoro“ banku susijusio tyrimo ir tokiu būdu supainiojo viešuosius ir privačius interesus;

2013 kovo 12 d. VTEK VAAT sprendimą dėl D. Raulušaičio apskundė aukštesnei instancijai;

2013 kovo 13 d. Alfa.lt paskelbtame straipsnyje teigiama, kad vienas iš artimų D. Raulušaičiui žmonių – prezidentės patarėjas teisės dalykais Ernestas Rimšelis, kuris kuruoja teisėjų karjeros klausimus;

Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Generalinės prokuratūros sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo R. Vaišnoro veiksmų, organizuojant tuomečio FNTT direktoriaus generolo V. Gailiaus galimai neteisėtą slaptą sekimą. Teismas nurodė Generalinei prokuratūrai dar kartą spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2013 balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismas (VAT) pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo kovo 13 dieną priimto nutarimo, kad prokuratūra turi priimti buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, dabartinės Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko generolo V. Gailiaus prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo ir jo šeimos sekimo.

2013 balandžio 4 d. VAT teisėja Leonarda Gurevičienė nusprendė, kad Generalinė prokuratūra privalės pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, buvusio FNTT vadovo V. Gailiaus ir jo šeimos narių neteisėto sekimo. Ji motyvavo tuo, kad politiko prašymą atmetusi prokurorė pakankamai neįsigilino į pareiškėjo argumentus, jų deramai neįvertino;

2013 gegužės 17 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergėjus Stulginskis pasirašė nutarimą, kuriuo panaikino įtarimus buvusio FNTT pavaduotojo V. Giržado atžvilgiu. Įtarimai panaikinti, nes V. Giržado veiksmuose nenustatyta jokių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras S. Stulginskis organizuoja ir vadovauja Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl informacijos nutekinimo apie planuotus teisėsaugos veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu;

2013 gegužės 27 d. Alfa.lt paskelbtame straipsnyje teigiama, kad aiškėja, jog už FNTT vadovų neteisėto atleidimo slypi vieno VSD vadovų interesai. Paaiškėjo, kad tyrimas prieš pareigūnus pradėtas pagal VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo R. Vaišnoro surašytą tarnybinį pranešimą „Dėl gautos informacijos“. Šiame slaptame rašte saugumo direktoriui, su kuriuo susipažino ir LNK „Alfa“ savaitė“ bei Alfa.lt, R. Vaišnoras neva atpasakoja pokalbį su V. Gailiumi. Saugumietis rašo, kad pokalbis jam pasirodė įtartinas. Tai ir tapo vieninteliu tariamu FNTT vadovų kaltės įrodymu;

Generolas V. Gailius jau du kartus kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo R. Vaišnoro baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau prokurorai jo skundus atmetė. Teismas jau du kartus konstatavo, kad tai padaryta nepagrįstai;

2013 birželio 6 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete grįžo prie FNTT istorijos: komitete lankėsi V. Gailius, generalinis prokuroras D. Valys, VSD vadovas G. Grina, jo pavaduotojas R. Vaišnoras. Pasak V. Gailiaus, jeigu ne FNTT vadovų atleidimas iš darbo, tai atsakymas, kas nutekino informaciją apie banką „Snoras“ dienraščiui „Lietuvos rytas“, būtų jau pateiktas. „Manau, kad, jeigu turėtumėme prokuratūrą, jeigu būtų leidę dirbti ponui V. Giržadui, tą atsakymą būtume turėję per dvi savaites“, – kalbėjo buvęs FNTT direktorius. D. Valys paskelbė, kad kol kas tyrime dėl informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimo prokuratūra įtariamojo nėra suradusi. G. Grina pabrėžė, kad VSD nėra padariusi jokių klaidų, kai buvo pradėtas tyrimas dėl informacijos nutekinimo. Jis taip pat atmetė V. Gailiaus teiginius, kad VSD žinojo, kas nutekino informaciją apie prokuratūros veiksmus prieš „Snorą“. Komiteto vadovas A. Paulauskas sakė manantis, kad FNTT vadovai atleisti per greitai ir šį procesą kažkas skubino;

2013 liepos 10 d. D. Grybauskaitė teigė neketinanti atsiprašyti FNTT vadovų, kadangi nepalankūs poligrafo duomenys niekur nedingo. V. Gailius teigė, kad prezidentė taip rodo nepagarbą teismui. „Tokie prezidentės komentarai, nesibaigus teismo procesui, man yra keisti. Aš manau, kad tai yra nepagarba teismui“, – komentavo V. Gailius;

