Kuolys: dėl Uspaskicho į prokurorus kreipęsis Kryževičius turėtų prisiminti, kaip Venckienę išvadino pūliniu

Darius Kuolys
Darius Kuolys
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Apie tai ir daugiau – Alfa.lt interviu su D. Kuoliu.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui, mat Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas vadinamosios juodosios buhalterijos byloje jam nepalankų sprendimą priėmusius teisėjus išvadino nusikaltėliais. Tyrimas pradėtas po LAT pirmininko G. Kryževičiaus prašymo. Kaip manote, ar politikas savo pareiškimais peržengė ribą?

Be abejo, tam tikrą padorumo ribą politikas peržengė, bet ar turėtų būti V. Uspaskichas teisiniu keliu persekiojamas – aš labai abejočiau. Šiuo atveju pritarčiau Kęstučiui Girniui, kuris teigė, kad kuo daugiau persekiojama valstybėje už ištartą žodį, tuo labiau abejotina demokratinė tos valstybės tvarka. Iš tikrųjų mes turime prisiminti, kad pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas savo buvusią kolegę (N. Venckienę – Alfa.lt) išvadinęs pūliniu ir teisinės, ir politinės Lietuvos sistemos. Tai irgi buvo visų ribų peržengimas ir, deja, niekas nesureagavo. Nesureagavo ir mūsų politinis elitas į tą pasakymą. Vakaruose į tai būtų sureaguojama, nes tai žmogus, turintis galią, kurią jam suteikė valstybė. Jis žmogų, kuris turėjo menkesnes galias, išvadino pūliniu. Šiuo atveju Lietuvos politinis elitas šitą nutylėjo. Čia aš matyčiau iš tikrųjų tam tikras neadekvačias laikysenas, nes pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas dabar kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pasipiktinęs emocingais ir tikrai padorumo ribas peržengiančiais politiko žodžiais, bet užmiršo, ką jis pats prieš kurį laiką yra kalbėjęs apie savo kolegę.

G. Kryževičius N. Venckienę pūliniu teisinėje ir politinėje sistemoje pavadino praeitų metų balandį. Ar, Jūsų manymu, reikėtų reikalauti LAT pirmininko atsakomybės dėl minėto pareiškimo?

Tam tikri dalykai išlieka ir jie daro didelę žalą bendrai pilietiniam sambūriui. Kažkada prezidento Valdo Adamkaus antrosios kadencijos metu grupė labai aukštų teisėjų ėjo pas šalies vadovą ir šmeižė tuometinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Teisėjai melavo ir melavo prezidentui, mėgindami sąmoningai ar nesąmoningai sukelti valstybėje konstitucinę krizę. Po to niekas neatsiprašė viešai apšmeižto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, teisėjai neapgailestavo, neatsistatydino. Tai šiuo atveju irgi buvo padaryta didžiulė žala Lietuvos teisėtvarkai ir Lietuvos valstybei, meluojant aukščiausiems pareigūnams. Ta žala išliko, niekas jos neatitaisė.

Aš manau, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, pono G. Kryževičiaus žodžiai lygiai taip pat padarė didelę žalą. Jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tą žalą suvokęs, kad ir po gerų metų atsiprašytų ir pasakytų, kad daugiau taip nedarys, pasielgė nederamai, neatsakingai, tuo atveju bent visuomenė turėtų vilties, kad aukštieji pareigūnai supranta, kada jie peržengia padorumo ribas, civilizuoto bendrabūvio ribas ir kad jie gali taisyti savo klaidas. Jeigu ne, tai mes savo pareigūnais vis dėlto nelabai galime pasitikėti. Dėl to, kad kai ponas G. Kryževičius kreipėsi dėl V. Uspaskicho, man iš karto iškyla paties G. Kryževičiaus elgesys, kuris peržengė ribas daug stipriau, nes G. Kryževičius turėjo ir tebeturi valstybės suteiktas labai dideles galias, o ponas V. Uspaskichas, deja, šiuo metu tų galių nebeturi.

