Be sekso koldūnų neparduosi?

koldūnai
koldūnai
  © Asmeninis albumas

Koldūnai: penkiolika sekundžių šlovės

Televizoriaus jau kelis mėnesius nebežiūriu, todėl kolega specialiai atsiuntė pasižiūrėti neseniai televizijoje pradėtą transliuoti reklaminį filmuką, kuris redakcijoje sukėlė diskusiją.

„Kaip šilkas pabrėžia moters grožį, taip ypač plona tešla atskleidžia „Viči“ koldūnų skonį. Daug natūralaus įdaro, itin plona tešla leis mėgautis kiekvienu kąsniu. Viči. Beprotiškai fantastiški.“

Atlieku trumpą kolegių apklausą: „Ar patiktų, jei tave palygintų su koldūnu? Kaip priimtum tokį komplimentą?“. Komentarų nebuvo, pakelti antakiai ir veido išraiškos atsakė į šį klausimą paprastai: tokį ir originaliu nepavadinsi. Nei šis, nei tas.

Kokia pradžia, tokia ir pabaiga. Kam ta legendinė šviesaus atminimo Vytauto Kernagio frazė? Ir be gražios moters, kurios atvaizdą keičia koldūnų lėkštė, ir be lakios frazės galima būtų apsieiti. Nuo to juk koldūnų kokybė nenukentėtų, bet ne, būtinai reikia parduoti moterį (koldūnus).

Šią reklamą neigiamai įvertino ir Lygių galimybių kontroliavimo tarnybos kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Jos manymu, tokia, kurioje žmogus lyginamas su daiktu ar maisto produktu, yra netinkama ir nekorektiška.

Seksistinės reklamos atspindi užsakovų pažiūras

Seksualinę, erotinę potekstę turinčios reklamos neva veikia pirkėjo pasąmonę ir skatina jį pirkti tai, ko galbūt jis visai neplanavo. Lietuvių gamintojo koldūnų reklama pakankamai švelni (palyginus su vulgarios ir seksistinės reklamos pavyzdžiu tapusia „Kai norisi mėsos“), vis dėlto joje tešla lyginama su dailia moterimi, vilkinčia šilkinę suknelę. Negi reklamos kūrėjai pristigo palyginimų?

„Būna ir blogiau, – pasakė ilgametę reklamos tekstų kūrimo arba vadinamųjų „copywriterių“ darbo patirtį turintis tarptautinės reklamos agentūros Lietuvoje atstovas, paprašytas įvertinti koldūnų reklamą. –

Tai yra toks devintas dešimtmetis... Primena pirmąsias lietuvių reklamas, kurios perduodavo tiesmuką pardavimo žinutę: „Pirk arba mirk.“ Seno sukirpimo užsakovai ir toliau prašo reklamose naudoti moteris, vaikus, gyvūnus, kad tai padėtų „iškišti“ prekę. Anksčiau save gerbiančios reklamos agentūros galėdavo sau leisti atsisakyti užsakovų, kurių reikalavimai kirsdavosi su agentūros principais. Dabar, po krizės, dauguma reklamos kūrėjų yra neišrankūs.“

Norėjo pabrėžti koldūnų grožį

Koldūnų gamintojai naujojo produkto reklamos kūrėjų neatskleidė, įvardydami tai komercine paslaptimi. Kodėl būtent tokią idėją, pristatydami naujus koldūnus, jie rinkosi?

„Pagrindinė reklamos mintis ir tikslas yra išskirti naujieną koldūnų rinkoje – itin ploną tešlą. Plonumui pabrėžti pasirinkome šilko metaforą. Šiuo atveju, mūsų produktas yra ypatingas tešlos plonumu (tešla – lyg šilkas) bei itin kokybišku įdaru.

Norėdami pabrėžti šilko ypatybes, reklamoje naudojame šilku pasipuošusios moters įvaizdį, – el. laišku į klausimą atsakė „Vičiūnai Group“ rinkodaros direktorius Renatas Šapoka. –

Be to, kaip šilkas, taip ir mūsų koldūnuose naudojama itin plona tešla skirta pabrėžti tai, kas slypi po ja. Norime pasakyti, kad ne rūbas puošia žmogų, o tik išskiria jo grožį. Produkto atveju – tešla atskleidžia įdaro skonį.“

Iš reklamos „perlų“ istorijos

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jokio skundo dėl minėtos koldūnų reklamos nėra gavusi. Tarnybos atstovai šiek tiek švelniau nei pati kontrolierė A. Burneikienė įvertino reklaminį lietuvių gamintojo filmuką.