2013 liepos 11 d. Pasak V. Gailiaus, VSD už savo pateiktų duomenų valstybėms vadovams patikimumą niekada neatsakė ir iki šiol neatsako. „Jų veiklos niekas tinkamai neįvertina, tai iš esmės yra monopolinė institucija, kuri už savo veiklą niekam neatsakinga, su niekuo nekonkuruoja, tad gali teikti bet kokią informaciją, o tendencingai teikiant galima daryti įtaką ir valstybės vadovams, kurie vėliau pasako teiginius, kurie iš esmės mane apšmeižia, – tvirtino V. Gailius. – Sprendžiant iš to, kas buvo pasakyta, nei aš, nei V. Giržadas negalime paneigti suklastotų VSD specialistų išvadų. Aš manau, kad galime, nes teismui pateiktose (kitų – Alfa.lt past.) specialistų išvadose aiškiai pasakyta, kad VSD šito tyrimo metu išskirtinai mums taikė metodiką, kuri yra neteisėta.“

2013 liepos 19 d. Generalinė prokuratūra teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl teisėsaugos veiksmų banko „Snoras“ atžvilgiu ir vėl nukeltas – tyrimas baigsis ne liepos 20-ąją, o spalio 20-ąją;

2013 rugpjūčio 14 d. Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys paragino generalinį prokurorą D. Valį patikrinti poligrafu – melo detektoriumi – siekiant atsakyti į klausimą, kas nutekino slaptą informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu. Seimo narys sakė, kad už nekokybišką tyrimą atsakingas Valstybės saugumo departamentas, kurio vienas vadovų R. Vaišnoras taip pat, kaip ir D. Valys, nepagrįstai išvengė patikrinimo melo detektoriumi, ir „tai turėtų būti padaryta, jei iš tiesų norima išsiaiškinti, kas nutekino informaciją“;

2013 rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) baigė nagrinėti V. Gailiaus ir V. Giržado bylas;

2013 rugsėjo 11 d. Ministrų kabinetas pritarė Poligrafo naudojimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama sugriežtinti reikalavimus tyrėjams. Imtis minėtų teisės akto pataisų nuspręsta po to, kai, vadovaujantis VSD pažyma ir melo detektoriaus tyrimo duomenimis, iš pareigų buvo atleisti FNTT vadovai – direktorius V. Gailius ir jo pavaduotojas V. Giržadas.

„Tyrėjas turės Vyriausybės nustatyta tvarka atitikti reikalavimus ir turės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turės būti praėjęs atitinkamus tyrimo atlikimo mokymus, turėti patvirtinančius dokumentus, kad jis tą tyrimą atlikti gali. Tai yra pagrindiniai dalykai, tai yra aukštesni reikalavimai tyrėjui. Yra apibrėžta, kada tas tyrėjas netenka teisės atlikti tyrimo”, – po Vyriausybės posėdžio Poligrafo naudojimo įstatymo pataisas komentavo krašto apsaugos ministras, socdemas Juozas Olekas;

2013 rugsėjo 16 d. LVAT, išnagrinėjęs buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Giržado bylą, priėmė nutartį, kuria patvirtino ankstesnes Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadas, kurios nurodė, kad V. Giržadas buvo neteisėtai atleistas iš FNTT direktoriaus pareigų. Teismo teigimu, V. Giržadui taip pat nepagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tiesa, LVAT sumažino ankstesnį pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – V. Giržadui turės būti išmokėta ne 20 tūkst. litų, o 10 tūkst. Lt. Be to, žalą turės atlyginti ne valstybė, kaip buvo numatyta anksčiau, o VRM.

V. Giržadas palankiai vertino esamą nutartį. „Džiugu, kad LVAT patenkino mano reikalavimus ir laikė juos pagrįstais ir, įvertinęs visas aplinkybes, faktus, priėmė, manau, teisingą sprendimą, galutinį ir neskundžiamą“, – sakė buvęs FNTT vadovo pavaduotojas;

2013 rugsėjo 17 d. V. Giržadas grįžo į darbą FNTT. V. Gailius teigė, kad tai didelis žingsnis teisinės valstybės link. „Tai yra didelis žingsnis link teisinės valstybės ir konstitucinės sanklodos ir nedidelis žingsnis suvaldant siautėjančią banditinę saugumiečių gaują“, – vertino Seimo narys;

Vidaus reikalų ministras, „tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas tikino, kad į darbą neskundžiama teismo nutartimi grąžintas buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas negalės dirbti minėtoje tarnyboje be leidimo dirbti su slapta informacija, kurį išduoda Valstybės saugumo departamentas;

Patyręs žiniasklaidos spaudimą ir opozicijos pareiškimus dėl interpeliacijos, ministras D. A. Barakauskas po darbo valandų išplatino pareiškimą, kad kreipėsi į VSD pateikti išvadą, ar V. Giržadas gali dirbti su valstybės paslaptimis;

Parlamentaras P. Urbšys Alfa.lt teigė, kad VSD darė viską, kad trukdytų teismui priimti nešališką sprendimą.

