Biologas Lučinas: žmones ne mokau, o dresuoju

Fenotipologas Markas Lučinas
Fenotipologas Markas Lučinas
© Dmitrijus Radlinskas

Galbūt „dresuoti“ lietuviai duos per nosį pirmaujančioms Europos tautoms? Markas Lučinas mano, kad galėtume aplenkti prancūzus ir prilygti vokiečiams, nes mūsų tauta turi didelį genetinį potencialą, bet nežino, kaip juo naudotis. Kitaip tariant, nenaudoja smegenų. Su estų biologu susitikome Vilniuje po seminaro, kurio dalyvius jis mokė stipraus mąstymo. Kaip mąstote jūs, – stipriai ar silpnai?

Encefalologija ir mąstymo dresūra

Sakoma, kas nemoka, tas moko. Ar, manote, šis posakis yra teisingas? – kreipiuosi į M. Lučiną rusų kalba.

Visiškai su Jumis sutinku. Tai – ne tik posakis, iš tikrųjų taip ir yra. Žaidžiančių trenerių, kokiais esame, yra nedaug. Mes mokome tik tų technologijų, kurias patys esame įvaldę, – kalbėdamas daugiskaita, M. Lučinas galvoje tikriausiai turi save ir padėjėją Nelli. –

Neaiškinu, kad boksas yra žaidimas, per kurį žmonės vienas kitam daro tam tikrų žalojančių veiksmų. Kaip boksininkas galiu prieiti ir parodyti, kaip smūgiuoti.

Tas pats ir čia. Encefalologija, kurios dabar mokome, yra technologija, pagrįsta genetiniais duomenimis apie galvos smegenis. Ją galima išmatuoti, pasverti, paliesti. Esame šios technologijos autoriai, todėl ne tik suprantame, realiai su tuo dirbame. Dauguma mus laiko mokytojais, bet taip nėra. Mes pirmiausia užsiimame personalo saugumu, auditu, gamyba, turime savo įmonę.

Žmonės sako, kad nori mokytis, bet dažniausiai tai ir lieka žodžiais, daryti daug sunkiau, nei kalbėti. Ar daug tokių pastebite tarp žmonių, kurie ateina į Jūsų seminarus?

Tokių nėra. Todėl, kad žmones ne mokau, o treniruoju, dresuoju. Sukūriau kiek supaprastintą stipraus mąstymo instrumentą, tiesiog treniruojame žmones, ir jie pripranta tai daryti. Vaikas nuo 9 metų ir suaugęs iki 73-erių, tokio amžiaus dalyvių turėjome, nesunkiai įsisavina šią technologiją, – atsakė M. Lučinas ir kreipėsi į mane.

Pavyzdžiui, Jums patinka koks nors vyras, norite jam sudaryti įspūdį, kad esate švelnutė, paklusnutė. Jį galite apgauti, bet ne mane. Aš matau, kad turite kovotojos potencialą, stiprų temperamentą, ryžtingumą, galite pulti, siekti rezultato. Turite geras smegenis, greičiausiai baigėte ne vieną aukštąjį mokslą, esate labai iniciatyvi. Nusėdėti vietoje su tokiu charakteriu tiesiog nesugebėsite. Jums idealiausiai tiktų gana tvirto charakterio partneris. Taip pat savarankiška verslininke kažin ar taptumėte, bet būtumėte gera vadovė. Paprastai žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas ne.

„Dauguma žmonių yra neišmokyti mąstyti“

Ar daug ateina į Jūsų seminarus tokių, kurie paskendę „iliuzijose apie save“, kaip pats įvardijate?

Beveik visi. Niekas savęs iš šalies nemato. Tai yra gana rimta problema.

Pavyzdžiui, žmogus yra švelnus, silpnas,o galvoja, kad gali būti agresyvokas. Juokinga, nieko neapgausi. Kitas galvoja, kad yra normalus geras vaikinas, bet jis kaip tik yra prie agresyvesnių.

