Vaišvila: kodėl balandžio pabaigoje buvo pakeista Grybauskaitės biografija?

Zigmas Vaišvila
Zigmas Vaišvila
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Ketvirtadienį Seime spaudos konferencijos metu Z. Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad prezidentūros interneto tinklalapyje D. Grybauskaitės biografija buvo pakeista šių metų balandžio 26 d. Pasak buvusio VSD vadovo, į akis krenta tai, kad pakeista viena data, susijusi su šalies vadovės studijomis JAV.

VAIŠVILA TEIGIA IŠGIRDĘS APIE GRYBAUSKAITĖS „PREMIJAVIMĄ UŽ GERĄ DARBĄ“ 1990 METŲ LIEPĄ

BUVĘS VSD VADOVAS: GRYBAUSKAITĖ TOLIAU SLEPIA SAVO BIOGRAFIJOS FAKTUS

GRYBAUSKAITĖ. 10 DINGUSIŲ BYLOS PUSLAPIŲ

„Žinant Lietuvos problemą dėl sąmoningai slepiamos D. Grybauskaitės biografijos, oficialioje prezidentės biografijoje keičiamas laikas, kada ji ne studijavo, o buvo išsiųsta į Džordžtauno universiteto vadovų kursus – vietoje 1991 m., viešai skelbtų ir iki prezidento rinkimų ir iki šiol, o šių metų balandžio 26 d. įrašomi 1992 m. [...] Ir paaiškinsiu esminę takoskyrą – 1992 m. jau yra po Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje. Iki šio istorinio virsmo ne bet kas ėjo dirbti į nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valdžios struktūras“, – aiškino Z. Vaišvila.

„Priminsiu, kad 1991 m. liepos 31 d. dar įvyko Medininkų tragedija. Po jos tik dviese su Valerijonu sprendėme – siųsti į pasienio postus žmones, ar ne? Atsakomybės dėl jų likimo niekas nenorėjo prisiimti. Būdamas iki pučo Vyriausybės aparato vadovu, D. Grybauskaitės į darbą mūsų Vyriausybėje nepriiminėjau, o jos biografijoje skelbiamų Vyriausybės programų, kurioms ji tariamai vadovavo, taip pat nebuvo. Ir lėšų siųsti D. Grybauskaitę į Džordžtauno universiteto 6 mėnesių vadovų kursus mūsų Vyriausybė neturėjo. Tad būsimoji Lietuvos Prezidentė į šiuos kursus turėjo išvykti 1991 m. pradžioje, tai yra tada, kai liejosi sausio 13-osios kraujas, o vasario 9-ąją Tauta plebiscite balsavo dėl Nepriklausomybės“, – tęsė signataras.
Z. Vaišvila pastebi, kad pagal viešai skelbiamą informaciją 1991 m. tuose pačiuose vadovų kursuose Džordžtauno universitete tobulinosi ir būsimas Europos komisjos pirmininkas nuo 2004 m. J. M. Barroso, studijų laikais buvęs pogrindinės maoistinės Portugalijos organizacijos vienu vadų, o 1985 m. – Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Buvęs VSD vadovas teigė, kad prezidentė Karolio Didžiojo apdovanojimo gavimo proga Vokietijos televizijai „Deutsche Welle“ paaiškino, kad TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ji dėstė ir apie internetą, kurio net Vakarų visuomenėje tuo metu nebuvo, bet nedėstė jokių ideologizuotų dalykų.
„Bent aš nepatikėsiu, kad TSKP CK lėšas savo partiniam elitui ruošti skyrė už vakarietišką propagandą, o ne už tarybinės santvarkos apologetų ruošimą. Kadangi TSKP aukštųjų partinių mokyklų dėstytojais buvo tik komunistų partijos elito ir TSRS spec. tarnybų atstovai, todėl vieną kartą reikia galutinai išsiaiškinti dėl D. Grybauskaitės juodojo karate diržo, kuriuo ji vėlgi pasigyrė ne tik „Deutsche Welle“ žiūrovams, bet ir puikuojasi prezidentės biografijoje“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Z. Vaišvila.
Pasak signataro, karate Tarybų Sąjungos buvo draudžiama sporto šaka, todėl D. Grybauskaitė treniruotes galėjo pradėti Leningrade.

„Pasiekti karate juodojo diržo lygį galima tik treniruojantis nuo jaunų dienų bent penkerius metus ir turint tam duomenis. Ką tai reiškia paprasta kalba? Paaiškinu – Tarybų Sąjungoje karate buvo draudžiama sporto šaka, kuria užsiimti turėjo teisę tik KGB ir GRU. Jokių išimčių. Todėl klausiu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo Zenono Vaigausko, beje, dirbusio TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje kaip ir dauguma dėstytojų iki 1990 m. gruodžio pradžios, tai yra kai TSRS nesikalbėjimas su Lietuva pakvipo paraku, ir Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono – kodėl 2009 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubui kreipusis į jus dėl kandidačių į Lietuvos Prezidentus K. D. Prunskienės ir D. Grybauskaitės galimo bendradarbiavimo su užsienio spec. tarnybomis patikrinimo, Jūs nevykdėte įstatymų reikalavimų tai daryti?“, – kalbėjo Z. Vaišvila.
Savo ruožtu buvęs VSD vadovas pareiškė, kad kreipsis į pačią D. Grybauskaitę ir pateiks konkrečius klausimus dėl jos biografijos detalių.

Z. Vaišvilos klausimai prezidentei:

Kodėl savo biografijoje slepiate faktą, kad 1987 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.1271 TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje buvote įdarbinta vieneriems metams etatine darbuotoja?

Kodėl po LKP atsiskyrimo likote TSPK nare?

Kada išstojote iš TSKP, jei išstojote?

Kodėl po LKP atsiskyrimo nuo TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurios veiklą finansavo TSKP, sutikote tapti viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore?

Kodėl likote dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios?

Kodėl likote dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?

Kada nutraukėte darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?

Kada vykote į vadovų kursus Džordžtauno universitete 1991 m. ir kas tai finansavo?

Kas ir kur 1991 m. Jus įdarbino Lietuvos valdžios institucijose grįžus iš Džordžtauno?