LAT pirmininkas G. Kryževičius, komentuodamas motyvus, kodėl kreipėsi į prokurorus dėl V. Uspaskicho pareiškimų, pabrėžė, kad nusikaltėliais teisėjus išvadino gerai žinomas visuomenėje, populiarius žmogus. Kaip manote, ar LAT pirmininkas, kreipdamasis į prokuratūrą dėl nepagarbos teismui, turėtų vadovautis tokiais kriterijais?

Ponas G. Kryževičius prisipažino, kad jis tiesiog dalyvauja tam tikro informacinio lauko žaidimuose, kaip ir dalyvavo, deja, kalbėdamas apie pūlinį teisinėje ir politinėje sistemoje tam tikroje propagandinėje visuomeninio transliuotojo laidoje. Tai Aukščiausiojo Teismo pirmininkams demokratiniame pasaulyje yra neįprasta. Tai rodo, kad iš viešojo agento, viešojo erdvės žaidėjo vaidmens teismo pirmininkas nėra išėjęs, nėra jo baigęs. Šiaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neturėtų atlikinėti viešojo žaidimo, viešojo spektaklio atlikėjo, aktoriaus vaidmens.

KRYŽEVIČIUS APIE USPASKICHĄ: DĖL TIESIOGINIŲ PAREIGŲ VYKDYMO MES IŠVADINTI NUSIKALTĖLIAIS

USPASKICHUI DAR VIENA BYLA – ŠĮ KARTĄ DĖL NEPAGARBOS TEISMUI

Ar, Jūsų manymu, šiuo metu Lietuvoje galima drąsiai kritikuoti teisėjus, teismus, teisėsaugą?

Tokia galimybė yra. Ne visa Lietuvos žiniasklaida skelbs kritiškus tekstus. Mes esame girdėję prezidentūros perduotą pageidavimą nemažai daliai žiniasklaidos, kad negalima kritikuoti prezidentės skiriamų, paskirtų pareigūnų. Matome, kad nemaža dalis žiniasklaidos šitos vykdomosios valdžios pageidavimo laikosi. Dalis žiniasklaidos labai aiškiai vengia kritikuoti ar generalinį prokurorą, ar Valstybės saugumo departamentą ir jo vadovus, ar Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo pirmininką, bet, mano supratimu, vis dėlto, yra kritikuojama teisėtvarka vis pagrįsčiau. Čia yra tam tikrų įvykusių neblogų permainų. […]

Anksčiau kritikuoti Konstitucinio Teismo sprendimus daug kas vengė. Konstitucinio Teismo sprendimus pirmieji pradėjo kritikuoti ne teisininkai. Jie to daryti vengė. Pamenu, kad Egidijaus Kūrio vadovaujamas Konstitucinis Teismas žiniasklaidos nebuvo kritikuojamas iš viso. Tada bene pirmasis Kęstutis Girnius pradėjo nuosekliai, kaip buvo daroma JAV, kritikuoti teismo sprendimus dėl pilietybės ir panašiai. Paskui teismo sprendimus pradėjo kritikuoti ir Vytautas Daujotis. Bet tai nebuvo teisininkai. Jie vengė kritikuoti teismų sprendimus, mat tai buvo susiję su galios santykiais, su būsimos karjeros reikalais. Kai man teko asmeniškai klausti, kodėl teisininkai nekritikuoja, o tik privačiai išsako savo nuomonę, tai man buvo sakoma labai atvirai, kad tai susiję su ateities gyvenimu, nes teisininko karjera Lietuvoje priklauso nuo tam tikrų įtakingų žmonių.

Dabar mes matome, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai jau yra kritikuojami ir akademiniame pasaulyje dirbančių teisininkų. Tam tikras lūžis įvykęs. Nelabai drąsiai, kartais, galbūt, per daug mandagiai, bet vis dėlto reiškiama kritika. Pavyzdžiui, kritika reiškiama dėl paskutinių Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais teismas iš tikrųjų socialinį teisingumą labai pažeidė, vertindamas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimus. Čia buvo akademinio pasaulio žmonės, kurie drįso viešai rašyti komentarus, kritikuodami Konstitucinio Teismo sprendimą.