Svarbiausia, kad žmogus su savimi susitvarkytų, atsikratytų visų kompleksų ir visokių haliucinacijų, ir imtų į viską žvelgti aiškiu žvilgsniu, – atsakė M. Lučinas. Į konferencijų salę įėjusiam fotografui, kuris pradeda fotografuoti estų biologą, pasiūlo imtis nuosavo verslo, nes jis neva turi gerų prekybininko gebėjimų, moka parduoti. Be to, anot M. Lučino, fotografui į žmonas tiktų „kieta“, valinga moteris kaip prezidentė D. Grybauskaitė.

Jis neseniai vedė, bet ne Grybauskaitę, – juokais atsakiau pašnekovui ir sugrįžau prie nutrūkusios pokalbio temos. – Vis dėlto negaliu pamiršti Jūsų pasakyto žodžio. Kaip žmonės, atėję į seminarą, reaguoja į tai, kad ketinate juos dresuoti?

O kur jiems dėtis? Laikas seminare bėga labai greitai. Rytą pradedi, apima azartas, dėmesį prikausto pavyzdžiai, dalyviams reikia apibūdinti vieniems kitus, todėl vakare jiems jau susidėlioja bendras paveikslas.

Tai koks tas gyvūnas yra žmogus – mąstantis ar nelabai? – teiravausi M. Lučino, kuris studijuodavo biologiją, taip pat etologiją, tyrinėjančią gyvūnų elgesį, yra ir antropologija, kuri tiria žmogaus – kaip gyvūno – elgesį.

Ne visi yra mąstantys. Jei atliktume tyrimą, paaiškėtų, kad žmonės nesinaudoja jiems suteiktais duomenimis. Tai yra problema, katastrofa.

Kodėl Lietuva yra sunkesnėje padėtyje nei likusios Europos šalys? Tarkime, estai nėra tokie aktyvūs, agresyvūs, jie linkę pirma daug kartų pagalvoti, paskui veikti, jie smegenis naudoja. Lietuviai yra emocionali, ryški, stipri tauta, bet jie pirma daro, o paskui galvoja. Todėl jie daro daug klaidų. Lietuvoje per mažai tvarkos ir naudojimosi technologijomis. Šiuo atžvilgiu Rusijoje padėtis apskritai yra siaubinga, viskas apversta aukštyn kojomis.

Taigi lietuviai pagal genetines savybes gali aplenkti italus, prancūzus, ispanus ir prilygti vokiečiams, britams. Lietuviai turi didelį potencialą, bet visiškai jo neišnaudoja. Kodėl? Mokyklinės programos nieko naujo neduoda, taip neužauginama konkurencinga karta. Išauga stiprūs vyrukai su galinga genetika, jie nieko nežino apie savo gabumus ir jiems trūksta žinių, kaip juos panaudoti.

Kokių žinių trūksta? Esminė problema yra ta, kad nemokame susidoroti su sunkumais gyvenime.

Dauguma žmonių yra neišmokyti mąstyti. Apmokydami stipraus mąstymo technologijos, suteikiame žmogui instrumentą, kuris padeda susitvarkyti su mintimis, kaip mąstyti algoritmiškai.

Pateiksiu pavyzdį. Sename pastate yra įrengtas žmogaus biuras, o šalia jo stovi senas plytų kaminas, kurį reikia nugriauti. Jis ėmė linkti, kelia pavojų. Situacija probleminė. Susprogdinti negali, nes reikėtų evakuoti visų aplinkinių biurų darbuotojus, taip pat kaminas gali griūti ant pastato. Didelių išlaidų gali prireikti įvairiausiai apsaugos technikai. Tada ima galvoti, o kaip be to apsieiti: nuversti kaminą, bet nepadaryti žalos pastatui ir žmonėms. Paprastai žmogui ateina pirma mintis, jis nepagalvojęs jos ir griebiasi. Tai rodo, kad žmogaus galvoje neveikia mąstymo algoritmai.

