Analitikai: studijų prieinamumas Lietuvoje yra žemas

Mokslas
Mokslas
  © Andrius Ufartas / Fotobankas
BNS
2013-05-22 13:48

„Studijų prieinamumas yra žemas, šansai patekti į aukštąją mokyklą ir ją sėkmingai baigti priklauso nuo tam tikrų charakteristikų, pavyzdžiui, tėvų išsilavinimo, neįgalumo, studentų šeimyninės padėties. Šiandien duomenys rodo, kad studijos prieinamos ne visiems. Studijų prieinamumas yra susijęs su studijų įperkamumu, tai yra gebėjimu padengti studijų kaštus“, – trečiadienį pristatydama apžvalgas, kalbėjo MOSTA analitikė Žemyna Pauliukaitė.

„Eurostudent“ apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje, bet išlaidos studijoms - vienos didžiausių. Toks pajamų ir išlaidų santykis skatina ieškoti pigesnių studijų galimybių, gali turėti neigiamą poveikį prieinamumui“, - pridūrė ji.

Trečiadienį pristatytose apžvalgose aptariamos mokslo ir studijų srities dešimtmečio tendencijos apie dėstytojus, studentus, aukštojo mokslo naudą ir panašiai.

Pasak Ž. Pauliukaitės, nors išlaidos studijoms iš valstybės ir savivaldybių Lietuvoje per dešimtmetį išsaugo, vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Prieš pora metų vienam studentui teko 7,7 tūkst. litų valstybės ir savivaldybių lėšų, tai buvo perpus mažiau nei vidutiniškai ES.

MOSTA atlikta „Studijų būklės apžvalga“ parodė, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, daug studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų. 2011 metais aukštosiose mokyklose mokėsi per 170 tūkst. studentų, tačiau jų skaičius, prognozuojama, mažės.

Daugėja Lietuvos studentų ir dėstytojų, išvykstančių stažuotėms į užsienio aukštąsias mokyklas. Pagal „Erasmus“ programą išvykusiųjų skaičius per dešimtmetį padidėjo beveik keturis kartus ir 2010-2011 metais į užsienį stažuotis išvyko 9 proc. visų Lietuvos dėstytojų.

Analizuojant aukštųjų mokyklų darbuotojus, pastebėta, jog didžiąją dalį akademinio personalo sudaro moterys, tačiau jos dažniausiai užima žemiausias pareigas - tarp profesorių moterų mažiau nei 15 procentų.

Analitikų duomenimis, mokslininkai ėmė skelbti daugiau publikacijų - per dešimtmetį jų skaičius išaugo 68 procentais.

Nors vidutiniškai daugiausia mokslo daktarų parengiama socialinių mokslų srityje, centro analitikas daktaras Rimantas Skirmantas pasakojo, jog Lietuva pasaulyje dažniausiai matoma pagal mokslines publikacijas tokiose srityse kaip matematika, inžinerija, ekonomika, verslas, fizika, medžiagų mokslas.

„Pasauliniame katile sudaro didžiausią dalį iš lietuviškų tematikų“, - teigė R.Skirmantas.

Pastarąjį dešimtmetį išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Nepaisant to, 2011 metų Lietuvos išlaidų MTEP dalis BVP buvo dvigubai mažesnė nei vidutiniškai ES.

Nors MTEP darbuotojų skaičius Lietuvoje auga, nuo ES vidurkio jis atsilieka 30 procentų. Didžioji dalis šių darbuotojų Lietuvoje dirba aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje. Verslo sektoriuje Lietuvoje dirba 18 proc. visų MTEP darbuotojų, kai ES - vidutiniškai 52 procentai.

 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.