Vlada Musvydaitė: lengvaatletė gyveno krepšinio ritmu

Vlada Musvydaitė
Vlada Musvydaitė
„Savaitė“
2007-09-23 00:01

Kol Ispanijoje kunkuliavo Europos krepšinio aistros, Lietuvoje likusi TV3 sporto žurnalistė Vlada MUSVYDAITĖ sukosi kaip voverė rate: juk jai teko ne tik sporto naujienas pristatyti, bet ir pačiai treniruotis, neapleisti magistrantūros studijų.

Tarp Ispanijos ir Lietuvos

reklama

„Europos krepšinio čempionatas labai pakeitė mano įprastinį gyvenimo ritmą. Tomis dienomis kone visą parą gyvenau krepšinio ritmu, vis laukdama naujienų iš Ispanijos. Gerai, kad turėjome krepšinio ekspertą. Mums talkino buvęs žalgirietis Vitoldas Masalskis, kuris pakomentuodavo svarbiausius dalykus“, — dar nesibaigus krepšinio aistroms Ispanijoje kalbėjo TV3 sporto žinių vedėja V.Musvydaitė.

Kai krepšinio čempionatas persikėlė į Madridą, Vlada televizijoje liko be savo kolegos Roberto Petrausko, į kurį galėdavo bet kada kreiptis patarimo — jis išskrido sporto įvykių stebėti iš arti.

Ar nebūtų paprasčiau žinias apie krepšinį dėlioti pačioje Ispanijoje? „Žinoma, būtų daug paprasčiau. Manau, kiekvieno žurnalisto svajonė pasakoti apie įvykius iš jų veiksmo centro“, — pripažino sporto žurnalistė, pridūrusi, jog jų atveju vaizdo medžiaga gelbėjo korespondentas Šarūnas Mazalas, kasdien atsiųsdavęs įvairių siužetų.

Savo kolegai R.Petrauskui Vlada nė kiek nepavydėjusi — kasdien komentuoti trejas rungtynes yra nemažas stresas. Pati nė už ką nesutiktų jų komentuoti krepšinio šalies žmonėms — tą galėtų daryti žmogus, kuris būtų šios sporto šakos ekspertas, pats krepšinį žaidęs ar teisėjavęs.

Porą savaičių į krepšinio kovas panirusi V.Musvydaitė prisipažino buvusi maloniai nustebinta lietuvių ekipos pasirodymu šiame čempionate. „Iš tikrųjų, vertinant pagal visą rinktinės pasiruošimo ciklą, iš pradžių buvau nusiteikusi pesimistiškai. Sunku buvo patikėti ir rinktinės bendrojo fizinio parengimo trenerio Virginijaus Mikalausko išsakytais žodžiais. Jis sakė, nusiramink, čempionato pradžioje įgysime labai gerą sportinę formą. Neabejoju, kad daugelis nesitikėjo tokio pergalėmis nusėto mūsų komandos starto“, — nuostabos neslėpė pašnekovė, pamažu įtikėjusi, jog lietuviai be medalių namo tikrai negrįš.

Vakarai bėgimo trasose

TV3 sporto žurnalistė atvirai sako: jai, kaip ir kiekvienam Lietuvos gyventojui, krepšinis yra labai artima sporto šaka. „Visuomet domėjausi krepšiniu. Džiaugiuosi, kai galiu pasijusti paprasta krepšinio aistruolė. Man patinka sėdėti su draugais prie televizoriaus ir iš širdies „sirgti“, — juokiasi jau ne pirmus metus į sporto įvykių sūkurį įsisukusi žurnalistė.

Vlada pernai baigė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą, o dabar yra tarptautinės komunikacijos magistrantūros studentė. Sporto žurnalistika susidomėjo dar antrame kurse. Iš pradžių dirbo Lietuvos TV sporto redakcijoje, prieš ketverius metus įsijungė į TV3 žinių komandą.

Moteris, sporto žinių žurnalistė, nėra labai dažnas atvejis Lietuvos žiniasklaidoje. Į tokią išimtį Vlada reaguoja su šypsena: „Vos atvykau iš gimtųjų Pagėgių, iš karto pasinėriau į sporto liūną. Pradėjusi studijuoti, netrukus įsidarbinau televizijoje, rengiau Europos, Pasaulio čempionatų apžvalgas, o dabar pakilau karjeros laiptais — tapau vedėja“.