Šie profesionalūs instrumentai leidžia apgalvoti situaciją. Tada žmogus supranta, kad tai yra sistema, susidedanti iš mažų plytų: kaminą reikia ardyti po vieną plytą, jas mesti ne bet kur, o į kamino vidų, taip nekils niekam pavojaus. Užtenka dviejų patyrusių žmonių, pasodinti juos ant to kamino, jie nurinkinės plytas iki antro ar trečio pastato aukšto, tada su buldozeriu nugriauti likusią kamino dalį. Primityvu. Paprasta. Tam reikia didelių smegenų? Ne. Tiesiog žmogus neapmokytas taip mąstyti.

Stipraus mąstymo technologija padeda teisingai suformuluoti užduotį, o tada, pasitelkus algoritmus, ją spręsti.

Žmones moko „šarlatanai“ ir „vagys“

Kodėl pastaruoju metu yra tiek daug visokiausių mokytojų? Jie moko kvėpuoti, valgyti, dirbti ir uždirbti, rinktis partnerius, būti laimingiems, sėkmingiems. Žmonės nieko nebemoka?

Markas: Nežinau. Tuo neužsiimu.

Nelli: Aš galiu atsakyti, – atsiklaususi, ar gali įsiterpti, kalbėjo tolėliau nuo mūsų atsisėdusi M. Lučino padėjėja. – Šiuo metu, pavyzdžiui, Maskvoje yra mokymų bumas. Atsirado daugybė visokių trenerių. Paaiškinsiu, kodėl. Dauguma mano, kad tai yra lengvas uždarbis. Juk nereikia arti, kasti, parduoti... Atėjai, papasakojai apie tai, ką kieno nors knygoje perskaitei, tai yra pavogei, dar kažką savo prirašei, ir viskas. Pinigai plaukia. Tokius trenerius vadinu tinginiais.

Markas: Dabar yra daug jaunų berniukų, kurie rengia apmokymus, „coachingus“. Jie nemoka to, ką moko. Tai yra rimta problema. Iš žmogaus, kuris ateina jūsų mokyti, turėtumėte pareikalauti dviejų dalykų.

Pirma, kad jis įrodytų savo mokymo autorystę. Galiu parodyti technologijos, kurios mokau, patentą, ir ne vieną. Reikia valstybinės komisijos, atliekama mokslinė ekspertizė ir tik tada suteikiamas patentas. Jei kas galvoja, kad patentą gali nusipirkti turguje kaip dešrą, vadinasi, jis nieko nenusimano apie patentus ir greičiausiai nė vieno ir neturi.

Lietuvoje iš visų mokančiųjų esu vienintelis autorius, turintis patentą. Rusijoje esame tokie keturi. Visi likusieji yra arba šarlatanai, arba vagys. Kas yra vagis? Žmogus, kuris perskaitė kitų mintis ir jas perteikia kaip savas. Tai yra vagystė. Šarlatanas išvis nesupranta, ką daro. Tokia yra situacija dabartiniame mokymo versle.

Antra, technologija. Mano mokyme nėra jokių meditacijų, haliucinacijų, karmų ar nušvitimų. Pas mane to negausite, kreipkitės į gydytoją. Kalbėsiu tik apie tai, ką galima patikrinti, pasverti, paliesti, duoti kitam.

Trečia, tas, kuris jus ko nors moko, pats turi tai mokėti daryti. Žmonėms rodau tai, ką pats darau. Viskas vyksta čia, ant šios kėdės. Kiekvienas turi atlikti pratimą, kurį vadinu Antropologijos muziejumi. Vienas atsisėda, o kitas stengiasi paaiškinti sėdinčiojo, vadinamosios mumijos, parametrus, jo fiziologines funkcijas, ką tai reiškia, kas žmogui lengviau sekasi, kas sunkiau, kokias emocines savybes galima panaudoti ir kur, kokiose pareigose. Suprantate? Visa tai darome ran-ko-mis. Čia, konkrečiai, kaip sakoma, neatsitraukę nuo kasos.

