Vyriausybės šimtadienis: daugiau kalbų negu darbų

Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
  © Vytenis Petrošius

Prezidentė ir opozicija gerbė nerašytą taisyklę perdėm nekritikuoti valdžios per pirmąsias jos veiklos dienas. Prezidentė Dalia Grybauskaitės tyla itin pastebima. Prieš rinkimus neslėpusi savo palankumo konservatoriams, ji labai aktyviai dalyvavo Vyriausybės sudaryme, pamokė ir pašokdino ne vieną kandidatą į ministrus, stengėsi iš būsimos koalicijos išstumti Darbo partiją. Prezidentė nuolat pabrėžia politikos tęstinumo svarbą, ypač kai liečiami strateginiai reikalai, o naujoji valdžia kartkarčiais elgėsi, kad nesvarbu kaip, bet būtinai kitaip. Grybauskaitė beveik nereagavo į Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus akibrokštą, kai jis su ja nepasitaręs atsiprašinėjo Lenkijai už Lietuvos Seimo balsavimą. Neseniai interviu delfi.lt prezidentė pažymėjo, kad jos santykiai su premjeru yra geri, nors švelniai ir netiesiogiai kritikavo Vyriausybės neryžtingumą energetikos srityje.

Konservatoriai ir liberalai irgi neskubėjo pulti naujosios valdžios. Būta kritikos, bet gana santūrios. Tiesa, praeitą savaitę konservatoriai stipriau išreiškė savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos energetikos politikai ir skeptiškai priėmė premjero tikinimus, kad Vyriausybė gebės įžvelgti visas įvairias grėsmes.

Dvi kitos priežastys prisideda prie Vyriausybės populiarumo augimo. Ji kol kas vengia imtis sprendimų, tad niekam neužmynė ant kojų. Vyriausybė pasikliovė tradiciniu problemų sprendimų vilkinimo būdu, kurdama vieną darbo grupę po kitos. Bet kai jos ilgainiui skelbs savo išvadas, susižavėjimas Vyriausybe veikiausiai sumažės. Būdinga ir tai, kad dažnai skelbiami vieni kitiems prieštaraujantys pareiškimai. Butkevičius atsiribojo nuo Linkevičiaus atsiprašymo Lenkijoje, bet tuo pačiu pasakė esąs labai patenkintas ministro darbu. Premjeras santūriai vertino kovo 11 d. eitynes, teigiamai vertino tvarkos užtikrinimą, pabrėždamas, kad “nereikia bijot eitynių, bet reikia vengt tam tikrų šūkių, plakatų ir laikytis visiems drausmės. Kiekvienas draudimas iššaukia didžiulius pasipriešinimus“. Po kelių dienų socdemai griežtai pasmerkė „ultranacionalizmo ir demokratijos procesų pažeidimo apraiškas“, teigė, kad pasaulis jau ne kartą išgyveno ultradešiniųjų “sukeltus košmarus“. Susidaro įspūdis, kad sąmoningai sakoma viena ir sakoma kita, siekiant visus patenkinti ir išvengti kritikos.

Nežinia, kiek ilgai tęsis medaus mėnuo, bet matyti augančių problemų. Nutarimas į koaliciją pakviesti Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) atrodo kaip didelė klaida, nes partija dar nėra pribrendusi rimtai politikai. Neturiu omenyje vien partijos vadovo Valdemaro Tomaševskio polinkio pasikliauti grasinimais pasitraukti iš koalicijos ar kontroversiško Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimo lengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams, kuris sulaukė platesnės visuomenės, teisininkų ir lituanistų kritikos.

Atrodo, kad LLRA tiek rūpi įtikti savo rinkėjams, gal ir kai kuriems Lenkijos sluoksniams, kad ji net nemėgina apskaičiuoti, kaip į jos veiksmus reaguos platesnė visuomenė. Kaip kitaip suprasti siūlymą mokyklose įvesti privalomą tikybos mokymą. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius teisingai pastebėjo, kad siūlymas sukelia “nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje”, sudaro įspūdį, kad Bažnyčia prievarta siekia primesti savo įsitikinimus. Tamkevičius pabrėžė, kad LLRA nederino savo siūlymo su Katalikų Bažnyčios vadovybe. Ir po šio šalto dušo Tomaševskis toliau aiškino, kad partijos siūlymas neprieštarauja Konstitucijai, pridurdamas, kad neaišku, ar Tamkevičiaus “išsakyta nuomonė sutampa su visų Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomone,” tuo lyg suabejodamas, ar Tamkevičius įpareigotas kalbėti Bažnyčios vardu. Nežinau, ar LLRA vadovas yra nepaprastai užsispyręs, negeba prisipažinti klydęs, ar gal tiesiog turi silpną sąlytį su tikrove. Kiekvienu atveju LLRA sukels nemažai bėdų koalicijai.

Bendrovės “Sprinter tyrimai” atlikta apklausa parodė, kad gyventojai laiko sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio veiksmus sveikatos apsaugos politikoje didžiausia Vyriausybės lig šiol padaryta klaida. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai veikia visų gyventojus, tad jie atidžiai stebimi. Neigiamą reakciją sukelia kovinga ministro retorika, nes kol kas konkrečios veiklos yra mažai. Andriukaitis neabejoja savo nuomonių ir įsitikinimų tiesa, neturi sąmojo jausmo, o jo nepaprastas pasitikėjimas savimi atsiduoda arogancija (“aš esu dirbęs įvairiose srityse, mano patirtis, turima atmintis turi būti panaudojama“). Tai gali būti pragaištinga savybių kombinacija ministrui, vadovaujančiam jautriai ministerijai ir turinčiam įsiklausyti į kitų pasiūlymus ir nuomones.

LLRA ir Andriukaitis nenulems Vyriausybės populiarumo, nors gali sumažinti jį. Artėja sprendimų metas. Vyriausybės turės pasisakyti, ar ji ketina statyti atominę jėgainę, o jei ne, tai kaip Lietuva gamins elektrą ir kaip ji atsijungs nuo Rusijos elektros tinklų. Reikės nutarti dėl skalūnų žvalgybos. Ar ateityje Lietuva turėtų savo lėšomis žvalgyti gelmes, ir ar tai reikštų atsiribojimą nuo Vakarų bendrovių. Kokie bus santykiai su Rusija? Kaip Vyriausybei seksis derėtis su „Gazprom“ siekiant sumažinti dujų ir šilumos kainas? Vyriausybės programoje skelbiama, kad reikia perkrauti santykius su Rusija, žingsnius ta linkme žengė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, slapta susitikdamas su “Rossatom” atstovais. Antra vertus, penktadienį Briuselyje prezidentė taip griežtai kritikavo “Putino Rusiją”, kad sunku įsivaizduoti bet kokių perkrovimų.

Šįmet beveik apsieita be politikos. Bet atostogos jau baigiasi, politinis sezonas prasideda. Birželio pabaigoje geriau žinosime, ar rinkėjų susižavėjimas Vyriausybe ir Butkevičiumi buvo laikinas ar tvirtesnį pagrindą turintis reiškinys.

/Kęstutis Girnius/