„Peržiūrėjau ir aš, ir mano kolegos. Palyginus su tuo, kokius skundus gauname, ši reklama yra tik gėlelės“, – sakė 1999 metais gegužį pradėjusios veikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kontrolierės patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.

Moteris ar vyrus žeminančių, diskriminuojančių reklamų pasitaiko nuolat. Vis dėlto daugiausia atgarsių sulaukia ne vietinės, o nacionalinės reikšmės, nes jos per įvairias informacijos priemones pasiekia didelę auditoriją.

Bene didžiausią triukšmą sukėlė 2004 metų kovo pabaigoje pradėta „Krekenavos agrofirmos“ mėsos gaminių reklamos kampanija. Reklaminiame plakate vaizduojama apnuoginta moters nugara, o šalia užrašas „...kai norisi mėsos“.

„Reklama norima parodyti, kad mėgavimasis mėsos produktu yra didesnis malonumas nei televizija ar spauda, kuri reklamoje yra vaizduojama simboliu – moters siluetu“, – taip bendrovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai paaiškino reklamos tikslą.

Ši reklama pripažinta netinkama, o jos užsakovui „Krekenavos agrofirmai” skirta 500 litų bauda. Ši įmonė taip pat vienintelė nuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigimo atsisakė nutraukti reklamą, už tai ir gavo baudą.

Nors moterys reklamoje eksploatuojamos dažniau nei vyrai, tačiau kliūva ir jiems. Pradedant stereotipiniu vyrų vaizdavimu, baigiant smūgiu žemiau juostos.

2005 metų rugsėjo pabaigoje Lygių galimybių priežiūros tarnybai vienas šalies gyventojas, vyras, apskundė jį šokiravusią „Vilniaus mėsos“ vytintų dešrelių reklamą. Per radiją moteriškas balsas šitaip reklamavo mėsos gaminį: „Iš pradžių man buvo nedrąsu, jis toks mažas ir kietas... Bet kai prisiliečiau lūpomis, pajutau, koks tai malonumas”.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas prisiminė ir kitas reklamas, kurios šiurkščiai diskriminavo ar žemino vyrus ir moteris. Pavyzdžiui, gana keistas vieno naktinio klubo suvokimas apie lyčių lygybę: didelis vyras rankose laiko mėgintuvėlį ir jame įkurdintai sumažintai moteriai tarp kojų grūda bananą; šalia didelė moteris mėgintuvėlyje sumažintą vyrą maitina „Viagra“. Arba vieno kazino pirmojo gimtadienio reklamą: nuotraukoje pavaizduotos moters krūtys, šalia – matavimo juostelė su žyma 1 m., suprask, vieneri metai, bet ir vieno metro krūtinės apimtis.

Verslininkai nebenori neigiamos reklamos

Tokių šokiruojančių reklamų akivaizdžiai mažėja, o verslininkų elgesys, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, keičiasi.

Gamintojai vis dažniau prieš pradėdami reklamos kampaniją konsultuojasi su Tarnyba, jai siunčia reklamų juodraščius. Ir tai verslininkai daro ne dėl galimų baudų, kurių sulauktų už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimą.

„Bauda nuo šimto iki 2 tūkstančių litų didelių įmonių, prekybos centrų, bankų neišgąsdinsi. Jie labiau bijo sugadinti savo įvaizdį, santykius su klientais, apsijuokti ar turėti problemų.

Praėjo tie laikai (apie 2006–2007 m.), kai manyta, kad bet kokia, net neigiama informacija apie įmonę, yra gera reklama“, – išvadą padarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kontrolierės patarėjas ryšiams su visuomene V. Dambrava.

Jis pastebėjo dar vieną tendenciją: jei anksčiau beveik visi skundai apie pažeidimus pasitvirtindavo, tai dabar jie ne visada yra teisingi. Tarnybos darbuotojai retkarčiais praneša pasiskundusiems, kad pažeidimo nenustatė. Vis dėlto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas pabrėžė, kad vieša kontrolė (kai visuomenės, žiniasklaidos atstovai stebi ir vertina viešai skelbiamas reklamos žinias) verslininkams daro įtaką, jie jos stengiasi paisyti.

 

 

Be sekso koldūnų neparduosi?

koldūnai