Gėjų lygos rėmėjai žinomi, o paramos dydžiai – ne visada
„Baltic Pride“ kaina paaiškės tik kitąmet

Vladimiras Simonko
Vladimiras Simonko
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Šalia įvairių šalių seksualinių mažumų organizacijų, remiančių likimo brolius Lietuvoje, bene gausiausia grupė LGL rėmėjų – užsienio valstybių ambasados. „Baltic Pride“ remia Norvegijos, Airijos, Nyderlandų, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Danijos ambasados (eiliškumas LGL – Alfa.lt past.). Atskirai minėtinos Jungtinės Amerikos Valstijos – seksualinių mažumų renginį remia visose trijose Baltijos valstybių sostinėse esančios ambasados.

Tačiau LGL projektų vadovas Tomas Raskevičius negalėjo pasakyti, kokią konkrečią paramą suteikė diplomatai ar jų atstovaujamos valstybės. „Nebūtinai turime kalbėti apie finansinę paramą, nes mums svarbi ir moralinė parama“, – aptakiai aiškino jis. Nepavyko išsiaiškinti ir kiek kainuos šis renginys, nes esą dar nepateiktos visos sąskaitos. Metinė ataskaita už 2013 m. visuomenei bus pateikta (o tada ir paaiškės šių metų renginio kaina) tik kitais metais.

Neprisiminė R. Raskevičius ir kiek kainavo 2010 m. panašaus pobūdžio renginys, vykęs Upės gatvėje. „Neatsimenu, tačiau paralelė tarp šių renginių būtų netinkama, nes šių metų „Baltic Pride“ yra nepalyginamai didesnis“, – sakė jis.

Remia ir ministras L. Linkevičius, ir Užsienio reikalų ministerija

LGL rėmėjų gretose – ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM). Atskirai remiąs „Baltic Pride“ bei seksualinių mažumų eiseną Gedimino prospektu pareiškė ir ministras Linas Linkevičius, pridūręs, kad pats asmeniškai eisenoje nedalyvausiąs.

URM atstovė Rasa Jakilaitienė, klausiama, kokia pinigų suma ir kokius konkrečius projektus remia ministerija, teigė, kad visa esmė yra ta, kad Lietuva šiuo metu yra pirmininkaujanti ES Tarybai šalis, o URM yra visus renginius koordinuojanti institucija.

Visos nevyriausybinės organizacijos, kurios savo renginius organizuoja šio pirmininkavimo metu, gali kreiptis į URM, kad apie būsimus renginius būtų skelbiama oficialiame pirmininkavimui skirtame interneto tinklalapyje, tos organizacijos taip pat įgyja teisę naudoti oficialų Lietuvos pirmininkavimo logotipą.

„Toks ir yra mūsų palaikymas“, – tvirtino R. Jakilaitienė, priminusi, kad taip palaikoma apie 250 įvairių renginių.

Tiesa, 11 tūkst. Lt URM skyrė LGL organizuotai tarptautinei žmogaus teisių konferencijai „Europos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje“. Ši suma teks Tolerancijos centrui, iš kurio patalpas ir įrangą konferencijai nuomojasi LGL.

Lėšos atskirčiai ir visuomenės spaudimui mažinti

Šių metų pradžioje LGL yra laimėjusi daugiau kaip 262 tūkst. Lt vertės projektą „LGL institucinių gebėjimų stiprinimas“, kuriam buvo skirtos Šveicarijos vyriausybės ir Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos (11 proc. projekto vertės). Šio projekto tikslas – pagerinti LGL darbuotojų ir savanorių gebėjimus atstovauti bendruomenės interesams viešojoje politikoje, padidinti LGL išteklius ir potencialą savanorių ir narių pritraukimo, motyvavimo ir vadovavimo jiems srityse plėtojant veiklas vieninteliame šalyje LGBT centre, taip pat padidinti LGL finansinį savarankiškumą diversifikuojant lėšų pritraukimą bei organizacijos matomumą ir žinomumą pilietinėje visuomenėje.

Lietuvos žiniasklaidoje jau šiek tiek šaipytasi, kad siekiant šių kilnių tikslų sustiprinta ir LGBT centro materialinė bazė – įsigytas 1 nešiojamas ir 3 stacionarūs personaliniai kompiuteriai, spausdintuvas, projektorius, LCD ekranas, vienas minkštų baldų komplektas, vienas kavos aparatas, vienas indų komplektas ir viena magnetinė lenta. Vien kavos aparato supaprastinto atviro konkurso prekei įsigyti sąlygos sudaro net 19 puslapių, o tokiam raštui parengti irgi reikia investicijų.