Desperatiškas Stankūnaitės kreipimasis „Facebook“: nebegaliu gyventi tokioje kankynėje
Neringos Venckienės komentaras

Alfa.lt
2013-03-15 10:55

„Šiandien yra 2013 metų sausio 20 diena. Šio video tikslas yra išsakyti realią šios dienos, mano nuomone, situaciją man gyvenant Lietuvos kriminalinės policijos biuro apsaugoje. Galu pasakyti taip: mes su seserimi kreipėmės 2009 metais rugsėjo 7 dieną raštu į Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl kėsinimosi mus nužudyti. Prašyme nurodžiau, kad žudyti gali Kedys. Generalinė prokuratūra nereagavo. Lietuvos policijos departamentas taip pat nereagavo“, – skundėsi L. Stankūnaitė.

MERGAITĖS LIUDIJIMAS GALI VIRSTI SENSACIJA

Pranešime skundžiamasi ir smarkiai pablogėjusia sveikata: „2009 metų spalio 5 dieną mano sesuo nužudoma. Kaip manoma, pagal surinktus faktus, Drąsiaus Kedžio. Nuo tos dienos man yra paskirta apsauga. Kaip minėjau, šiandien yra 2013 metų sausio 20 diena. Visą šį laiką aš gyvenu apsaugoje, tiek aš, tiek mano dukra. Esame iškankintos ir išvargintos, esame nukentėjusios ir netekusios savo artimųjų. Esame labai pavargę su dukrele ir mano šeima taip pat, mano tėvai.“

„Girdžiu nuolatinius pažadus iš Kriminalinės policijos biuro, kurie kaip lietus į tuščią kibirą. Mano sveikata kiekvieną dieną vis blogėja. Man alergija pradėjo vėl ūmėti, kiekvieną dieną tris mėnesius vaikštau užtinusiomis akimis, kankina baisus galvos skausmas, širdį skauda, jaučiuosi labai pavargusi.

Mane labai kankina nemiga. Matau, kaip kenčia mano dukrelė, jai nuolat skauda galvą, pilvą. Mes labai kankinamės taip gyvendamos apsaugoje, mes visiškai negalime niekur eiti, esame labai stipriai apribotos, negalime bendrauti taip, kaip norime su savo artimaisiais. Gyvename nepelnytą gyvenimą. Esame nukentėjusios, o gyvename įkalintos.

Mūsų teisės ir interesai yra niekinami, aš manau, ir nevertinamos esame. Nežinau kaip pasakyti, yra sunku kalbėti... Matau valstybės silpnumą mūsų atžvilgiu ir nieko nedaryti, o pataikauti galimai Neringai Venckienei ir jos partijai“, – sakė moteris.

„Šio įrašo tikslas – išsakyti baimę, nes nepasitikiu Lietuvos kriminalinės policijos biuru. Bijau, kiekvieną kartą bijau, nes esu ne kartą prašiusi atsisakyti apsaugos, bet jie man to neleidžia. Motyvuodami tuo, kad man gresia pavojus, mane gali nužudyti. Nebegaliu daugiau gyventi tokioje kankynėje aš ar mano dukra. Nebegaliu, esu labai pavargus, išsekus ir, manau, daugiau taip nebegali tęstis.

Noriu, kad tai žinotų ne tik aš, bet ir mano artimieji. Aš bijau, kad man gali būti grasinama ar kitaip mes gąsdinamos, ar kitaip su mumis pasielgiama. Bijau dėl savo gyvybės, nepasitikiu Kriminalinės policijos biuru, nes nežinau kaip, kas gali nutikti. Yra žinių, kad policijos departamento darbuotojai žinojo apie spalio 4 išvakares, apie mano sesers nužudymą bei teisėją Furmanavičių, bet nieko nepadarė, kad sustabdytų. Todėl aš turiu viduje nepasitikėjimo tiek policija, tiek pareigūnais kai kuriais. Todėl labai bijau dėl savo gyvybės ir susidorojimo su manimi. Todėl prašau pagalbos padėti mums. Dėkui“,– viltingai vaizdo įrašą pabaigė L. Stankūnaitė.

Parlamentarė Neringa Venckienė neišreiškė didelio gailesčio sergančiai Laimutei Stankūnaitei. Komentuodama nuskriaustosios idėją emigruoti, N. Venckienė nebuvo gailestinga: „Gyvenimas atskirai Stankūnaitei ir mergaitei – nematau bėdos. Tegu Stankūnaitė važiuoja į užsienį pati, o mergaitė lieka pas mane. Kol mergaitė buvo pas mane nesirgo, nebuvo jokių galvos skausmų. Jautėsi saugiai ir gerai“,– savo norą, kad mergaitė grįžtu gyventi pas pas tetą, išreiškė N. Venckienė.