Kibernetinis karas gniuždo JAV kariškių tikėjimą savo ginklais

Vertikalaus pakilimo konvertoplanas V-22
Vertikalaus pakilimo konvertoplanas V-22
  © SCANPIX
Alfa.lt
2013-05-29 20:55

Gynybos mokslų komisija sausio mėnesį išplatintoje viešai prieinamoje ataskaitos versijoje perspėjo, kad Pentagonas nėra pasirengęs plataus masto kibernetiniam konfliktui. „The Washington Post“ teigimu, įslaptintame priede ekspertų grupė žengė dar toliau ir pateikė sąrašą ginklų sistemų, kurių patikimumas, aptikus įsilaužimo pėdsakų, kelia rimtų abejonių. Daugelis jų – esminiai Pentagono strateginių planų Rytų Azijoje, Europoje ir Persijos įlankos regione elementai.

Tarp projektų, kuriems sukėlė grėsmę kinų programišiai – ne tik gynybos nuo vidutinio nuotolio raketų sistema THAAD, Pakrančių kovinis laivas (angl. Littoral Combat Ship, LCS), pasukamų sraigtų vertikalaus pakilimo konvertoplanas V–22 „Osprey“, naujausia priešraketinės sistemos „Patriot“ modifikacija ir brangiausiai JAV kariuomenei kainavęs naikintuvas F–35 „Lightning II“, bet ir JAV karinio jūrų laivyno „Aegis“ priešraketinės gynybos sistema, pagal 2009 metais paskelbtą planą turinti užtikrinti Europos apsaugą nuo Irano ar kitų šalių balistinių raketų.

Ekspertai perspėja, kad elektroninis šnipinėjimas gali suteikti Kinijai pranašumą, plėtojant naujas šiuolaikinėmis technologijomis grįstas ginklų sistemas ir sumažinti JAV pranašumą mūšio lauke.

Tai atitinka Pentagono neseniai pirmą kartą padarytą pareiškimą, kad būtent Kinijos vyriausybė ir ginkluotosios pajėgos įtariamos reguliariai rengiant įsilaužimus į JAV viešųjų įstaigų ir privačių kompanijų kompiuterių sistemas.

Tikimasi, kad JAV prezidentas Barackas Obama iškels kibernetinio šnipinėjimo klausimas per birželį Kalifornijos valstijoje rengiamą susitikimą su naujuoju Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„The Washington Post“ kalbinti nepriklausomi saugumo ekspertai teigė esą šokiruoti dėl Gynybos mokslų komisijos atskleistų faktų.

„Jau anksčiau matėme, kad Kinijos karinis pajėgumas pastebimai auga dėl jų pasirengimo leisti daugiau pinigų, jų įsigyjamos pažangios rusų ginkluotės, ir jų kibernetinio šnipinėjimo kampanijos, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinės politikos ekspertas Jamesas A. Lewisas. – Prieš dešimt metų, aš vadinau (Kinijos – Alfa.lt) Liaudies išvadavimo armiją didžiausiu pasaulio kariniu muziejumi po atviru dangumi. Dabar to negalėčiau pasakyti.“

Daug susirūpinimo kelia tai, kad Kinijos kariškiai gali rasti būdų, kaip išnaudoti brangiai kainavusių JAV ginklų sistemų trūkumus. „Jiems daugiau sužinojus apie THAAD arba PAC–3 („Patriot“ sistemos – Alfa.lt) dizainą, padidėja tikimybė, kad jų balistinės raketos įveiks mūsų arba mūsų sąjungininkų priešraketinę gynybą“, – sakė Azijos saugumo ekspertas Markas Stokesas.

Ypač skaudžiai kainuotų amerikiečių priklausomybė nuo šiuolaikinių komunikacijos priemonių – kinams radus būdų, kaip suklaidinti JAV kariuomenės kompiuterines sistemas, amerikiečių kariai mūšio lauke netektų didelės dalies mobilumo ir virstų lengvu priešininkų taikiniu.

„Įsiskverbę į kovines sistemas, jie įgyja supratimą, kaip jas sugadinti ar kitaip išvesti iš rikiuotės, – sakė Strauso karinių reformų projekto direktorius Winslow T. Wheeleris. – Jeigu jie pasiekė bazinius raketų algoritmus, kažkam jau dabar reikia paimti švarų popieriaus lapą ir visą darbą pradėti iš pradžių.“

Kaip rašo kitas JAV leidinys „The Christian Science Monitor“, bene didžiausia problema – tai, kad sunku tiksliai pasakyti, kokia informacija pateko į kinų programišių, o kartu ir kariuomenės vadų, rankas. Nors aktyviausiai kinų kompiuteriniai įsilaužėliai veikė iki 2009 metų, kai B. Obamos administracija sugriežtino svarbiausių institucijų kibernetinės apsaugos priemones, jų darbo vaisiai gali būti juntami dar daugelį metų.

„Mes vis dar negalime būti ramūs, nes nežinome, ką jie gavo, ir ką jie nuveikė, būdami šių tinklų viduje, – perspėjo J. A. Lewisas, nurodęs, kad programinė įranga gali sudaryti maždaug trečdalį šiuolaikinių ginklų vertės. – Jeigu jie įsiskverbė į programinės įrangos kodą ir ką nors jame paliko, mums tai – rimta problema. Kaip sužinoti, ar taip nutiko? Mes nežinome. Todėl vienintelis atsakymas – perkurti sistemą, kad būtume tikri, jog ji nėra pažeidžiama.“

Visa tai reikštų milžiniškas išlaidas – vien naikintuvų F–35 projektas iki šiol kainavo mažiausiai 400 mlrd. JAV dolerių. Leidinys „Bloomberg“ šių metų pradžioje skelbė, kad bendra LCS projekto kaina – 37 mlrd., V–22 „Osprey“– daugiau nei 50 mlrd., „Aegis“ priešraketinės sistemos – 126 mlrd. dolerių.

Nieko nuostabaus, kad JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis balandžio mėnesį, kalbėdamas Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Martino Dempsey viešnagės Kinijoje proga, pavadino kibernetines atakas „didžiausia grėsme“, su kuria šiuo metu susiduria Jungtinės Valstijos.

Aukščiausio rango Kinijos kariškis, generolas Fang Fenghui, tarsi norėdamas sustiprinti amerikiečių nerimą, pareiškė, kad kibernetinio saugumo pažeidimų poveikis gali prilygti branduolinės bombos sprogimui. Iš tiesų, yra dėl ko susirūpinti.

 

Kibernetinis karas gniuždo JAV kariškių tikėjimą savo ginklais

Vertikalaus pakilimo konvertoplanas V-22
+16