Lietuvių darbininkai Vokietijoje – išnaudoti ir palikti likimo valiai

Dešrelės
Dešrelės
  © 123rf.com
Alfa.lt
2013-04-23 14:31

Kaip skelbia leidinys „Saarbruecker Zeitung“, skundą dėl išnaudojamų dešrų gamintojo „Hoell“ darbininkų pateikė vietos profesinė sąjunga NGG. Teigiama, kad 30 imigrantų, tarp jų ir lietuvių, daugelį savaičių negauna atlyginimo, iki šiol gyveno apleistose patalpose ir neturėjo ką valgyti. Vietos prokurorai pradėjo tyrimą, įtardami personalo atrankos įmonės vadovą Rolfą Wenzelį sukčiavimu.

„Hoell“ vadovai tvirtina nieko nežinoję apie lietuvių ir kitų darbininkų patiriamas kančias. Sutartis su R. Wenzeliu esą nutrūko dar balandžio 11 dieną, ir daugiau nebuvo atnaujinta. Personalo atrankos įmonei, kaip ir priklauso pagal susitarimą, iš viso esą buvo sumokėta net 600 tūkst. eurų, kurių dalis turėjusi atitekti darbininkams.

reklama

„Mes kuo griežčiausiai smerkiame „Wenzel“ firmos elgesį“, - pareiškė „Hoell“ vadovas Raineris Wenzas, tuo pačiu nurodęs, kad jo įmonė „dėl grynai teisinių priežasčių“ negalinti išmokėti apgautiems žmonėms priklausančio atlyginimo, nes tai esanti R. Wenzelio pareiga.

Tiesa, pareigos kitaip pasirūpinti darbininkais „Hoell“ vis dėlto neišsižadėjo. Šiai istorijai praėjusią savaitę iškilus į viešumą, į darbininkų gyvenamas patalpas Sarbriukeno priemiestyje užsukę NGG ir „Hoell“ atstovai atgabeno maisto atsargų ir būtiniausių higienos reikmenų. Ta pačia proga ankštame bute apsilankę žurnalistai rado tuščią šaldytuvą ir daug nusivylusių žmonių.

„Jauna moterimi iš Lietuvos“ pristatyta 19-metė Diana Ostik „Saarbruecker Zeitung“ sakė iki balandžio vidurio dirbusi „Hoell“ įmonėje prie konvejerio. Kiekvieną dieną – po 10 valandų, tikintis už tai 5 eurų valandinio atlygio. Tačiau nuo vasario mėnesio mergina gavo tik 100 eurų atlygio – nepakankamai, kad būtų padengtos kelių mėnesių pragyvenimo Vokietijoje išlaidos.

D. Ostik parodė žurnalistams, kad bendroje kasoje, iš kurios turėjo prasimaitinti 5 žmonės, buvo likę vos 10 eurų ir 5 centai. Jeigu ne tėvų iš Lietuvos parsiųsti pinigai, padėtis esą būtų dar sunkesnė.

Kaip išsiaiškino vokiečių žurnalistai, mažiausiai penki lietuviai atvyko iš Elektrėnų, kur juos užverbavęs vieno grožio salono savininkas.

Apie patiriamus sunkumus žurnalistams taip pat paliudijo ir 46-erių bulgarė Elena. Ji skundėsi nesulaukianti mažiausiai 1500 eurų, be kurių negalinti grįžti į gimtinę.

„Susikalbėti su lietuviais, bulgarais, moldavais ir rumunais sudėtinga. Tik dvi moterys šiek tiek kalba angliškai“, - pastebėjo „Saabruecker Zeitung“. Jos ir papasakojusios, kaip tarpininkas iš Varšuvos padėjęs rasti darbą Vokietijos ir Prancūzijos pasienyje esančioje Saro žemėje, tačiau vėliau viskas pasibaigę liūdnai.

R. Wenzelis, kuriam dabar teks aiškintis su teisėsauga, tvirtina jaučiąs „tik moralinę atsakomybę“ dėl to, kas nutiko darbininkams iš užsienio. Jis esą nežinąs, kodėl šie negavę priklausančio atlyginimo. „Aš nesu darbdavys“, - sakė personalo atrankos įmonės vadovas, kurio teigimu, atlyginimu turėjęs rūpintis partneris Varšuvoje, kurio vardą jis atsisakė atskleisti.

Kaip praėjusią savaitę rašė „Saarbruecker Zeitung“, „Hoell“ pastaruoju metu patiria didelių finansinių sunkumų. Dar 2011 metų rugsėjį bendrovė buvo paskelbusi apie savo nemokumą. Ją padėjo išgelbėti tik 4,5 mln. eurų dydžio žemės vyriausybės parama. Tačiau vėliau „Hoell“, mėgindama mažinti išlaidas, atleido 100 vietos darbininkų, ir pradėjo samdyti atvykėlius iš Rumunijos, dėl ko Sarbriukene susilaukė aršios kritikos. Opozicija žemės parlamente piktinosi, kad parama bendrovei buvo suteikta, nenumačius jokių išankstinių sąlygų dėl darbo vietų išsaugojimo.