Moksleiviai į bibliotekas eina ne knygų, o interneto

Saulėtekyje vyko Vilniaus Universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro atidarymas.
Saulėtekyje vyko Vilniaus Universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro atidarymas.
© Dmitrijus Radlinskas

Bedarbystė pagausino skaitytojų vaikų būrį

Tik 15 proc. Lietuvos mokinių namuose turi daugiau nei šimtą knygų. Tačiau kuo daugiau išteklių – knygų, kompiuterį su internetu, asmeninį kambarį, turi vaikai, tuo jų skaitymo ir kitų mokslo pasiekimų rezultatai geresni. Tokios išvados padarytos atlikus naujausią ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimą – PIRLS.

„Sėdėtų ir mirdami prie kompiuterių, – tiesiai sako Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Zita Čioladienė. – Anksčiau vaikai daugiau skaitė, dabar naršo internete, žaidžia žaidimus. Kartais prašome jų per mėnesį bent vieną knygutę perskaityti.“

Dešimt bibliotekos kompiuterių būna nuolat apsėsti – net ir gripo epidemijos įkarščiu. Bibliotekininkė sakė, kad kosinčių ir čiaudinčių piliečių kurį laiką prie kompiuterių užsibūti neleido – kilo pasipiktinimas.

„Prie kompiuterių galėtų būti dieną naktį, o tokio skaitymo nėra – skaito programines knygas, kasmet ateina populiarių knygų mados – dabar nustojo skaityti „Harį Poterį“, skaito apie vampyrus. Klasikinių, bet senų knygų išvaizda negraži, nuskaityta, nudėvėta, vaikai renkasi ryškesnes“, – klasikinės grožinės literatūros „bėdą“ įvardijo Z. Čioladienė.

Vaikus į biblioteką ir geruoju, ir piktuoju dažniau, pasak specialistės, atveda mamos. Tuo metu Panevėžio vaikų bibliotekos „Žalioji pelėda“ vedėja Alvida Bratkauskienė pasakojo, kad aktyvesniam vaikų skaitymui iš dalies įtakos turėjo bedarbystė.

Užklupus krizei, darbo netekę tėvai dažniau atveda savo vaikus į biblioteką. Pamažu daugėja ne tik skaitančių moterų, bet ir vyrų, pratinančių savo atžalas paimti knygą.

„Pas mus pradinukai skaito, bet yra ir toks kontingentas, kuris tik eilėse prie kompiuterių stovi, knygos į rankas nepaima. Dažniau prie kompiuterių sėdintys vaikai, žinoma, grožinį tekstą nelabai supranta. Nuo penktos klasės knygas apskritai mažiau ima“, – sakė A. Bratkauskienė, pridūrusi, kad pradinukai dažniau susirenka ir krūvomis ima populiarius žurnalus vaikams.

Paprastai, kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau jis skaito tik privalomus programinius kūrinius ir labiau dairosi į bibliotekoje stovintį kompiuterį. Ne vienas tėvas prašo bibliotekos darbuotojų neleisti jų atžaloms sėdėti prie kompiuterio – tiesa, šie neturi teisės uždrausti pramogą.

Rezultatai nuo bibliotekų modernumo nepriklauso

Bibliotekininkės pastebėjo, kad didesnį poveikį vaikų įpročiui skaityti turi ne knygų įvairovė, o šeimos nuostatos.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimai parodė, kad Lietuvoje didžiausia mokinių dalis, 46 proc., mokosi mokyklose, kurių bibliotekos yra gerai aprūpintos knygomis. Šiek tiek mažiau, 45 proc., mokinių mokosi mokyklose, kurių bibliotekose yra mažesnė knygų įvairovė.

Tik 6 proc. mokinių mokosi mokyklose, kuriose yra mažiausios bibliotekos. Įdomu ir netgi netikėta tyrimą atlikusiems specialistams pasirodė tai, kad būtent šių mokyklų mokinių rezultatai yra geresni nei tų, kurių bibliotekos modernios.

Toks rezultatas gali būti pasiektas dėl to, kad „senų“ mokyklų bibliotekos yra gausios, kai tuo metu naujesnės ir naujausios mokyklos nespėjo sukaupti solidžios knygų bazės.

Lietuvių pradinukų skaitymo pasiekimus tyrę specialistai mato ryšį tarp tėvų lūkesčių ir jų vaikų skaitymo pasiekimų. Bemaž ketvirtadalio tyrime dalyvavusių Lietuvos vaikų tėvai tikisi, kad jų vaikai įgis aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą, šių mokinių skaitymo pasiekimai ir yra geriausi.

Vis dėlto Panevėžio „Žaliosios pelėdos“ bibliotekos vedėja sakė, kad darželinukus pamėgti knygą dažnai paskatina ekskursijos į bibliotekas – kai kurie vėliau į jas atsiveda ir tėvus.

Beveik pusės mūsų šalies mokinių namuose yra daugiau nei 25 vaikiškos knygos. Tik šiuo rezultatu ne itin galime girtis – jis mažesnis nei daugelio šalių vidurkis. Už lietuvius mažiau knygų namuose turi tik Indonezija, Kolumbija, Azerbaidžanas, Marokas ir Iranas. Pilnesnės knygų lentynos – ir Lenkijoje, Rusijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, Airijoje ir kitose šalyse.