Tam tikri dalykai vyksta, bet Lietuva šiuo požiūriu yra dar menkai civilizuota valstybė. Jeigu mes pažiūrėtume, kad vyksta Vakaruose, tai ten akademinio pasaulio teisininkai nuolat nagrinėja teismų nutartis ir spaudoje – ir populiariojoje, ir akademinėje – nuolat yra ginčijamasi dėl tų pačių teismų nutarčių. Mūsų akademinė bendruomenė, deja, yra per daug susijusi su tuo galios lauku ir vengia nagrinėti konkrečias teismų nutartis. Kol šito neįvyks, tol visuomenėje apskritai pasitikėjimas teismais bus menkas.

Kalbant apie Lietuvos teisėsaugos sistemos aparatus, verta paminėti, kad ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“ dienraščiui „Lietuvos rytas“ akiratyje atsidūrė pats generalinis prokuroras Darius Valys. Kaip manote, ar tai nėra dar vienas argumentas, kuriuo remiantis galima abejoti D. Valio tinkamumu generalinio prokuroro pareigoms?

Dėl to, turbūt, neabejoja vienintelė valstybės prezidentė. Šiaip net ir geranoriškiausiems žmonėms, kurie labai vertina Lietuvos regionuose dirbusius ir dirbančius žmones, pažiūrėjus į Darių Valį, į jo darbus, į jo bendravimą su visuomene, į jo kažkada visuomenei išsakytus pažadus, kad prokuratūra dirbs atvirai, kad prokuratūra pirmiausiai imsis rezonansinių bylų, mes matome, kad nieko neįvyko. Tie pažadai, kai ponas D. Valys buvo skiriamas generaliniu prokuroru, buvo ciniškai sulaužyti. Deja, mūsų prokuratūra yra aptarnaujanti institucija, ir civilizuotoje valstybėje tiek pats D. Valys, tiek po pavaduotojas Darius Raulušaitis būtų atsistatydinę arba turinčio savigarbos, tautai atstovaujančio parlamento jau būtų atstatydinti ar bent jau būtų išreikštas nepasitikėjimas, kreipiantis ir į prezidentę dėl galutinio sprendimo. Lietuvoje, deja, tai yra labai blogas veiksnys, nes visuomenė nepasitiki generaliniu prokuroru ir jo komanda. Tai yra akivaizdu, tačiau ponas D. Valys toliau vaidina generalinį prokurorą. Manau, kad tai yra tragikomiškas atvejis Lietuvos valstybės gyvenime.

KAS UŽIMS GENERALINIO PROKURORO VALIO VIETĄ?

Seimo narys, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas Povilas Urbšys tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“ akiratyje atsidūrus D. Valiui, melo detektoriumi reikėtų patikrinti patį Generalinės prokuratūros vadovą. Ar tai duotų rezultatų?

Poligrafą galutinai nuvainikavo Valstybės saugumo departamentas (VSD), falsifikuodamas poligrafo duomenis, tirdamas juo Vytautą Giržadą ir Vitalijų Gailių (buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai – Alfa.lt). Tuo metu poligrafu VSD manipuliavo ir falsifikavo jo duomenis, uždavinėdamas klausimus ne pagal taisykles. Poligrafas buvo panaudotas kaip susidorojimo priemonė. Mes nežinome, ar, tiriant prokurorus, nebuvo poligrafas naudojamas kaip pateisinamoji, išteisinamoji priemonė. Tai šiuo atveju Darius Valys kartu su Romualdu Vaišnoru (VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas – Alfa.lt) turėjo pasisiūlyti išsitirti poligrafu daug anksčiau, bet dabar mes matome, kad poligrafas yra mūsų galios struktūrų, specialiųjų tarnybų paverstas žaidimo įrankiu. Bet kol kas dėl šitų žaidimų nėra nukentėję nei Gediminas Grina (VSD generalinis direktorius – Alfa.lt), nei Romualdas Vaišnoras. Po tokių dalykų, kas išaiškėjo V. Gailiaus ir V. Giržado atveju, civilizuotoje valstybėje minėti pareigūnai mažiausiai turėtų atsiprašyti, o daugiausia – atstatydinimas. Aš pritariu Seimo nario Povilo Urbšio nuomonei, kad minėti pareigūnai jau seniai turėjo būti patikrinti poligrafu, tačiau yra kita problema – reikia Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paslaugos, kad tas tyrimas būtų sąžiningesnis.

Ačiū Jums už pokalbį.