Pirmoji rimta Vyriausybės krizė

Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas
Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Tik graudų juoką gali kelti B. Vėsaitės postringavimai, kad ji dar „keletą dienų turėtų pabūti“ savo poste. Po to, kai iš Prezidentūros nuskambėjo nedviprasmiškas raginimas premjerui Algirdui Butkevičiui ieškoti naujo kandidato į ūkio ministrus.

VĖSAITĖS SKRYDIS BAIGĖSI DAUKANTO AIKŠTĖS KABINETE?

Kol kas dar ministrė B. Vėsaitė gali būti rami – l.e.p. ji gali „pabūti“ ir ne kelias dienas, o net keletą savaičių, nes po jos išskirtinio ministeriavimo į naują kandidatą bus žiūrima pro dar didesnį padidinimo stiklą. Ir Prezidentūroje ne tik užsienio kalbos žinios bus tikrinamos.

Prezidentė, pareiškusi, kad „ūkio ministrės veiksmuose išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai“, turėtų vyti lauk ne tik nuolatos nusišnekančią Socialdemokratų partijos pažibą, bet ir išsikviesti ant kilimėlio jai pavaldžių specialiųjų tarnybų vadovus, kad šie paaiškintų, kodėl davė rekomendacijas B. Vėsaitei, kuri ne kartą buvo veik atviru tekstu buvo įvardijama kaip vienos Rytų šalies, nuo kurios energetinių išteklių esame priklausomi, įtakos agente.

Koalicija tikrai nepalaikys

Ministrė B. Vėsaitė, lyg šiaudo griebiasi valdančiosios koalicijos partnerių paramos, pareikšdama, kad „laukia koalicijos sprendimo“. Jo tikrai nebus.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadai Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis atviru tekstu atsakomybę už ministrės netoleruotiną elgesį permeta socialdemokratams. Ir tai visiškai logiškas elgesys. Nusilpusiems „tvarkiečiams“ kiekvienas politinis smūgis populiariems socialdemokratams yra naudingas.

Darbiečiai-leiboristai, tik pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie B. Vėsaitės kelionę su kalakutų augintojais, tiesiai šviesiai pareiškė, kad toks jos elgesys diskredituoja koaliciją ir jai reikia trauktis.

Kas jau kas, o Viktoras Uspaskichas, 2005 m. turėjęs trauktis iš to paties ūkio ministro posto, tai puikiai žino (tiesa, jis paslydo dėl gerokai rimtesnių interesų painiojimo – būdamas ministru protegavo savo privatų verslą).

Darbiečiai-leiboristai niekada socialdemokratams neatleis ir vieningo balsavimo, kai buvo naikinama V. Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinė neliečiamybė. Gręsiant realioms laisvės atėmimo bausmėms nėra ko prarasti. O kerštas pagrindiniams koalicijos partneriams socialdemokratams, galimas daiktas, nors kažkiek palengvina darbiečiams-leiboristams paskutiniu metu tekusių smūgių naštą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, nuolatos deklaruojančiai, kad jos politikai nėra įsivėlę į jokius korupcinius skandalus, taip pat būtų „ne onoras“ palaikyti susikompromitavusią ministrę.

VTEK sprendimas bereikšmis

Koks bebūtų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimas (o jis, galima spėti, nebus palankus, juk VTEK nariai Prezidentūros pranešimus irgi skaito) – jo labai laukia ir iš jo kažko tikisi socialdemokratai – ministrei B. Vėsaitei dirbti būtų nepakeliamai sunku. Bet ji gali guostis, kad tos kelios savaitės, o gal ir trumpesnis laikas, nes artėja pirmininkavimas ES, tad naujojo ministro paieška turėtų vykti sparčiai, neprailgs. Ir bus galima grįžti į įprastas ramaus parlamentinio darbo vėžes Seime, erzinantis su opozicija, kuri netenka paskutinių savo kurtos energetinio saugumo rūmo likučių. Kaip žinia, viena didesnių energetinio konservatorių „rūmo“ griovėja yra būtent dabartinė ūkio ar „energetikos“ ministrė, kaip kartais mėgdavo ji pati sakyti.

Kokio masto Vyriausybės krizė?

Ar greitas ministrės praradimas gali sukelti sumaištį Vyriausybės darbe? Gali. Vien B. Vėsaitės pakeitimas kitu ir racionalesniu (reikia tikėtis, tokių rasis) socialdemokratu nebūtų didelė tragedija. Pradžia ne pati geriausia, bet mirtino pavojaus Vyriausybei ir jos veiklai nekiltų. Tačiau, jei kraujo skonį pajutusi opozicija bei kerštaujantys koalicijos partneriai ant politinės kovos aukuro paaukos dar ir sveikatos sistemos reformatorių Vytenį Povilą Andriukaitį, tai tiek socialdemokratų, tiek ir premjero A. Butkevičiaus nervai gali pradėti krikti.

Kritinėse situacijose pradedantis savo mintyse ir poelgiuose maišytis premjeras gali tapti dar didesniu politinių pašaipų objektu. Tada Vyriausybės veikla gali tapti lengvu Prezidentės kritikos taikiniu. Vis tik manytina, kad pirmininkavimo ES laikotarpiu staigių politinių manevrų bus stengiamasi išvengti.