„Visi stebėjome šį teismo procesą ir matėme, kad buvo daromi spaudimai teisėjams. Vien tik kaip galima komentuoti tą faktą, kai Valstybės saugumo departamentas inicijuoja būtent Vyriausiame administraciniame teisme patikrinimą, kaip laikomasi valstybinių paslapčių apsaugos, kaip neteikiama medžiaga, kuri reikalinga tam, kad teismas galėtų vykdyti teisingumą, ir Vyriausiasis administracinis teismas tada priverstas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamentas darė viską, kad teismas negalėtų priimti objektyvaus sprendimo“, – dėstė Seimo narys.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad VSD veiksmai negalėjo būti atlikti be prezidentės D. Grybauskaitės paramos;

Premjeras A. Butkevičius sakė, kad neteisėtą sprendimą priėmęs buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis atsakomybės išvengs;

2013 rugsėjo 18 d. Pasak V. Gailiaus, „šiandien slapta informacija neteisėtai renkama apie daugybę įvairių Lietuvos žmonių“, o norint sudraskyti šį voratinklį „būtina įkurti operatyvinės veiklos subjektus kontroliuojantį Žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos inspektoriaus institutą – tam reikalingi įstatymų projektai jau užregistruoti Seime, bet kol mes neturėsime prokuratūros, niekas nepasikeis“.

Dienraštyje „Respublika“ publikuotas straipsnis „Seimo narys V. Gailius: Lietuvą užvaldė banditiška saugumiečių gauja“, kuriame pateikiame tokia informacija:

„Kodėl, jūsų nuomone, šios saugumiečių gaujos taikiniu tapo buvęs jūsų pavaldinys V. Giržadas? – Todėl, kad jis pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl kai kurių gaujos narių neteisėto praturtėjimo. V. Giržadas tiesiog užkliudė saugumiečių pinigus, įgytus nusikalstamu būdu. – Ar jie disponavo didelėmis pinigų sumomis? – Nežinau, ar tai daug, bet kai kas sugebėjo Gruzijoje įsigyti televizijos kanalą. Kiek mums pavyko užčiuopti, visur figūravo sumos, dėl kurių gresia baudžiamoji atsakomybė. Gaujos nariai tuos pinigus investavo tik užsienyje, nes ten atsekti jų kilmę yra gana sudėtinga. Lietuvoje tokios investicijos būtų neįmanomos, nes nė vienas ir tų aukštų valstybės pareigūnų ar tarnautojų nesugebėtų įrodyti, kad disponuoja teisėtomis lėšomis. Šiomis investicijomis ir domėjosi V .Giržadas, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Koks jų likimas šiandien, nežinau <...>.“

D. A. Barakauskas Alfa.lt patvirtino, kad pasirašė du įsakymus dėl V. Giržado grąžinimo į darbą;

Pirmuoju įsakymu D. A. Barakauskas grąžino neteisėtai atleistam majorui V. Giržadui teisę dirbti su slapta informacija. Antruoju grąžino jį į FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas. Šiais sprendimais ministras įvykdė įsiteisėjusią LVAT nutartį dėl V. Giržado neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą;

Vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius Alfa.lt teigė, kad buvo gautas raštas iš VSD dėl V. Giržado grąžinimo į tarnybą FNTT. Jo turinio viceministras nekomentavo.

2013 m. rugsėjo 18 d. Alfa.lt paviešino dokumentą, kuris įrodo, kad pulkininkas V. Pociūnas į Gardiną buvo nusiųstas vykdyti VSD užduočių;

2013 rugsėjo 19 d. FNTT skubėjo paneigti dienraštyje „Respublika“ straipsnyje išdėstytus teiginius.

„Drąsos kelio“ frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad teismo sprendimas buvusį FNTT vadovo pavaduotoją V. Giržadą grąžinti į pareigas tik parodė, kad buvusi Vyriausybė, kurios priešakyje buvo konservatorių vadovas A. Kubilius, praleido progą parodyti, kad ne tik deklaravo kovą su korupcija, bet ir realiai ta kova užsiėmė. Seimo narė, aptardama FNTT vadovų atleidimo skandalą, be užuolankų pareiškė, kad už kone kiekvienos minėtos istorijos detalės galima pamatyti pačios prezidentės D. Grybauskaitės rankos mostą.