„Visas mano gyvenimas susijęs su sportu“, — šypteli nenustygstanti vietoje 24-erių mergina. Ir tai nėra joks atsitiktinumas. Vlados tėvai yra lengvaatlečiai: mama — 100 m bėgimo Ukrainos čempionė, tėtis — 800 m bėgimo Lietuvos čempionas.

V.Musvydaitė aktyviai sportuoja jau keturiolika metų. Jos kolekcijoje puikuojasi nemažai įspūdingų titulų: Lietuvos lengvosios atletikos 400 m barjerinio bėgimo čempionė, Studentų SEL žaidynių čempionė, Europos estafetės 4x400 m vicečempionė, Baltijos šalių vicečempionė...

Net ir užgriuvus krepšinio rūpesčiams, Vlada nenustojo sportuoti. „Dabar pati sezono pradžia. Du mėnesius didžiausią dėmesį lengvaatlečiai paprastai skiria bendram fiziniam pasirengimui“, — tarsteli ji.

Vlada net specialiai išsinuomojo butą Žvėryne, kad Vingio parkas būtų greičiau pasiekiamas. Kiekvieną vakarą Vlada suka ratus parko takeliais. Retai kada bėgioja viena. Kompaniją paprastai palaiko jos draugas Mantvydas, kiti draugai.

„Liūdna, kai tenka bėgioti vienai. Man patinka kompanija. Juk bėgant galima ir pasikalbėti. Taip geriau atsipalaiduoju. Draugams parodau, kokią mankštą reikėtų daryti po bėgimo, kad sąnariai neįsiskaudėtų“, — kalbėjo Vlada, dar prisipažinusi, jog tik pabėgiojusi ji pasisemia energijos ir žvalumo. Jai smagu matyti, kad vis daugiau žmonių po darbų meta iššūkį nejudriam gyvenimo būdui.

Apie naująjį sezoną lengvaatletė nedrįsta daug kalbėti — įvairūs netikėtumai gali tykoti ten, kur jų nesitiki. Pernai iškovojusi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurę ir įrodžiusi savo neginčijamą stiprybę, prieš Lietuvos čempionatą V.Musvydaitė netikėtai išsinarino čiurną.

Kompromiso beieškant

Į temperamentingą gyvenimo ritmą įsisukusi lengvaatletė sako, jog kartais būna net sunku suvokti, kas ji iš tikrųjų — sportininkė ar žurnalistė. „Dabar labiau jaučiuosi žurnaliste, nes nesportuoju tiek laiko, kiek prasėdžiu televizijoje“, — šypteli ji.

Mergina sakosi niekuomet nelaikiusi savęs didžia sportininke ir visų savo svajonių nesiejo vien su sportu — juk negali žinoti, ar likimas kada nepakiš tau kojos. Žurnalistika — pats geriausias atsarginis variantas. Kol kas jai pavyksta suspėti visur.

Apie savo ateities svajones V.Musvydaitė kol kas kalba aptakiai. „Man labai patinka kolektyvas, kuriame dirbu. Labai gerai vieni kitus suprantame iš pusės žodžio. Kai dėl sporto, tai olimpiadose geriausių rezultatų sportininkai pasiekia būdami 27-28-erių. Mano sportinė svajonė — jaustis laiminga, o neverkti išvydus, kaip tavo rungtį sėkmingai šturmuoja kiti. Reikia rasti savyje kompromisą“, — samprotavo sportuojant žurnalistė.

Kai Vlada nuvažiavo į savo klasės susitikimą, ir auklėtoja jiems paskaitė, kokias svajones jie buvo surašę dar sėdėdami mokyklos suole, ji buvo didžiai nustebusi: „Net ne tą universitetą buvau parašiusi. Kaip ir mama, žadėjau būti trenerė, svajojau išvažiuoti į JAV... O dabar viskas yra kitaip“.

Kur žavi mergina save regi po dešimties metų? Akimirksnį pamąsčiusi Vlada šyptelėjo: „Norėčiau turėti du vaikus. Nuo mažumės juos pratinčiau prie sporto. Gal mokyčiau plaukti, kad raumenys tvirtesni susiformuotų. Paskui jiems būtų lengviau siekti aukštumų bet kurioje sporto šakoje“.