Markai, Jus internete vadina puikiu verslininku ir „piarščiku“, viešųjų ryšių specialistu, kuris, kalbėdamas per televiziją apie garsius žmones, taip pasidaro sau reklamą.

Nesu verslininkas. O „piarščikus“ aš apmokau, bet pats nesu. Apie garsius žmones kalbu tiesą. Vienintelė problema, kad televizijoje mano kalba yra iškarpoma. Visa, ką pasakau apie žmogų gero, iškerpama, o paliekamas trumpas pasisakymas, kuriame yra jautrus niuansas. Suprantate, televizijai tai yra naudinga, ką galiu padaryti?

„Mes – kaip du sparnai“

O kaip Jūsų technologija veikia asmeniniame gyvenime?

Puikiai, su Nelli mes aiškiai pasiskirstėme įsipareigojimus. Mano duomenys vienokie, jos kitokie. Mūsų veiklos sritys nepersipina, darome tai, kas mums artimiausia.

Beje, tai yra labai svarbu. Dauguma žmonių užsiima velniai žino kuo. Gimė beždžione, o užsimano lakstyti kaip žirgas. Juk tai yra kvailystė. Beždžionei reikia sėdėti ramiai ir saugiai (toks žmogus gali tapti puikus bibliotekininkas ar archyvistas).

Dauguma žmonių nesuvokia, kokie jie yra. Tėvai labai dažnai daro rimtas klaidas. Pirma klaida, laiku nesusilaukia vaikų. Antra, tėvams „atrodo“, kad vaikas bus geras pianistas, nors visi genetiniai duomenys rodo, kad jis gali tapti talentingu teisininku. Ko patys neišmoko, tėvai nori užkrauti vaikui.

O Jūs turite vaikų?

Taip. Aš turiu du ir Nelli du. Bet jie jau yra suaugę.

Vadinasi, partneriai esate ir darbe, ir gyvenime. Paprastai sakoma, kad geriau šių dviejų sferų nepainioti.

Nelli: Svarbiausia nusistatyti prioritetus. Mums pirmiausia yra darbas. O asmeninis gyvenimas? Visada esame kartu, kartu dirbame.

Markas: Įvairiai gali nutikti. Mes su Nelli aiškiai pasiskirstėme pareigomis. Ji savo linija (informacija) eina, aš savo (technologijos, fenotipologija). Taip mes kartu, bet esame kaip du sparnai.

Nelli, prieš interviu kalbėjote apie paauglius, bet Jūsų vaikai jau suaugę. Vadinasi, paauglių klausimus kelia seminarų dalyviai?

Nelli: Turime keletą programų, skirtų paaugliams. Problemos su paaugliais yra amžinos, bet labai gaila dėl to, ką matome Lietuvoje. Lietuvių genetika yra labai stipri, bet nemokoma ja pasinaudoti. Reikia mokyti stipraus mąstymo technologijos.

Markas: Jūsų parlamentui ir prezidentūrai reikėtų sudaryti jaunų (daugiausia 30 žmonių), grupę, kuriuos apmokytume taikyti minėtą technologiją. Jaunuolių grupė, kurie pasirašytų paslapties saugojimo pasižadėjimus, generuotų idėjas, kaip spręsti iškilusią problemą. Tai atneštų naudos valstybei. Jie ne tik surastų nemokamą problemos sprendimą, dar ir sugalvotų tokią išeitį, kad Lietuvai už tą problemos sprendimą kiti sumokėtų.

Nelli: Tai, ką darytų šie jaunuoliai, būtų tikras patriotizmas, nežodinis. Jie padėtų spręsti realias valstybės, miesto, gyvenimiškas problemas.

Markas: Reikia būti savo šalies patriotu. Jei tu nemylėsi, tai kas mylės? Niekas.

