Erdvės sukūrimas būtinas postūmis pokyčiams

Raseinių Šaltinio mokyklos kūrybinės partnerystės
Raseinių Šaltinio mokyklos kūrybinės partnerystės
  © Organizatoriai

Kūrybos agentai, kurie nuo pirmųjų mokyklos dalyvavimo „Kūrybinių partnerysčių“ projekte dienų, mezga ryšius su moksleiviais, mokytojais ir mokyklų administracija, skatina jų bendradarbiavimą, įvairiais metodais sukuria aplinką nuoširdiems, atviriems ir išsamiems pokalbiams.

Svarbiausias iššūkis – išmokti būti kartu

Dažnai kūrėjai spręsdavo, kaip įveikti moksleivių nepasitikėjimą, uždarumą, nepagarbą vienas kitam, nesiklausymą kito, ieškojo būdų, kaip mokiniams ir mokytojams susivienyti bei vieniems kitus suprasti ir vertinti.

Pirmiausia reikėdavo išmokti būti kartu, tik tada atsiverdavo galimybės produktyviam darbui. Vienas paprasčiausių ir plačiausiai taikomų metodų – pokalbis susėdus ratu. „Kūrybinių partnerysčių“ patirtis rodo, kad svarbu keisti formą, pasiteisina tradicinės klasės rėmų, kai moksleiviai sėdi suoluose, o mokytojai stovėdami perduoda informaciją, praplėtimas.

Kitas žingsnis – pasitikėjimo ir tolerancijos ugdymas, dažnai pasitelkiant komandos formavimo žaidimus, teatro elementus, tyrinėjant asmeninius pomėgius, emocijas, renkant asmeninių galimybių įrodymus. Dažnai padėdavo judrių elementų, rungtyniavimo įvedimas (estafetės, proto mūšiai), ypatingai pasiteisino bendra mokytojų ir moksleivių veikla.

„Kad klasėje atsirastų pasitikėjimas, pradėjome tyrinėti, kokie mėgstamiausi vaikų filmai, kokią muziką jie klauso, kokias knygas skaito, skatinome kalbėti apie save. Tai labai pasiteisino vėliau, mat geriau pažindami vienas kitą, moksleiviai jau gebėjo dirbti grupėse, komandoje, kartu planuoti ir siekti tikslo“, – dalinasi kūrybos agentė Radvilė Šumilė, dirbusi Panevėžio Velžio gimnazijoje.

Mokytojai tobulėja drauge

Ir „Kūrybinių partnerysčių“ mokytojai, ir kūrėjai vienbalsiai sutinka, kad ypatingai pasiteisino integruotų pamokų vedimas. Pavyzdžiui, matematikos žinios praktiškai taikomos kepant picas (apskaičiuojant, skersmenį, spindulį, kampus), gaminant baldus iš kartono (apskaičiuojant plotus, perimetrus, mastelį), kalbos bei rašymo įgūdžiai tobulinami kuriant pasakas apie gramatiką, dainuojant gramatikos taisykles, įgarsinant ir verčiant filmus.

Projekto dalyviai raginami kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, todėl dinamiški metodai padeda reaguoti į sparčiai besikeičiančias sąlygas ir išvengti nesusikalbėjimo, vadinamųjų „tylos pauzių“.

„Mokytojai patvirtino, kad kūrybinių veiklų integravimas pamokose palengvina ir mokymą, ir išmokimą, motyvuoja mokinius, padeda jiems įsitraukti į veiklą“, – sako Raseinių Šaltinio pradinės mokyklos kūrybos agentė Kristina Gaubienė.

Netradicinės, naujoviškos ir dinamiškos mokymosi aplinkos sukūrimas pamokas daro aktyviomis, o mokymosi procesą – autentišku, labiau matomu ir pastebimu, kai mokymosi aplinka keičiasi, atspindėdama joje vykstančius procesus.

Praturtinamas požiūris į mokymasi

Moksleiviai iš pasyvių klausytojų, tampa savarankiškais ir aktyviais proceso dalyviais, visi įsitraukia į bendrą komandinį darbą, save atranda, kaip unikalų mokymosi šaltinį. Mokytojai ne nurodinėja, o kelia klausimus ir drauge padeda ieškoti atsakymų.

Kūrybos agentai vieną pagrindinių uždavinių laiko požiūrio į mokymąsi keitimą. Kad patyrę pokyčius ir atradę kūrybiškų mokymosi metodų, išbandę naujas erdves bei galimybes tobulėjimui, mokytojai toliau tęstų kūrybiško mokymosi praktiką bei dalintųsi patirtimi.

„Tikslas buvo drąsinti mokytojus keisti rutininį pamokos formatą, įnešant mažus pakeitimus, kaip kitaip pradėti ar užbaigti pamoką, kaip išgirsti mokinių nuomonę ir kartu įsivertinti pamoką bei dalintis atsakomybe už pamokos kokybę “, – sako Radvilė Šumilė.

Kūrybos agentai nuolat akcentuoja, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių, net ir nedidelių pasikeitimų pastebėjimo, užfiksavimo, aptarimo bei įvertinimo.