„Žodžiu, labai daug asmenų, ir visų jų skyrime, vienaip ar kitaip, dalyvavo mūsų valstybės galva – prezidentė. Tai aš manau, kad už šitą situaciją atsakinga ji. Ji atsakinga ir už neveiksnią prokuratūrą, kuri iš esmės iki šiol nėra išsiaiškinusi, kas gi nutekino informaciją „Snoro” byloje. Mes taip ir nežinome kaltų. Atsakinga ir už tai, kad Valstybės saugumo departamentas savivaliauja, ir tai daro nuolat. Dabar jau akivaizdžiai matome, kaip tai vyksta. Tai yra praktiškai kišeninis Valstybės saugumo departamentas. Už tai atsakinga prezidentė, tik ji“, – Alfa.lt sakė parlamentarė.

Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad teismas negali panaikinti į pareigas grąžinto FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Giržado patikrinimo melo detektoriumi rezultatų, todėl abejonės dėl jų reputacijos išlieka. FNTT vadovas K. Jucevičius lankėsi prezidentūroje. Jo teigimu, V. Giržado klausimas nagrinėtas nebuvo.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pranešė kviečiąs Seimo frakcijų vadovus į pasitarimą dėl viešų V. Gailiaus pasisakymų;

2013 m. rugsėjo 23 d. buvęs FNTT vadovas V. Gailius Alfa.lt pareiškė, kad jo ir jo buvusio pavaduotojo V. Giržado atleidimą iš darbo organizavo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras. „Motyvai – elementarūs: galima politinė korupcija ir mūsų dalyvavimas tyrimuose. Visų pirma, aš pradedu nuo nusikalstamo pelno – FNTT pradėjo griežtai kontroliuoti Baltarusijos opozicijai skiriamas lėšas ir jų judėjimą, o iki to laiko pinigai keliavo maišais ir, manau, buvo pasisavinami. Taip pat buvo pradėta eilė kitų tyrimų, o, kaip žinote, viena iš politinių partijų, kurios dabar nėra, naudojosi buvusių saugumiečių paslaugomis. Buvę saugumiečiai dirbo VRM, aukštų Seimo pareigūnų patarėjais, ir tai buvo savotiškas kerštas už šios partijos rėmėjų atžvilgiu pradėtus tyrimus. Ir, žinoma, V. Pociūno byla, kurioje V. Giržadas aktyviai dirbo ir buvo atskleisti Baltarusijos opozicijai skiriamų pinigų neskaidrūs keliai“, – Alfa.lt pareiškė generolas V. Gailius;

Po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas pranešė siūlysiąs kurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kurios tyrimo objektu taptų V. Gailiaus pareiškimai žiniasklaidoje. V. Gailius teigė, kad Lietuvoje veikia nekontroliuojama „saugumiečių gauja“, be to, jis tvirtino, kad, būdamas FNTT vadovu, buvo neteisėtai spaudžiamas atleisti savo pavaduotoją V. Giržadą. Jo teigimu, spaudimas tąsyk patirtas ir iš prezidentūros, kai jam skambino pati prezidentė D. Grybauskaitė ir ragino iš pareigų atleisti savo tuometinį pavaduotoją V. Giržadą;

2013 m. rugsėjo 23 d. LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad buvęs vidaus reikalų ministras, liberalcentristas R. Palaitis, vadovaudamasis VSD pažyma, buvusį FNTT vadovą V. Gailių iš pareigų atleido nepagrįstai;

2013 m. rugsėjo 24 d. interviu Alfa.lt generolas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius, prisiminęs Alfa.lt paviešintus su V. Pociūnu susijusius dokumentus, pažymėjo, kad prokurorai turėtų įvardyti, kas yra tie, kurie melavo dėl to, kad V. Pociūnas nedirbo VSD ir tokiu būdu galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. V. Gailius kartu akcentavo, kad dabartiniam generaliniam prokurorui Dariui Valiui trūksta kompetencijos ir savarankiškumo, kad būtų pradėtas tyrimas dėl VSD pareigūnų.

 
 

 

Kaip buvusių FNTT vadovų atleidimo skandalas virto VSD skandalu

Kaip buvusių FNTT vadovų atleidimo skandalas virto VSD skandalu
+10