Gal kas nors atvažiuos ir ją pamils? Pavyzdžiui, Jūs dažnai lankotės Lietuvoje, gal ir apsigyvensite.

Man Lietuva patinka, bet mes keliamės į Italiją, dėl klimato. Jau saviškiai ten gyvena. Iš tiesų Lietuva yra gera šalis, įdomūs žmonės čia gyvena, tik reikia tuo užsiimti.

Kaip gyventi amžinai? Biologas atsakymą rado Biblijoje

Ko pats dar norėtumėte išmokti, suprasti?

Oi, dar norėčiau daug išmokti, jei gyvenčiau 500 metų... Beje, ties šia užduotimi šiuo metu dirbu.

Tikrai? Kaip?

Grįžau maždaug penkerius metus atgal, esu jaunesnis, nei rodo gimimo data mano pase. Dar tęsiu tyrimą, noriu susidoroti su šia užduotimi.

Žmonės, kurie manęs nematė kelerius metus, nepažino. Kartais juokauju, kad čia ne aš, o mano brolis. Anksčiau buvau toks storas, solidus dėdulė. Dabar esu visiškai kitoks.

Aš pasinaudojau stipraus mąstymo technologija, kaip sugrąžinti organizmą atgal laiku. Šiuo metu mane domina mokslinis klausimas – šilumos apykaita organizme. Praktiškai medicina nieko normalaus apie ją nežino. Kokia Jūsų kūno temperatūra? – manęs paklausė M. Lučinas. Atsistoja ir mažu termometru, kurio ekrane tuojau pat įsižiebia skaičiai, matuoja: Ranka 25 laipsniai, kaklas – 35,7, smegenų temperatūra (termometrą palaiko ties ausimi) – 37,9. Sergate. O mano? 37,6.

Taip pat sergate.

Kitų žmonių grupėje būna 38, 39, kartais iki 40 laipsnių. Serga? Ne, priklauso nuo procesų, kurie vyksta smegenyse, – vėl M. Lučinas atsisėdo ant kėdės priešais mane. –

Taigi šita yra pirma mane dominanti tema. Antra, remutacija, mažai mokslinėje literatūroje liečiama tema. Kas yra mutacija? Per vieną kartą ląstelės genotipas mutuoja taip, kad palaipsniui keičiasi organizmo išorė, tai yra kinta fenotipas.

Apsidegina žmogus ir ant jo odos atsiranda randas, jis ir yra ląstelės mutacija. Kuo didesnis mutavusių ląstelių kiekis, tuo labiau senėja organizmas. Kurioje organizmo sistemoje tų mutacijų daugiau, ta atsisako funkcionuoti, jei žmogaus negalima reanimuoti, jis miršta.

Ką daryti, kad tai neįvyktų? Reikia remutuoti sistemą. Atstatyti ją į tą padėtį, kurioje ji tinkamai funkcionavo. Tam reikalingos dvi sąlygos. Pirma, tinkama mityba. Kas tai yra, medikai neturi supratimo. Aš jau ketverius metus nevalgau jokių lavonų. Derinu maistą. Valgau tik tą, kurį man sukūrė Dievas, o ne virėjas. Virėjai ir dietologai ilgai negyvena.

Antra, reikia organizmui duoti tokį stimulą, kad jis imtų remutuoti ląsteles. Turiu keletą variantų, kaip tokį stimulą suteikti. Jei Evangeliją skaitytume iš biologo pozicijos, ten tiksliai aprašytos technologijos, ką reikia daryti, kad gyventume amžinai. Ten tai parašyta aiškiai, konkrečiais žodžiais. Juos tik reikia surinkti į vieną vietą ir perskaityti. Ten parašyta, kaip remutuoti organizmą, sugrąžinti jį atgal, – štai taip pokalbį baigė biologas M. Lučinas.

 

Biologas Lučinas: žmones ne mokau, o dresuoju

Fenotipologas Markas Lučinas
+1