Zuokas ieško kozirių: Vilniuje pigiausios komunalinės paslaugos?
matyt, šildymo kainos neįskaičiuotos

Artūras Zuokas
Artūras Zuokas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Lenkia Rygą ir Taliną

Penkiolikos paslaugų kokybės tyrimą atlikusios bendrovės „Civitta“ atstovė Justė Pačkauskaitė pasakojo, kad pirmiausia buvo domimasi namais, kurių administratorių skiria miesto savivaldybė. Tokių daugiabučių sostinėje yra apie 5 tūkst. Svarbiausias vertinimo kriterijus buvo mokėjimo už paslaugas dydis.

Atlikus lyginamąjį tyrimą paaiškėjo, kad vidutinė vilniečių mokama suma už komunalines paslaugas yra 44 litai per mėnesį. Pasak tyrimo autorių, mažiau už šias paslaugas Lietuvos didžiuosiuose miestuose moka tik Klaipėdos gyventojai – 41 Lt.

Taip pat išsiaiškinta, kad vilniečiai už komunalines paslaugas moka mažiau negu kauniečiai. Pastarieji per mėnesį vidutiniškai sumoka keturiais litais daugiau. Kaimyninių valstybių sostinių gyventojai moka dar daugiau: Taline – 53 Lt, Rygoje – 100 litų per mėnesį. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko teigimu, atsižvelgiant į pajamų lygį, tai reiškia, kad vilniečiai už komunalines paslaugas moka mažiau negu kitų Baltijos sostinių gyventojai.

Studija „Komunalinių ir kitų mokesčių už centralizuotai teikiamas paslaugas palankesnio gyventojams apskaičiavimo ir mokėjimų galimybių“ Vilniaus miesto savivaldybei kainavo 108 tūkst. litų. A. Zuoko teigimu, visa ši suma gauta iš Europos Sąjungos fondų.

Yra galimybių sutaupyti

Studiją rengę konsultantai pasiūlė būdų, kaip būtų galima sutaupyti daugiau lėšų. Siūloma uždaryti prieigą prie šiukšlių šalintuvų, nuolatinį stebėjimų dažnumą kiekvienam namui nustatyti pagal poreikį, atsisakyti tarpinės karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros. Pritaikius šiuos pakeitimus, anot ekspertų, 50 kv. metrų bute pavyktų sutaupyti iki 140 Lt per metus.

Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai mokėtų mažiau. Šios lėšos, anot savivaldybės atstovų, galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams. Palygti su kitais miestais, vilniečiai šiam tikslui kaupia daugiau lėšų negu kitų miestų gyventojai, bet kaupiančiųjų yra pakankamai nedaug – 10–15 proc. Taip pat pripažinta, kad kai kurių daugiabučių namų priežiūrai skiriama per mažai dėmesio.

Daugiau atsakomybės gyventojams

Konsultantai pateikė siūlymą atsisakyti „bendrojo katilo“ principo naudojant mokėjimus, nes, anot jų, didesni namai šiuo metu subsidijuoja mažesnius.

„Siūlome įtvirtinti principą, kad gyventojai moka tik už savo namo išlaikymą. Sistema turi būti sąžininga – kai kuriuos namus išlaikyti yra brangiau, bet šių kaštų neturi patirti kitų namų savininkai, – teigė J. Pačkauskaitė. – Taip pat reikia įtvirtinti principą, kad metų pradžioje gyventojams pateikiami realūs metiniai biudžetai su konkrečiai darbais ir sąnaudomis pagal kiekvieną paslaugų rūšį, o metų gale – kiek lėšų ir kam išleista.“

Pasak J. Pačkauskaitės, teisinis reguliavimas tarp administratoriaus, tiekėjo ir vartotojo prasilenkia su pažangiausiais ES pavyzdžiais ir primena sovietmetį. Pavyzdžiui, kilus problemų dėl bendrųjų daugiabučių patalpų, atsiranda daug nesutarimų tarp gyventojų ir namų administratorių. Tyrimą atlikusios įmonės atstovų manymu, daugiau atsakomybės turėtų tekti patiems gyventojams.

Vilniaus miesto Tarybos narys, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad dabartinė daugiabučių administravimo tvarka yra pasenusi. „Reikia pakeisti teisės aktus, kurie buvo perrašyti iš dar iš LTSR laikų, – teigė jis. – Dauguma dalykų priklauso nuo pačių gyventojų aktyvumo. Daug kas pasakys, kad viską turi padaryti savivaldybė. Iš tikrųjų taip nėra.“

J. Antanaičio teigimu, efektyviai valdomi daugiabučiai, kurie priklauso bendrijoms. „Gerai gyvena tie namai, kurie yra priėmę sprendimus dėl kaupiamojo mokesčio“, – sakė jis. Tarybos narys pridūrė, kad tuose namuose, kuriuose iš anksto planuojami remonto darbai, nepasitenkinimo nekyla.

Pasak J. Antanaičio, per mėnesį mieste įsteigiama apie 15 bendrijų. Iš viso Vilniuje bendrijos administruoja apie 10 proc. pastatų. Anksčiau bendrijų skaičius sostinėje svyravo, o šiuo metu jis didėja.

„Kitos paslaugos“ – gyventojų priežiūrai

Viena iš sąskaitos už komunalines paslaugas eilučių, vadinama „kitos paslaugos“, daliai sąskaitas gaunančių gyventojų iki šiol lieka neaiški. Pasak tyrimą atlikusios įmonės atstovų, prie šios eilutės įrašyta suma gali išaugti, kai atliekami iš anksto neplanuoti remonto darbai.

Vilniaus miesto mero teigimu, tai, ar nepiktnaudžiaujama šia eilute, geriausiai kontroliuoti gali patys gyventojai. „Jeigu gyventojas galvoja, kad kažkas už jį turi pasirūpinti – visada yra ginčai. Tie gyventojai, kurie rūpinasi savo turtu geriausiai žino, už ką ir kiek moka“, – sakė A. Zuokas.