Biochemikas Colinas Campbellas – apie nepagrįstą proteino garbinimą ir mitybos budizmą

T. Colinas Campbellas
T. Colinas Campbellas
  © Organizatoriai

Amerikietis teigia naiviai tikėjęs: tokie įrodymai, kad gyvulinės kilmės baltymai sukelia vėžį ir kitas chroniškas ligas ir didina mirtingumą, apvers amerikiečių mitybą aukštyn kojomis. Jis klydo. Maisto pramonė yra galinga jėga, sugebanti šokdinti vartotojus pagal savo dūdelę. Net jei jų grojama melodija akivaizdžiai kenksminga žmonių sveikatai.

Alfa.lt uždavė penkis klausimus amerikiečių mokslininkui, neseniai pristačiusiam naują knygą, ir pasiteiravo, kokių pokyčių jis tikisi šįkart.

Mes, lietuviai, dar nesame nutolę nuo mitybos šaknų, kaip jas vadinate. Mums gana lengva prie jų grįžti, bet dar ne visi supranta, kodėl tai yra svarbu. Po Nepriklausomybės stengėmės sugerti į save viską, kas ateina iš Vakarų. Ne tik gerus, bet ir blogus dalykus. Ko turėtume pasimokyti iš amerikiečių ir neperimti jų padarytų mitybos klaidų?

Teoriškai viskas atrodo gana paprasta. Reikėtų kiek įmanoma daugiau valgyti neapdoroto augalinio maisto. Jis ne tik apsaugos nuo rimtų ligų ateityje, bet gali padėti gydyti jau sergantį žmogų, taip pat leidžia pasiekti žymių teigiamų rezultatų, – raštu į klausimus, pateiktus prieš jam apsilankant Lietuvoje, atsakė maisto biochemikas. Jis yra nusipelnęs Kornelio universiteto (JAV) Jacobo Gouldo Schurmano vardo profesorius emeritas.

Pone Campbellai, Jums yra 79 metai. Kada pats sau atradote tiesą, kurią skelbiate kitiems, apie maistą? Kada pradėjote kreipti dėmesį į tai, ką valgote? Kokios yra kasdienės Jūsų mitybos tiesos arba taisyklės?

Pirmoji tiesos užuomina atsirado praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai pradėjau tyrimą. Vėliau, devintojo dešimtmečio pradžioje, vykdydamas tyrimą ir tikrindamas pirmuosius pastebėjimus, vis labiau tuo įsitikinau.

Tuo metu su žmona ir penkiais mūsų vaikais pradėjome keisti mitybą. Apie 1990 metus beveik visiškai ją pakeitėme, atsisakėme mėsos ir pieno produktų.

Iki 1995-ųjų mūsų racione visiškai nebeliko riebalais, aliejais prisotinto maisto, sau atradome nuostabaus skonio visiškai neapdorotų augalinių produktų.

Taigi, koks didžiausias melas, padėtas priešais mūsų nosį, bet jo nematome? Kokia yra didžiausia, Jūsų manymu, tiesa apie mitybą, kurios iki šiol nenorime pripažinti?

Didžiausia tiesa, kurios nepaisome ir atsisakome pripažinti, yra proteino / baltymų „garbinimas“.

Neapdorotuose augaliniuose produktuose yra gausu baltymų, iš tiesų jie yra tobuli.

Mums tereikia 10 proc. baltymų, kuriuos lengva gauti valgant neapdorotą augalinės kilmės maistą (daržoves, kruopas, ankštines daržoves, vaisius).

Didžiausias melas – patarimas ilgą laiką vartoti kuo daugiau baltymų.

Minėjote, Jūsų pirmoji knyga „Natūralus būdas išvengti ligų“ („The China Study“, 2005 m.) išleista tam, kad įrodytų tiesą. Tačiau, kaip pats teigėte, ji mažai ką pakeitė. Ar Jūsų naujasis darbas, 2013 metais pasirodžiusi knyga „Neapdorotas maistas: permąstant mitybos mokslą“ („Whole: Rethinking The Science of Nutrition“) padės išjudinti realiems pokyčiams?

Rašiau knygą „Whole“, nes pastebėjau, kad daugumai žmonių sunku priimti įrodymus, kuriuos pateikiau pirmoje knygoje „The China Study“.

Puikiai žinau, kokį poveikį žmonių sveikatai daro maisto pramonės gaminami produktai. Nors žmones tai susargdina, jie vis tiek yra įsitikinę, kad toks maistas yra gardus.

Taip yra todėl, kad žmonės tapo priklausomi nuo vadinamojo skanaus maisto. Norėjau atrasti mokslišką tokio elgesio paaiškinimą.

Mano išvada yra tokia: atsisakome pripažinti, kad aukščiausios vertės neapdoroti maisto produktai gali atstoti bet kokį maisto papildą.

Šiuolaikiniame pasaulyje vakariečiai norėjo „atsilikusiems“ Rytų šalių atstovams parodyti, kaip sukasi pasaulis. Dabar atėjo laikas pripažinti, kad jie klydo? Mokslo, fizinės ir psichinės sveikatos, mitybos sričių atstovams teks įsisavinti rytietišką tiesą, kad esame susiję vieni su kitais, kad mes ir pasaulis esame vienis. Tai yra tarsi mitybos budizmas, kaip jį turėtume įgyvendinti kasdienybėje? Kaip pradėti žengti mažus, bet svarbius žingsnius?

Man patiko Jūsų sąvoka „mitybos budizmas“. Turime pradėti pripažinti, kad, kalbant apie mitybą, tai, kas gerai veikia vienos tautos, visuomenės sveikatą, tinka ir kitoms. Šitaip mąstydami vis tiek galime išlaikyti kiekvienos visuomenės virtuvei būdingus skonius, kurie išgaunami vartojant tam tikras žoleles ar unikalius maisto produktus.

Dirbau tiek skurdžiose šalyse su vaikų mityba. Kaip ir turtingose visuomenėse, kuriose vyrauja gausa ir gerovė, o tai reiškia, kad suvalgoma daugiau gyvulinės kilmės maisto.

Sprendimas visiems yra tas pats, nes iš dalies žmonės sveikatą išlaiko vienodais būdais. Be to, maitintis gyvulinės kilmės maistu yra brangu, nesvarbu, kur toks maistas būtų gaminamas.

Trumpai tariant, tai yra tiesa, kad vakarietiškas mitybos modelis yra neteisingas. Reikia pradėti tai pripažinti. Mityba, kuri tinka skurdžioms šalims, tinka ir turtingų šalių gyventojams, – atsakė pirmąkart į Lietuvą atvykstantis maisto biochemikas T. Colinas Campbellas.

Biochemikas Colinas Campbellas – apie nepagrįstą proteino garbinimą ir mitybos budizmą

T. Colinas Campbellas