Lazdynuose žiniuonės Šimkūnaitės atminimui atidengtas 11 tonų sveriantis paminklinis akmuo

Lazdynuose E. Šimkūnaitei atidengtas paminklinis akmuo
Lazdynuose E. Šimkūnaitei atidengtas paminklinis akmuo
  © Archyvas

Vilniaus apylinkėse surastą 11 tonų sveriantį akmenį dailiomis saulutėmis ir lietuviškais ornamenatais iškalinėjo ir itin prasmingus žodžius jame išrašė vilnietis skulptorius Jonas Gencevičius.

Kodėl paminklinis akmuo „išdygo“ skverelyje Lazdynuose? „Visi lazdyniečiai galėtų patvirtinti, kad E. Šimkūnaitė daug metų buvo jų kaimynė ir gyveno šalia jų, o pro savo buto langą matė šį skverelį. Antra priežastis – to norėjo Lazdynų žmonės. O jeigu žmonės ko nors užsimano, taip ir įvyksta“, – sakė E. Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondo atstovė Birutė Karnickienė.

Po šitų žodžių renginio vedėja etnologė Gražina Kadžytė pakvietė atlikti apeigą, dėl kurios visi ir susirinko – atidengti paminklinį akmenį. Garbė atiteko E. Šimkūnaitės pasekėjams, taip pat farmacininkams Dovilei Mandeikienei ir Eimantui Pocevičiui.

Nukritus uždangai etnologė G. Kadžytė perskaitė ant akmens išrašytus iš Tauragnų kilusios E. Šimkūnaitės mėgtos maldos žodžius: „Saule motule, dangun eidama neaplenk žemės mūsų“, paragino juos pakartoti susirinkusius ir ją pagarbinti.

Atminimo akmenį E. Šimkūnaitei pašventino Lazdynų parapijos kunigas Aleksandras, paprašęs Dievo palaimos paminklui ir prie jo susirinkusiems žmonėms. Daktarę pažinojęs ir ją gerbiantis floristas Povilas Sidaravičius prie paminklinio akmens pirmasis padėjo savo sukomponuotą rudeninę puoštę.

Į renginį susirinko visi, kurie gerbia žolininkės E. Šimkūnaitės atminimą: buvę draugai, bičiuliai, Lazdynų bendruomenės žmonės, mokiniai ir mokytojai; visi, kas su ja dirbo, iš jos mokėsi: Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas Romas Pakalnis ir jo nariai, premjero patarėjas Antanas Vinkus, gamtosaugininkė Rūta Baškytė ir kiti.

Žolininkę itin gerbusi R. Baškytė prasitarė, kad E. Šimkūnaitė buvo tas žmogus, „geroji ragana“, kuri saugojo mūsų pievas, laukus ir miškus nuo išnykimo ir niokojimo. Ji nuolat kalbėjo apie tai, kokių gėrybių duoda gamta, jos paraginti pagaliau atsigrežėme į gamtą ir į save pačius.

„Aš ja žaviuosi iki šiol: kad vienas žmogus galėjo ne tik daug žinoti, bet ir patarti, padėti kitiems. Iš jos sklido išmintis, teisingas suvokimas apie gamtą, jos lobius. O labiausiai įstrigęs E. Šimkūnaitės pasakymas buvo toks: „Jūs valgote majonezą? O juk majonezą galima tepti tik ant batų, bet nedėti jo į maistą.“ Nevyniojo žodžių į vatą, sakė tiesiai šviesiai ir ne vieną privertė atsipeikėti – kaip jis gyvena, ką valgo ir kodėl serga. Kartais žmonėms reikia griežtesnio žodžio, kad susimąstytų”, – įsitikinusi R. Baškytė.

B. Karnickienė prasitarė, kad didžiausias fondo darbas buvo E. Šimkūnaitės archyvų sutvarkymas. Išleista nemažai knygų, iš kurių paskutinė – ƒ„Amžinai žydėk, palikimo vyšnia“, kurioje sukaupti ją pažinojusiųjų prisiminimai. Atidengtas šis paminklinis akmuo, ruošiamasi sutvarkyti žiniuonės paliktus vaistažolių, gydomųjų mišinių receptus. Tai būsias raktas, atskleidžiantis paslaptis, kaip gydyti įvairias žmones puolančias negalias.

Kiekvienas iš atėjusiųjų į paminklo atidengimą, pasak B. Karnickienės, jaučiasi E. Šimkūnaitės mokinys. Vieni sekė ir skaitė jos knygas, kiti dirbo vaistinėse gamindami gydomuosius mišinius pagal jos receptus. Jai padėjo daug pasekėjų ir pagalbininkų, kuriems daktarės veikla buvo įdomi ir kuri tapo jų širdies šauksmu.

Vilniuje, Naujininkuose esanti vaistažolių vaistinė „Širdažolė“ – Eugenijos širdies ir rankų kūrinys, ten dirba ją pažinoję žmonės, žinantys daugiausia E. Šimkūnaitės sukurtų vaistažolių mišinių receptų.

Pasak labai gerai E. Šimkūnaitę pažinojusio gydytojo ir Premjero patarėjo Antano Vinkaus, vieniems ji – žymi vaistažolių tyrinėtoja, kitiems – farmacininkė, dar kitiems – talentinga Lietuvos gamtos ir tautos tradicijų žinovė. Sergančiųjų gelbėtoja, originalių knygų rašytoja, radijo ir televizijos laidų dalyvė. Tokių žmonių Lietuva turėjo ir turi nedaug, bet jie daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimams. Deja, dažnai juos prisimename tik mirusius. Tačiau tauta, kuri bent po mirties juos prisimena ir gerbia, ne tik neišnyks, bet ir suklestės.

 

Lazdynuose žiniuonės Šimkūnaitės atminimui atidengtas 11 tonų sveriantis paminklinis akmuo

Lazdynuose E. Šimkūnaitei atidengtas paminklinis akmuo
+8