Kredito unijos pasiūlymas: altruizmas ar masalas?

Pareigūnų kredito unija
Pareigūnų kredito unija
© Įmonė

Pareigūnų kredito unija viešai paskelbė padėsianti Ūkio banko klientams, kurių sąskaitos šiuo metu įšaldytos. Pažadai skamba viliojančiai, tačiau specialistai tai vadina ne altruizmu, o tiesiog masalu naujiems klientams privilioti.

Būdas pritraukti klientus

„Esame pasirengę suteikti pagalbą Ūkio banko klientams, kurie dėl banko veiklos sutrikimų negali pasinaudoti savo darbo užmokesčiu, pensijomis ir turimomis santaupomis. Bus suteikta pagalba tiems Vilniaus ir su juo besiribojančių savivaldybių gyventojams, kurie dėl banko veiklos sutrikimų negali sumokėti mokesčių ar įsigyti maisto“, – teigiama Pareigūnų kredito unijos valdybos pranešime.

Žadama suteikti beprocentes paskolas iki 1500 tūkstančio litų kiekvienam Ūkio banko klientui. Tačiau tam jis turės tapti kredito unijos nariu. Pasak Pareigūnų kredito unijos valdybos pirmininko Vytauto Bako, paskolos būtų suteiktos mėnesiui. „Manome, kad per tiek laiko išaiškės situacija su pačiu Ūkio banku. Arba bus paskelbtas jo bankrotas, tada pradės veikti valstybės fondas ir žmonės atgaus savo pinigus, arba bankui bus leista tęsti veiklą“, – Alfa.lt sakė V. Bakas.

Tačiau jis patikslino, kad jei indėlis Ūkio banke tebuvo tik keli šimtai litų, tokia paskola ir bus suteikiama. Kitaip tai būtų nestabili, rizikinga veikla.

Specialistai teigia, kad tokia akcija yra tik įrankis klientams pritraukti. Žmonės nelinkę kaitalioti bankų. Žinoma, kiekvienas klientas turi teisę grąžinęs paskolą nutraukti sutartį su kredito įstaiga, bet ranką prie širdies pridėję pripažinkime – retas kuris bėga į kitą įstaigą. Tad visai tikėtina, kad bent jau dalis klientų taip ir liks Pareigūnų kredito unijoje.

reklama

Unijų klientai rizikuoja labiau

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį unijos pareiškimą vertina skeptiškai. „Koks čia altruizmas. Nemokamų pietų nebūna. Kredito unijos siūlo beprocentinę paskolą, kai pačios už indėlius moka iki penkių procentų per mėnesį, vadinasi, dirba į minusą. Tad ta beprocentinė yra tik būdas privilioti klientą. Be to, pasižiūrėkime: kredito unijos skelbiasi, kad už paskolas ima labai mažas palūkanas. Iš tiesų taip yra, bet tik pradiniame etape. Vėliau tie procentai išauga iki labai didelių“, – sakė S. Kropas.

Jis teigė apskritai nesuprantantis, kaip Pareigūnų kredito unija gali siūlyti paskolas suteikti visiems gyventojams. Tada ji tampa jau nebe pareigūnų, o paprasčiausia greitojo kredito įstaiga. „Tokia kredito unija yra atskiros gyventojų grupės įstaiga, kur vieni kitus žino, žino klientų finansines galimybes, žino darbuotojus ir gali viską kontroliuoti. O jeigu paskolas gali imti bet kas, kontrolės nebelieka. Tuomet keletas žmonių gali priiminėti svarbius sprendimus, faktiškai daryti ką nori. Tokios įstaigos veiklos rizikingumo laipsnis iš karto išauga“, – sakė S. Kropas.

Pasak LBA prezidento, jam kelia nuostabą, kad esama draudimo sistema visiškai neatsižvelgia į kredito įstaigų riziką, jų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus. „Kredito unijoms, lyginant su bankais, yra taikomi žymiai mažesni reikalavimai. Tokia padėtis nėra normali. Todėl Lietuvos bankas ir siekia jas perkelti į bankų kategoriją. Tuomet jie galėtų vykdyti įprastą bankinę veiklą. Jų klientai, lyginant su bankų klientais, gerokai mažiau apsaugoti“, – teigė S. Kropas.