Apleista žemė – didesnis mokestis
Skelbiama, kad Lietuvos sklypų būklė vertinta pasinaudojus palydovine informacija, todėl galėjo įsivelti netikslumų, pavyzdžiui, miško šešėlis galėjo būti interpretuotas kaip miškas. Būtent medžiai ir tapo pagrindiniu veiksniu nustatant, ar žemė yra apleista.
Išsiaiškinti, ar nuosavybė nėra priskirta didesniu žemės mokesčio tarifu apmokestinamiems apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams, žemės mokesčio mokėtojai gali interaktyviame Registrų centro žemėlapyje „Regia“ (regia.lt), pasirinkę duomenų sluoksnį „Nekilnojamojo turto vertės ir apleistos žemės“. Informacija apie apleistus žemės naudmenų plotus parengta remiantis naujausiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis.
Jei „Regia.lt“ žemėlapyje Jūsų sklypas yra pažymėtas kaip apleista žemė, reikėtų dešinėje ekrano pusėje pasirinkti funkciją „Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį“. Jį įrašius (sužinoti galima neatlygintinai Registrų centro tinklalapyje www.registrucentras.lt arba nurašyti iš turimų dokumentų), bus pateikta informacija, kad, pavyzdžiui, apleistos žemės nėra.
Taigi, remiantis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, mokesčių administratoriui bus perduodama informacija ne apie visus apleistų plotų turinčius žemės sklypus, o tik apie tuos, kuriuose apleistos žemės ūkio naudmenos sudaro ne mažiau nei 10 arų.
Siekiant žemės savininkams palengvinti skaičiavimus, žemėlapyje galima sužinoti, koks tiksliai kiekvieno sklypo plotas yra priskirtas apleistoms žemės ūkio naudmenoms. Tais atvejais, kai apleistos žemės plotas neviršija nustatyto 10 arų minimumo, nurodoma, kad apleistos žemės sklype nėra, t. y. didesnių mokesčių bijoti neverta.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 144 757 sklypai, kuriuose nustatytas didesnis nei 10 arų apleistos žemės plotas. Bendras apleistos žemės plotas šiuose sklypuose sudaro 128 074 hektarus.
Su savo valdomos žemės priskyrimu apleistiems plotams nesutinkantys žemės sklypų savininkai iki liepos 1 d. valstybės įmonei Valstybės žemės fondas gali pateikti prašymą patikslinti erdvinius apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenis. Apleistų žemės plotų tikslinimo tvarką nustato atskiras žemės ūkio ministro įsakymas.
Valstybės žemės fondo duomenimis, kol kas sulaukta per šimtą užklausų pakeisti sklypo statusą.
Mokestį padės apskaičiuoti skaičiuoklė
Savarankiškai apskaičiuoti žemės mokestį padės Valstybinės mokesčių inspekcijos (http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokescio-skaiciuokle) įdiegta skaičiuoklė, tiesa, bus pateiktas preliminarus mokėtinas žemės mokesčio dydis, nes jis gali kisti dėl savivaldybių nustatytų įvairių lengvatų skirtinguose regionuose.
Nuo šių metų nustatytas vėlesnis žemės mokesčio deklaracijų pateikimo mokesčio mokėtojams terminas – iki lapkričio 1 d., o mokesčio sumokėjimo terminas vėlinamas iki lapkričio 15 d.
VMI akcentuoja, kad formuodama žemės mokesčio deklaracijas remsis Registrų centro atnaujinta informacija apie žemės sklypų vertę – nustatytos vidutinės rinkos vertės galios šiuos ir ateinančius ketverius metus. Mokesčio mokėtojų skundai Registrų centrui dėl nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, šiemet gali būti teikiami tik iki liepos 1 d.
Nuo 2013 metų žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės tvirtina kiekviena savivaldybė individualiai.
VMI duomenimis, 2012 m. žemės mokestis buvo apskaičiuotas per 943 tūkst. žemės sklypų savininkų, apskaičiuota žemės mokesčio suma – per 62 mln. Lt. Žemės mokestį praėjusiais metais turėjo sumokėti apie 580 tūkst. gyventojų ir įmonių (dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį turėjo mokėti ne visi žemės savininkai), jų sumokėta žemės mokesčio suma – per 54,1 mln. litų. Didžiausios žemės mokesčio sumos pernai papildė Vilniaus, Kauno ir Palangos miestų savivaldybių biudžetus. Vienintelės šalyje Neringos savivaldybės teritorijoje nėra privačios žemės valdų.