Studentų artilerija prieš egzaminą – slaptos ausinės, mikrofonas, filmavimo įranga

Abiturientai laiko lietuvių kalbos egzaminą
Abiturientai laiko lietuvių kalbos egzaminą
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Universiteto specialistų teigimu, studentų nusirašinėjimas per egzaminus vis dar išlieka aktualia universitetų problema. Technologijoms sparčiai žengiant pirmyn, dėstytojams tampa vis sunkiau pagauti nesąžiningą studentą.

Pasak specialistų, kuo toliau, tuo labiau studentų akademinis sąžiningumas mažėja.

Verslininkai – buvę / esami studentai

Prasidėjus sesijai, sunerimsta visi studentai. Vieni kartojasi primirštas žinias, kiti pirmą kartą atsiverčia knygas, o treti renkasi paprastesnį variantą, tiesa, prasilenkiantį su sąžininga akademine veikla. Trečias pasiūlymas itin viliojantis: pagundos slypi kone už kiekvieno kampo.

Studentų socialiniuose tinklalapiuose, įvairiuose skelbimų portaluose apstu pasiūlymų pasinaudoti egzaminams skirta nusirašinėjimo įranga. Tai vos įžiūrimos ausinės, slaptos vaizdo kameros ir kiti prietaisai, užtikrinantys, kad net ir didžiausias nemokša išlaikytų egzaminą.

Alfa.lt susisiekus su verslininkais, kurie siūlo slaptųjų agentų įrangą studentams, ir paprašius pasidalyti verslo užkulisiais, pastarieji didelio entuziazmo neparodė. Kaip vėliau paaiškėjo, tokiais verslininkais dažniausiai būna patys studentai.

Neprisistatęs egzaminams skirtą ausinę nuomojantis vaikinas teigė, kad kadaise ją įsigijo pats sau, tačiau dabar ja dalijasi su kitais studentais. Paklaustas, ar neturi kitokios įrangos, pokalbį nutraukė.

Kitas pardavėjas, kuriam buvo skambinta prisistačius studentu-potencialiu pirkėju, buvo kur kas atviresnis. „Dabar neturiu ausinių nuomai, nebent pardavimui. Turiu dar tušinukų su slapta vaizdo kamera ir permatomo popieriaus įprastai „špargalkei“, – prekių gausą vardijo pardavėjas.

Jis ne tik siūlė įvairių slaptų prietaisų egzaminams, tačiau negailėjo patarimų, kaip jais pasinaudoti. Paklaustas, ar daug studentų perka ausines, teigė, kad taip, ypač, kai prasideda egzaminai. Tačiau, paprašius įvardyti skaičius, pardavėjas sudvejojo ir paklausė: „Iš kur čia skambina?“

Pamatyti – neįmanoma

Universitetų specialistai sutinka, kad dėstytojams kuo toliau, tuo sunkiau darosi pagauti nesąžiningus, nusirašinėjančius studentus. Esą nusirašinėjimo priemonės tapo neįžiūrimos plika akimi, ir dėstytojas, norėdamas nustatyti sukčiaujančius studentus, turi būti itin atidus.

„Nusirašinėjimo problema yra visų aukštųjų mokyklų problema. Studentai ne tik nusirašinėja egzamino metu, tačiau plagijuoja baigiamuosius darbus, kursinius bei kitus rašto darbus“, – teigė Inga Juknytė-Petreikienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Studijų programos ir kokybės užtikrinimo grupės vadovė.

Kalbant apie prevencines priemones prieš nusirašinėjimą, universitetų dėstytojai nelabai kuo turi pasigirti.

„Jeigu mūsų universiteto dėstytojas įtaria, kad kažkuris studentas nesąžiningas ar naudojasi kažkokiomis priemonėmis, studentas, pagal mūsų taisykles, turi išsklaidyti visas abejones. Jei to nepadaro – studentui traktuojamas akademinis nesąžiningumas“, – apie vieną iš priemonių, kuri taikoma MRU, pasakojo I. Juknytė-Petreikienė.

Kokiais būdais tai įrodys ir išsklaidys dėstytojo abejones – kiekvieno studento sąžiningumo reikalas, tačiau, anot ausinių pardavėjų, pasiruošus galima viską gana lengvai paslėpti. Daugiau dėstytojai bejėgiai – jie negali patikrinti studento, apžiūrėti asmeninių daiktų ir panašiai.

Ateitis niūri

Kai svarstoma, kodėl studentai nusirašinėja, pasigirsta įvairių nuomonių. Esą tai priklauso nuo įvairių dalykų: studijų programos, studijų metodo aktualumo ir, žinoma, dėstytojo.

„Jeigu prašoma atlikti tokių pačių rašto darbų metai iš metų, be abejo, studentai tuo pasinaudoja, tai natūralu. Dėstytojai iš savo pusės turi nuolatos keistis – keisti užduotis, užduočių formuluotę ir panašiai“, – svarstė MRU Studijų programos ir kokybės užtikrinimo grupės vadovė.

Nenuostabu, kad tokie žmonės po studijų nesugeba susirasti darbo. Darbdaviai ne kartą yra teigę, kad baigusius universitetus jaunuolius tenka mokyti antrą kartą, nes jie neturi reikiamų žinių bagažo arba yra išmokyti ne to, ko reikia.

Dėstytojai nėra įsitikinę, ar studentai būtų geriau paruošiami, jei visus metus uoliai dirbtų ir nenusirašinėtų – tačiau sako, kad universitetą pabaigtų turėdami tikrai didesnį žinių bagažą.

Tačiau realybė yra kiek kitokia. Universitetų dėstytojų nuomone, sparčiai tobulėjant technologijoms ateityje nusirašinėjančių ir vis sunkiau pagaunamų studentų tik daugės.